Nešini Europos Sąjungos (ES), Lietuvos, Ukrainos ir istorine Baltarusijos vėliava susirinkusieji žygiavo Gedimino prospektu skanduodami „valio Lietuvai, valio Europos Sąjungai“.

Akcijos organizatoriai praeiviams taip pat dalino informacinius lapelius apie Europos dieną, Šumano deklaraciją.

Jaunųjų Europos federalistų organizacijos prezidentas Vilius Kasatkinas teigė, kad tokia eisena suorganizuota siekiant Lietuvoje populiarinti minimą šventę.

„Svarbiausia tai populiarinti pačią dieną – gegužės 9-ąją – nes tam tikras labai liūdnas asociacijas turi mūsų krašte. Ir labai svarbu, kad ta gegužės 9 labiau asocijuotųsi su Europos diena“, – žurnalistams sakė jaunuolis.

1950 metų gegužės 9-ąją vienas dabartinės Europos Sąjungos įkūrėjų, prancūzų diplomatas R. Šumanas pasiūlė suvienyti Prancūzijos ir Vokietijos anglių bei plieno pramonę. Ši deklaracija padėjo pamatus taikai Europoje ir dabartinei Bendrijai.

Tuo metu Rusijoje ši diena turi kitą prasmę: gegužės 9-ąją švenčiama Pergalės diena.

Svarbiausia tai populiarinti pačią dieną – gegužės 9-ąją – nes tam tikras labai liūdnas asociacijas turi mūsų krašte.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.

Savo ruožtu  Rusija ir kai kurios kitos sovietų valdytos valstybės pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją dieną mini gegužės 9-ąją.

Anot V. Kasatkino, turint omenyje Lietuvos istoriją, Šumano deklaracija ir po jos sekusios Europos anglių ir plieno bendrija, ES yra stebuklas.

„Ir mes labai turim jį (tą stebuklą – BNS) puoselėti ir stengtis, kad jis nueitų iki savo loginės pabaigos. Tai yra, kad susivienytų į vieną stiprią valstybę galų gale, kuri galėtų savo interesus atstovaut efektyviau negu dabar“, – tikino Jaunųjų Europos federalistų prezidentas.

Prie eisenos prisijungė ir europarlamentaras Petras Auštrevičius bei Seimo narys, liberalas Andrius Bagdonas.

Pastarojo teigimu, ši eisena pirmą kartą susilaukė tokio palaikymo, įprastai susirinkdavo apie dešimt žmonių.

„Gegužės (devinta – BNS) diena turbūt daliai vyresnio amžiaus žmonių primena kitą, ne tokią malonią dieną. Ir galbūt dėl to žmonės dviprasmiškai ją mini, kad nepagalvotų netyčia, kad ne tą, ne Europos dieną minime, o žinot patys, kurią dieną minime“, – kalbėjo A. Bagdonas.

„Svarbiausia, kad jauni žmonės domėtųsi politika, domėtųsi ES įvykiais, kas ten vyksta“, – pridūrė jis.

Europos diena, anot eisenoje taip pat dalyvavusio P. Auštrevičiaus, turi didelę prasmę ir šia diena reikia džiaugtis, tą džiaugsmą „demonstruoti ir kitus žmones pakviesti atkreipt dėmesį, prisijungti“.

Tačiau europarlamentaras taip pat akcentavo, kad ES šalys narės turi nuveikti dar daug darbų.

„75 metai, tai yra daug, bet turiu pasakyt, kad padaryta tiktai dalis darbo. Reikalinga antroji ar trečioji Šumano deklaracija, reikia tęsti Europos integraciją. Mes esame tiktai, sakyčiau, viduryje viso to kelio. Daug reikia padaryti“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Taip europarlamentaras kalbėjo plėtros komisarei M. Kos balandį interviu RFE/RL pareiškus, kad ji negali atmesti galimybės, jog Kišiniovas ir Kyjivas eis skirtingu keliu jau birželį, kai Briuselyje bus priimta daugybė sprendimų dėl ES plėtros.

Moldova ir Ukraina iki šiol kartu dalyvavo stojimo į ES procese, jos paraiškas dėl narystės pateikė netrukus po rusų invazijos į Ukrainą 2022-aisiais.

Praėjusiais metais visos 27 ES valstybės narės abiem šalims uždegė žalią šviesą pradėti stojimo derybas, tačiau derybos su Kyjivu įstrigo, nes Budapeštas blokuoja jas, reikalaudamas užtikrinti vengriškai kalbančios mažumos Ukrainoje teises.

Lietuva visateise ES nare tapo 2004 metų gegužės 1 dieną.