Seniau tokius vadindavo pūliagalviais, - t.y tie, kurie vietoje smegenų turi tik pūlius.

Nacizmas (Tame tarpe ir rusizmas) - tai užguito, nuskriausto baudžiauninko sindromas, kuomet jis iš didelės nevilties griebiasi šakių. Ir tik pačio milžiniško etnoso kaltė, kad jis pats save suvaldyti negali. Pradžioje kvietėsi save valdyti vagišių ("voriūgą") Riuriką. Po to - Petras Romanovas parsidavė vokietkoms. Po jo - valdė kalmykas, megrelas, chocolas ("kukurūzninkas") ir galiausiai - Piterio tarpuvarčių padugnė, garbingai įsitaisęs tarp Stalino bei Hitlerio. Nereikia maišyti terminus "nacizmas" bei "fašizmas". Na, pirmasis reiškia žmogaus pergyvenimą dėl sąvojo etnoso. Antrasis - nevykėlio troškimą pritapti prie kažkokios grupuotės, kad ir pseudo-tautinės. Štai kuo jie panašūs, bet anaiptol nėra tapatūs. Skaitykit Benetto Mussolini.

Gedimino kalno susitvarkyti negalim , o su rusais kai jau kariausime tai zeme dundes

Niekaip oriai negalim istorijos sudėlioti. Lietuviai būkime orūs ir išdidūs!!! Stiprinam gynybą, ramiai ruošiamės atremti priešus, o ne kaip paaugliai šūkaudami, ieškodami priešo po kiekvienu lapu, kovodami su mirusiais jų atminimu. Praeitą istorijos laikotarpį jau įvertinom, užtenka!!! Užtenka ir Ukrainai ir Rusijai vieni kitus pjauti. Norėčiau, kad mano šalis būtų taikdarė, o ne priešų ieškotoja. lietuviški radikalai jau darosi grėsmingesni čia ir dabar nei rusai. Jei ir toliau taip isterikuosim, atrodys, kad esam beviltiškoje situacijoje įlipę į šūdą.

Baikit provokuoti Rusiją,toks jausmas kad ištroškę karo