Nuo ketvirtadienio panaikinta Vilniaus apskrities viršininko administracija (VAVA), tačiau jos pastato perdavimo klausimas vis dar neišspręstas. Kas ir kodėl delsia priimti sprendimą?

Naujakurių vis dar nėra

"Vilniaus diena" rašė, kad Vyriausybė nusprendė VAVA pastate įkurdinti Valstybinę ligonių kasą, tačiau susidūrė su teisinėmis problemomis. Nuo 2002 m. Vilniaus vystymo kompanijos valdomą pastatą VAVA eksploatavo panaudos teisėmis, o paaiškėjo, kad Valstybinė ligonių kasa centre esančias modernias patalpas privalės nuomotis arba išpirkti. Pastato kaina rinkoje šiandien siekia apie 19 mln. litų.

Sumaištis kilo dėl to, kad pasikeitė šalies įstatymai, reglamentuojantys uždarųjų akcinių bendrovių teisę leisti kitiems savo turtu naudotis neatlygintinai. Mat toks leidimas kertasi su uždarųjų akcinių bendrovių tikslu – siekti pelno.

Vadinasi, Vilniaus savivaldybei priklausanti Vilniaus vystymo kompanija negali niekam leisti eksploatuoti pastato panaudos teisėmis. Tačiau valstybė lėšų jam nuomoti ar išpirkti taip pat neturi.

Prieš porą savaičių Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis tikėjosi, kad iki liepos 1-osios pavyks rasti teisėtą būdą, kaip į VAVA pastatą panaudos teisėmis įkelti Valstybinę ligonių kasą. Tačiau sulaukus liepos 1-osios Vilniaus vystymo kompanijos ir Valstybinės ligonių kasos panaudos sutartis nebuvo sudaryta. Tai patvirtino pats Vilniaus vystymo kompanijos direktorius Renatas Dūdonis.

Miesto valdžia užsnūdo?

Vilniaus vystymo kompanijos vadovybė buvo užsiminusi, kad elgsis taip, kaip jai nurodys vienintelė akcininkė – Vilniaus miesto savivaldybė. Paaiškėjo, kad pastaroji iki šiol laukia ženklo iš Vyriausybės.

"Neturime dar jokių galutinių žinių. Atrodo, kad Vyriausybė kažką į pastatą paskirs panaudos teisėmis. Jeigu negalės rinktis panaudos – matyt, jie ras kokį nors kitą variantą. Aš nežinau visų juridinių niuansų. Kartoju – galutinio atsakymo šiandien nėra, o sprendimą turi priimti Vyriausybė", – tikino savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas.

Tačiau su pastarojo teigimu nesutinka Ministro pirmininko kanceliarijos kancleris, vadovavęs apskričių likvidavimo darbo grupei. Šio tikinimu, galutinį sprendimą privalo priimti pati Vilniaus miesto savivaldybė, tiksliau – Vilniaus miesto taryba.

"Dėl pastato vyksta diskusijos, savivaldybės ir valstybinės ligonių kasos derybos. Tikimės, kad jos baigsis rezultatyviai. Kada – negaliu tiksliai atsakyti. Ypatingų teisinių kliūčių, ribojimų tarsi nėra, tik perdavimo panaudai procedūra sudėtinga. Kad būtų galima sutartį perrašyti kitai valstybės institucijai, reikalingas Vilniaus miesto tarybos sprendimas", – paaiškino D.Matulionis.

"Kol Vilniaus miesto taryba nepriėmė atitinkamų sprendimų, niekas negali daryti veiksmų. Nežinau, ko jie laukia. Prieš savaitę buvo pasitarimas pas Ministro pirmininko kanceliarijos kanclerį, bet savivaldybės atstovai neatvyko", – stebėjosi VAVA likvidatorius Ričardas Sabaliauskas.

Artimiausias Vilniaus miesto tarybos posėdis turėtų vykti po poros savaičių, liepos 14 d. Jeigu Vilniaus taryba per liepą nepriims galutinio sprendimo – Valstybinei ligonių kasai įkurtuvių teks lūkuriuoti iki rugsėjo, nes visą rugpjūtį taryba atostogauja.

