"Kauno energijos" vadovai viliasi, kad iki gegužės 19 d. įmonės sąskaita papilnės 17 mln. litų – tokios sumos pretenzija išsiųsta Kauno termofikacijos elektrinei. Elektrinės vadovas energetikų viltis laiko naiviomis.

Pretenziją energetikai gavo

Rusijos dujų koncerno "Gazprom" valdomą Kauno termofikacijos elektrinę (KTE) pagaliau pasiekė bendrovės "Kauno energija" (KE) pretenzija dėl 17 mln. litų – tokią sumą raginama sumokėti per 14 darbo dienų, antraip ginčas persikels į teismą ir bendrovę pasieks tokios sumos ieškinys.

Paklaustas, kaip reagavo gavęs Kauno miesto savivaldybės valdomos KE pretenziją, KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis atsakė: "Reagavau taip, kaip priklauso. Tikrai nemokėsime prašomos sumos, nes nepripažįstame pretenzijos. Kviesime KE kalbėtis toliau." Kauno miesto savivaldybės ir KE vadovai tikėjosi priešingos A.Pranculio reakcijos – vis dar viliamasi, kad KTE vykdys sutartyje numatytus įsipareigojimus.

Sprendimą išsiųsti KTE pretenziją balandžio 29 d. priėmė KE valdyba. Tuomet nuspręsta paraginti energetikus sumokėti baudą per 14 darbo dienų, o šiems atsisakius vykdyti įpareigojimą, kreiptis į teismą. 17 mln. litų netesybos skaičiuojamos įvertinus 2003 m. pasirašytos Elektrinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Sutartyje nustatyta, kad per pirmuosius trejus metus naujieji elektrinės savininkai investuos 135 mln. litų. Po dvejų metų, 2005 m., KE valdyba nusprendė atidėti pirmąjį 135 mln. litų dydžio investicijų etapą iki 2008 m. gruodžio 31 d. Investicijų susitarime numatyta, kad neįvykdžiusi investicijų įsipareigojimo, KTE 2009 m. pradžioje sumokės nustatytą baudą.

Teismo sprendimo nepripažįsta

Vienu pagrindinių argumentų, dėl ko KTE neturėtų mokėti netesybų, A.Pranculis buvo nurodęs 2008 m. pradžioje įsigaliojusias Šilumos įstatymo pataisas, pagal kurias Kainų komisija pradėjo reguliuoti elektrinės gaminamos šilumos kainą. Esą 2003 m. pasirašytoje sutartyje buvo numatyta, kad kaina nebus reguliuojama.

Komisijos sprendimą, nustačiusį 14,76 ct/kWh kainą, kuri buvo 8 centais mažesnė, nei prašė KTE, energetikai pernai apskundė teismui. Tačiau praėjusią savaitę Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Netekęs pagrindinio argumento, iš dalies leidusio vengti mokėti netesybas, A.Pranculis nesutriko: "Pirmos instancijos teismas dar nerodo teisybės. Argi girdėjote Lietuvoje, kad, nagrinėjant nors vieną rimtesnę bylą, būtų galutinis sprendimas priimtas pirmosios instancijos teisme? Pažiūrėkite, kaip dažnai aukštesnės instancijos teismai priima 180 laipsnių priešingą sprendimą."

KTE vadovas užtikrino, kad energetikai tikrai pasinaudos galimybe teismo sprendimą skųsti. Tai jie gali padaryti per 14 darbo dienų.

Stringa elektrinės statybos

Investicijų sutarties pažeidimus A.Pranculis laiko savaime suprantamais, nes esą šiandien statyti 80 MW elektrinę, kokia numatyta investicijų sutartyje, yra neefektyvu. KTE yra nusprendusi vietoj jos statyti didesnę, 350 MW galios kogeneracinę elektrinę, į kurią investicijos siektų 1 mlrd. litų.

Pagal planą naujos elektrinės statybos konkursas turėtų būti paskelbtas šių metų rugpjūtį, o sutartį su jo nugalėtoju numatoma pasirašyti 2010-ųjų vasarį. Tačiau elektrinės statybos reikalai ėmė strigti: balandžio 27-ąją, kai turėjo paaiškėti konkurso dėl konsultavimo laimėtojai, KTE jokio sprendimo nepriėmė. Į elektrinės statybas pretenduojančioms įmonėms – Suomijos kompanijai "Poyry Energy" ir Švedijos inžinerinės konsultacijų bendrovės "AF Group" (buvusi "AF-Consult") antrinei įmonei Šveicarijoje – išsiųsti prašymai patikslinti pasiūlymus.

"Apsispręsime iki gegužės pabaigos. Greičiau negalėjome, nes situacija rinkoje keičiasi labai sparčiai, todėl neskubame priimti sprendimo. Juolab kad jį reikia suderinti su savininkais ("Gazpromu" – red.)", – apie stringantį projektą kalbėjo A.Pranculis.
"Gazpromo" pozicija neaiški

Paklaustas, ar "Gazpromas" neatsisako ketinimų investuoti Lietuvoje, A.Pranculis užtikrino, kad "Kauno elektrinės" statyboms pinigų yra.

"Tikros padėties, žinoma, mes nežinome, tiktai prognozuojame", – vis dėlto suabejojo KTE vadovas. Esą jeigu KTE bus verčiama sumokėti 17 mln. litų ieškinį, tuomet ji galės atsisakyti vykdyti investicinius įsipareigojimus, nes dėl jų nevykdymo jau bus sumokėjusi baudą.

"Ko siekia miestas: turėti modernią elektrinę ar trumpalaikio efekto (17 mln. litų)? Ar verčiau sėdėti prie sudužusios geldos, ar palaukti, kol pastatysime naują?" - kalbėjo A.Pranculis.
Jis pabrėžė, kad Kauno energetinė sistema turėtų kelti didelį nerimą miesto vadovams, nes ji jau seniai nebeatitinka poreikių: "Visi įrengimai – prieštvaniniai, o technologijos – praėjusio šimtmečio vidurio."