Neapsikentę patys sumokėjo pusę asfaltavimo kainos, tikėdamiesi, kad savivaldybė paleis į sodų bendrijas autobusą. Tačiau dabartinė valdžia neskuba tesėti savo pirmtakų pažadų.

Prašo jau dešimtmetį

Sostinės pakraščiuose įsikūrusių sodų bendrijų gyventojai nesijaučia visaverčiais vilniečiais, nors mokesčius moka kaip visi. Sodininkų bendrijos "Žalgiris-2" pirmininkė Vita Stančiauskienė "Vilniaus dienai" teigė, kad raštus savivaldybei dėl viešojo transporto rašo jau gerą dešimtmetį, prašydama maždaug 1 km pratęsti autobuso maršrutą nuo Arimų stotelės iki bendrijos "Žalgiris-2" vartų. Esą pirmoji komisija tiesiai šviesiai pareiškė, kad sodininkai nė nesvajotų apie miesto autobusą, kol neturės asfaltuoto kelio.

"Mes išasfaltavome Retkonių gatvę, kuri yra ne sodininkų, o pačios savivaldybės, ir pernai rugpjūtį vėl visos bendrijos iš Eglinės bei Ivaniškių sodų parašėme į savivaldybę. Vėl atvažiavo komisija apžiūrėti gatvės – jiems nepatiko nei gatvė, nei posūkiai, bet oficialaus atsakymo raštu taip ir negavome", – pasakojo V.Stančiauskienė.

Moteriai keista, kad pati savivaldybė laimino gatvės projektą, komisija priėmė darbus, o dabar sako, kad viešajam transportui ji netinkama, esą autobusams bus sunku prasilenkti. Tačiau ta pačia gatve kasdien kursuoja autobusas, vežiojantis neįgalius vaikus į dienos centrą, apsilenkti su kitais automobiliais kažkaip sugeba ir šiukšliavežės, kitas aptarnaujantis transportas.

Kaip atsiranda sprendimai?

Jos dėmesį atkreipė dar 2018 m. pabaigoje Rokantiškių-Uosių gatvių sodų bendrijų narių ir kitų šio rajono gyventojų raštas Vilniaus miesto savivaldybei, kuriame skundžiamasi, kad Rokantiškių gatvė labai nesaugi. Savivaldybės prašoma įrengti apšvietimą, sutvarkyti kelkraščius ir pėsčiųjų perėjas, kad aplinkiniai gyventojai galėtų saugiai nukakti iki viešojo transporto stotelių. Mat Rokantiškių g. jau 2017 m. buvo paleistas 115 maršruto autobusas.

Mes juk nežinome, kaip tie politiniai sprendimai atsiranda.

"Neseniai savivaldybė paskelbė, kad bus konkursas vežėjams – 8 nauji maršrutai į priemiesčių sodų bendrijas, tarp jų dar vienas į Rokantiškių sodus. Galvojau, kuo mes blogesni – juk Retkonių gatvė ir apšviesta, ir su šaligatviais, bet mes vėl likome už borto, – neslėpė nusivylimo bendrijos pirmininkė. – Neapsikentusi vėl skambinu į savivaldybę, o ten sako: turi būti politinis sprendimas, kreipkitės į "Susisiekimo paslaugas", į administraciją. Ką darysi – pasiekėme net ir mūsų apygardoje išrinktą Seimo narę Moniką Navickienę, prašėme, ar negalėtų tarpininkauti. Mes juk nežinome, kaip tie politiniai sprendimai atsiranda."

Teikė peticiją

Sodų bendrijos "Mozaika" pirmininkas Dainoras Balnionis inicijavo atokiausiai nuo miesto gyvenančių sodininkų peticiją. Prie jos prisidėjo ir bendrijų "Žalgiris-2", "Agregatas", "Aušra", "Svajonė-33" gyventojai.

"Mūsų bendrijos yra Vilniaus miesto dalis. Metų metus beldžiamės į miesto savivaldybę su prašymu sudaryti galimybę susisiekti su paminėtomis bendrijomis viešuoju transportu. Į kelius investavome šimtus tūkstančių eurų, tačiau vėl gauname komisijos išvadą, kad viešasis transportas mūsų bendrijų nepasieks. Esame Vilniaus gyventojai, mokame mokesčius ir norime gauti visavertį susisiekimą su miestu, o ne likti užmirštu Vilniaus pakraščiu", – teigiama peticijoje, kurią pasirašė per 440 nuolatinių sodų bendrijų gyventojų.

Pasak D.Balnionio, "Mozaikos" bendrija į kelių tvarkymą investavo beveik 400 tūkst. eurų, kartu su kaimyninėmis sodų bendrijomis išasfaltavo 2,5 km žvyrkelių, 1,1 km ilgio Ivaniškių gatvę bendrijoje. Tiesa, bendradarbiavo ir su Vilniaus miesto bei rajono savivaldybėmis, kurios taiko gatvių asfaltavimui programą "50 ir 50". Tai reiškia, kad, programos dalyviams pateikus projektą ir pervedus 50 proc. lėšų už būsimus darbus, savivaldybės parinktas rangovas imasi asfaltuoti numatytą kelio atkarpą.

