Kyla rimtų abejonių, ar Vilnius kada nors turės pabaigtą aplinkkelį, išvaduosiantį gyventojus nuo transporto grūsčių ir išmetamųjų dujų dvoko.

Iš pirmo etapo – mažai naudos

Pirmadienį vakarinio aplinkkelio pirmosios dalies generalinis rangovas, bendrovių "Panevėžio keliai" ir "Kauno tiltų" konsorciumas, pradėjo statyti estakadą per Oslo gatvę.

Anot "Panevėžio kelių" generalinio direktoriaus Virmanto Puidoko, šie darbai žymi lūžį viso vakarinio aplinkkelio statyboje. Oslo estakada, Gudelių tunelis ir kelio ruožas nuo Oslo gatvės iki L.Asanavičiūtės gatvės sudaro vakarinio aplinkkelio pirmojo etapo dalį, kurios statybą planuojama baigti iki šių metų rugsėjo.

"Dėl šio etapo finansavimo problemų neturime. Šiuo metu mums yra apmokėta darbų už 50 mln. litų, o jų atlikta už 70 mln. litų. Tačiau 20 mln. litų skirtumas – dar ne skola. Yra 60 dienų mokėjimo terminas, kuris šiuo metu dar nėra pasibaigęs", – džiaugėsi "Panevėžio kelių" generalinis direktorius V.Puidokas.

Vis dėlto ši atkarpa, kainuosianti apie 136 mln. litų, viena pati miestui nenaudinga, kol ji nesujungta su rekonstruojamu Lazdynų tiltu, vadinamuoju vakarų aplinkkelio pirmuoju A etapu, ir L.Asanavičiūtės bei Ozo gatves sujungsiančiu aplinkkeliu, vadinamu antruoju etapu.

Antrojo etapo statyba dar neprasidėjusi. Kol kas Vilniaus savivaldybė tik rengia technines sąlygas jo statybos konkursui. Šis turėtų būti skelbiamas rudeniop, ir dar šiemet planuojama pradėti jo statybos darbus. Bendra antrojo etapo darbų suma preliminariai sieks apie 200 mln. litų.

O kone baigiama Lazdynų tilto rekonstrukcija gali tapti tuo pagaliu, kuris sustabdys viso vakarinio aplinkkelio statybos darbus. Nuo pat pradžių šį projektą lydi nesėkmės: lėšų stoka, milijoninės miesto skolos, teismų maratonas.

Stabdoma tilto rekonstrukcija

Pirmadienį Vilniaus apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir paprašė laikinai sustabdyti Lazdynų tilto rekonstrukciją, kol paaiškės sutarties dėl jo statybos likimas.

Mat Vilniaus miesto savivaldybė 2008 m. sutartį su konkursą laimėjusių bendrovių konsorciumu "Kauno tiltai" ir "Panevėžio keliai" pasirašė galbūt neteisėtai. Esą konsorciumas buvęs vienintelis konkurso dalyvis. Be to – darbų suma gali būti nepagrįstai didelė. Bendra rekonstrukcijos vertė siekia 123 mln. litų.

Nors teismo procesas, savivaldybės duomenimis, vyksta pusantrų metų, prokurorai prašo sustabdyti rekonstrukciją tik dabar, kai jau atlikta apie 75 proc. visų darbų. Bendra jų suma siekia 83 mln. litų. Rekonstruotą tiltą planuojama atidaryti jau nuo rugsėjo.

Vilniaus savivaldybės Teisės departamento direktoriaus Egidijaus Vilkicko nuomone, prokurorų prašymas gerokai pavėluotas ir baigiantis rekonstrukcijai net nelogiškas. Jam pritaria ir "Panevėžio kelių" generalinis direktorius. O "Kauno tiltų" vadovybė nuo komentarų susilaiko ir laukia teismo sprendimo.

Paskandins savivaldybę skolose

Teismų maratonas – ne vienintelė rekonstrukcijai koją kišanti bėda. Iki šiol nėra išspręstas darbų finansavimo klausimas. Šiandien Lazdynų tilto rekonstrukcijos darbų atlikta už 83 mln. litų, o sumokėta tik 10 mln. litų. Bendrovė "Kauno tiltai" medžiagas perka ir statybininkams algas moka tiek iš savų lėšų, tiek dengia iš banko paimtomis paskolomis su viltimi kada nors investiciją susigrąžinti.

"Kai kiekvieną kartą pravažiuoju pro juos, vis pasižiūriu, ar jie gyvi, ar vis dar kruta tie statybininkai. Man atrodo, kad jie seniai neturėjo niekam mokėti jokių algų, jie seniai turėjo nerasti, už ką nusipirkti konstrukcijų, medžiagų ir degalų atvažiuoti iki tilto", – "Kauno tiltų" padėtimi stebėjosi Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.

Mat 2008 m. sutartį dėl tilto atnaujinimo pasirašiusi Vilniaus miesto valdžia nusprendė, kad 123 mln. litų už darbus pajėgi atriekti pati savivaldybė, tačiau iš kur bus imamos lėšos – nenumatė. Nuo 2009 m. vasario pasikeitusiai Vilniaus miesto valdžiai teko karštligiškai ieškoti lėšų. Po metus trukusių derybų tarsi buvo rastas sprendimas, kad trūkstamą dalį, iki 100 mln. litų, skirs Susisiekimo ministerija iš ES numatytų lėšų.

Tačiau kortas sumaišė Transporto investicijų direkcija, kuri yra atsakinga už ES projektų vystymą ir lėšų panaudojimą. Jai užkliuvo neišsklaidyti įtarimai, kad savivaldybės ir konsorciumo pasirašyta sutartis dėl tilto atnaujinimo gali būti neskaidri. Nuspręsta panaudoti Europos Komisijos atsiųstą metodiką, pagal kurią, jeigu kyla įtarimų dėl projekto skaidrumo, ES parama sumažinama 25 proc. Vadinasi, ES dalis sumažėjo iki 70 mln. litų.

"Tai savivaldybei papildomai turėtų kainuoti 28 mln. litų. Iš viso savivaldybės dalis Lazdynų tilto rekonstrukcijai dabar siekia apie 40 mln. litų. Tačiau iškilo dar kita grėsmė – Finansų ministerija ėmė svarstyti, kaip bus, jeigu teismas pripažins šitą sutartį negaliojančia. Tokiu atveju savivaldybė turėtų sugrąžinti ES lėšas, apie 70 mln. litų, per 60 dienų. Tam, kad ministerija vis dėlto skirtų lėšų tiltui užbaigti, savivaldybė turi pasižadėti, kad esant neigiamam teismo sprendimui ji dengs nuostolius. Šį klausimą ketinama svarstyti miesto taryboje jau šį trečiadienį", – atskleidė Vilniaus vicemeras R.Adomavičius.

Jeigu taryba pritars šiam klausimui, vadinasi, savivaldybė, esant nepalankiam teismo sprendimui, sutinka sugrąžinti ES dalį. Iš kur būtų paimta 70 mln. litų – kol kas nesvarstoma.