Kas dengs mokesčius?

Kol savivaldybė su Vyriausybe aiškinasi, kas turi nuspręsti pastato likimą, stikliniame penkiaaukštyje vis dar glaudžiasi kelios dešimtys buvusių VAVA darbuotojų, likvidavimo komisija ir apsauga. Darbas pastate nevyksta nuo birželio 28 d.

Pasak VAVA likvidatoriaus, komisija netukus išsikraustys į Vidaus reikalų ministerijos patalpas. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus kai kurie darbuotojai, buhalterija taip pat bus iškeldinti į ministerijas ar savivaldybės patalpas, atsižvelgiant į jų funkcijas.

Tačiau jie visi kol kas naudojasi pastato teikiamais patogumais: elektra, vandeniu, apsauga, atliekų tvarkymu. Kas mokės už šias paslaugas, kai apskrities nėra, o Valstybinės ligonių kasos dar neįsikėlė?

"Pastatas Vilniaus vystymo kompanijos, todėl už nenaudojamą patalpų dalį ji ir mokės. Už dalį patalpų, kurios dabar užimtos, sąskaitos bus atitinkamai pateikiamos institucijoms, kurių darbuotojai jose glaudžiasi. Bet mes čia nesiruošiame ilgai sėdėti. Kai tik galėsime, iš karto išsikelsime", – vylėsi R.Sabaliauskas.

Tačiau Vilniaus miesto valdžia gretimo pastato sąskaitų dengti nė neketina.

"Kas mokės? Tikrai ne savivaldybė. Ir ne Vilniaus vystymo kompanija ar kita savivaldybės įmonė. Yra likvidatorius, kuris viską sprendžia", – nukirto V.Milėnas.

Per 1 tūkst. žmonių liko be darbo

Kaip sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, naikinant apskričių viršininkų administracijas per pusantrų metų darbo neteko apie 1,1 tūkst. žmonių.

Pasak jo, 2009 m. sausio 1-ąją apskričių viršininkų administracijose dirbo per 2,5 tūkst. žmonių. O iki šių metų liepos 1 d. atleista arba savo noru darbą paliko apie 1,1 tūkst.

Paskutinę dieną, ministro teigimu, atleista apie 200 žmonių.

Ministro manymu, savo darbą išmanantys tarnautojai ilgai be darbo likti neturėtų.

"Tie 200 matyt turės arba keisti profesiją, ar ieškoti kito darbo. Bet tų kitų darbų atsiranda, ir jeigu žmonės tikrai geri specialistai, tai nematau čia jokios didelės tragedijos", – tvirtino ministras.

R.Palaičio teigimu, tikimasi, kad kasmet bus sutaupyta apie 30 mln. litų, skirtų darbuotojų atlyginimams, ir dar 5 mln. litų, kurių anksčiau prireikdavo jų darbo vietoms aprūpinti.

Tačiau, jo duomenimis, reformos išlaidos siekia 14 mln. litų. Iš jų 3 mln. bus išmokėti už nepanaudotas darbuotojų atostogas, 10 mln. skirta išeitinėms kompensacijoms. Dar 3,5 mln. litų bus rezervuoti valstybės karjeros tarnautojams, tačiau kiek iš jų gali būti panaudota, kol kas neaišku.

Apie 400 tūkst. litų atsieis išlaikyti VRM Likvidacinę komisiją.

R.Palaičio teigimu, kiek tiksliai lėšų bus skirta savivaldybėms jų perimtų įstaigų funkcijoms užtikrinti, paaiškės tuomet, kai bus suformuotas 2011 m. biudžetas.

Pasak vidaus reikalų ministro, dalis apskričių viršininkų administracijoms priklausiusio nekilnojamojo turto bus perduota Valstybės turto fondui, dalis gali atitekti valdžios institucijoms.

BNS inf.