Jis atkreipė dėmesį, kad Vilniaus rajonui priklausančią Tėviškės gatvę, kuria pasiekiama sodų bendrija "Mozaika", padėjo sutvarkyti rajono savivaldybė, nors pačios bendrijos teritorija yra Vilniaus mieste ir gyventojų pajamų mokesčiai tenka miestui.

Gyventojai prašo, kad maršrutinis autobusas nuo galutinės Arimų stotelės dar pavažiuotų apie 3 km, sustotų prie "Žalgirio-2" bendrijos, o prie "Mozaikos" galėtų apsisukti.

"Mes neprašome, kad autobusai kursuotų kas 5 minutes, – tvirtino D.Balnionis. – Norime pavėžėjimo paslaugos bent 5 kartus per dieną, svarbiausia – iš ryto, vakare ir po pietų, kad vaikai galėtų grįžti iš mokyklos viešuoju transportu, nes dabar tėvai savo atžalas vežioja patys. Nemažai tokių, kurie nedirba vien dėl to, kad reikia po pamokų pasiimti vaikus. Pats turiu penkiametį, kol jis lanko darželį, važinėjame kartu, o kai išeis į mokyklą, bus problemų, nes mokykla iki vakaro nedirba."

Pasak jo, mokinių pavėžėjimo paslaugą bendrijų gyventojams siūlo Vilniaus rajono savivaldybėje esanti Galgių mokykla – vaikus iš ryto paima, o po pamokų parveža mokyklinis autobusas.

"Bet mokykla yra lenkakalbiams ir ne visiems tinka. O apskritai keistokai atrodo, kai rajono mokykla kviečia miesto vaikus ir net juos pavėžėja, o miestas tuo visai nesirūpina", – mano D.Balnionis.

Per menki srautai

Sostinės tarybos mero pavaduotojas Vytautas Mitalas, kuruojantis miesto infrastruktūrą,  aiškino, kad vadinamųjų privežamųjų maršrutų, kurie skirti atokiau nuo miesto centro gyvenantiems vilniečiams, sąrašas nagrinėjamas ir tvirtinamas atsižvelgiant į gyventojų skaičių, poreikį, važiuojančiųjų statistiką ir kitus objektyvius parametrus.

"Stebime, kad vis daugiau naujakurių Rokantiškių gatvės rajone, taip pat Balsių gyventojų skaičius labai išaugo, o tinkamos infrastruktūros nebuvo, todėl ir sprendžiamos šios problemos, – teigė V.Mitalas. – Kartu tai yra ir bendras iššūkis, kad visur, kur įmanoma, kuo daugiau miesto gyventojų rinktųsi viešąjį transportą. Tikimės, kad nauji privežamieji maršrutai padės mažinti iš priemiesčių į centrą kasdien važiuojančių automobilių skaičių, gatvėse bus mažiau spūsčių."

Tai, kad sodininkai investavo savo lėšas į miestui priklausančią gatvę, deja, nėra lemiantis kriterijus naujam viešojo transporto maršrutui.

"Ne infrastruktūra nulemia, kur bus maršrutai, o, kaip minėjau, realus gyventojų skaičius ir kiti parametrai, – akcentavo vicemeras. – Būsimų 8 naujų maršrutų gatvių infrastruktūra nėra iki galo pritaikyta viešajam transportui, todėl šių metų savivaldybės biudžete bus numatytos lėšos, skirtos praplatinti gatves, įrengti šaligatvius, pėsčiųjų perėjas, stoteles ir t. t."

Įžiebė viltį

Vis dėlto prieš pat Naujuosius sodininkai sulaukė ir gerų žinių. Jų atstovai susitiko su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut, įteikė savo peticiją bei schemą, kaip jie įsivaizduoja miesto autobuso privažiavimą iki bendrijų.

Po susitikimo V.Stančiauskienė vylėsi, kad galbūt politinių batalijų dėl naujo maršruto nebeprireiks. Mat galimas paprastesnis sprendimas, kad 14A arba 27A autobusai važiuotų keletą kilometrų nuo Arimų stotelės pro "Žalgirio-2" bendriją iki "Mozaikos" ir grįžtų atgal. D.Narbut pažadėjo suburti naują komisiją, kuri įvertins, ko dar trūksta iki sodų bendrijos "Mozaika" nutiestai ir išasfaltuotai gatvei, kad ja galėtų važiuoti miesto autobusai.

"Kaip supratau, šios komisijos užduotis bus ne priekabių ieškoti, o ką padaryti gero, kad žmonės turėtų susisiekimą viešuoju transportu. Nustačius konkrečius kelio trūkumus, manau, greitai susitarsime, ką galime susimetę sutvarkyti mes patys, sodininkai, o kuo pasirūpins savivaldybė, ir jau šiais metais autobusas gali būti paleistas", – džiaugėsi V.Stančiauskienė.