Marijampolėje šaknis įleidusią įmonių grupę „Arvi“ šlovina politikai ir giria ūkininkai. Likusi marijampoliečių dalis į turtingų verslininkų valdomas įmones žvelgia skirtingai: vieni – abejingai, kiti – piktai, o kai kurie – su baime, nors nei mafiozais, nei galvažudžiais „Arvi“ milijonierių niekas nevadina.

„Su arviniais nepakovosi“

„Arvi“ vadovai – geri verslininkai, o su jų įmonėmis Marijampolėje susijusi kas penkta šeima. Tai ką blogo apie „Arvi“ jums gali pasakyti marijampoliečiai? Tik laiką sugaišite„, – į Marijampolę susiruošusius “Kauno dienos„ žurnalistus nuo kelionės draugiškai bandė atkalbėti reikalų su “Arvi" turintis verslininkas.

Dėl „Arvi“ Marijampolėje praleidus vieną dieną išryškėjo įdomus piešinys. Bene vienintelė Marijampolės gyventojų nurodyta „Arvi“ nuodėmė – iš jos cukraus fabriko ir kalakutų fermų sklindanti smarvė. Tik tiek. Vis dėlto retas apie tai drįso kalbėti viešai.

„Su arviniais nepakovosi“, – mįslingai nutęsė kovotoja prisistačiusi, bet savo vardo atskleisti nesutikusi moteris.

Užduotis: rasti kalakutą

„Arvi“ įmonių grupės gaminamos produkcijos spektras platus, tačiau bene labiausiai šiuo metu garsūs jų auginami kalakutai. Tad stabtelėjome prie Marijampolės turgaus – visi kauniečiai žino, kad kalakutienos reikia ieškoti būtent tokiose vietose.

„Ne. Nei “Arvi kalakutų„, nei jokios kitos kalakutienos čia nėra“, – gerokai nustebino vištiena be konkurencijos prekiaujanti moteris.

„Kaip nėra? Gal “Arvi„ kalakutai nevalgomi?“ – nustebome.

Klausimas akivaizdžiai moterį sutrikdė. Ji dėbtelėjo į keistuolius, išspaudė nuoširdžią šypseną ir į klausimą atsakė tik po pauzės: „Valgomi, bet kažkodėl kalakutienos turguje nebūna. Jos galima nusipirkti firminėse “Arvi kalakutai„ parduotuvėse.“

Tokios parduotuvės Marijampolėje yra dvi. Viena jų – „Arvi“ priklausančio cukraus fabriko papėdėje.

„Labai dažnai čia perku ir jokių nusiskundimų neturiu“, – lyg gavusi atlygį už reklamą linksmu veidu ištarškėjo iš parduotuvės išpuolusi Nora.„Arvi kalakutų“ parduotuvės darbuotoja tikino, kad prekybos apsukos normalios, nors pirkėju anšlagu tądien nekvepėjo. Tačiau kvapas jautėsi. Nemalonus ir labai stiprus.

Negamina, bet smirdi

„Dabar dar niekis. Kai prasideda cukraus gamyba, oras tampa net saldus, dusina, neįmanoma kvėpuoti“, – pasakojo netoli cukraus fabriko dirbanti Angelė.

Cukraus gamyba fabrike prasideda rudenį ir baigiasi žiemą, tačiau bjaurus kvapas pietinę Marijampolės dalį gaubia ir šiuo metu.

„Smirdi ten esančios duobės, pripildytos runkelių išspaudų. Moteris siunčia mėžti tų duobių. Kai mėžia, tada labiausiai ir smirdi“, – šleikštulį veide nutaisiusi vaizdžiai kalbėjo marijampolietė.

„Čia užaugau ir pamenu, kad išspaudų kvapas buvo visą laiką, bet su juo buvo galima gyventi, o dabar kartais, kai paleidžia smarvę, tai ir pykinti pradeda – pabundi naktį ir bėgi uždaryti lango“, – pasakojo maždaug už puskilometrio nuo fabriko gyvenanti Ramunė Mikšienė. Jos sutuoktinis Gintas bandė kilti į kovą, tačiau vėliau nuleido rankas. „Su jais jau sunku kalbėti. Jie tapo pernelyg turtingi“, – ranka numojo G.Mikša.

„Lietuvis nekovoja. Jis geriau susikrauna lagaminus ir išvažiuoja į Skandinaviją“, – tarė neprisistačiusi G.Mikšos kaimynė.

Tyrėjai nieko neranda

„Tiesa, reikia pripažinti, kad per pastaruosius kelerius metus įvyko pokytis į gera“, – pripažino G.Mikša.

Marijampoliečiai pastebėjo, kad prieš keletą metų fabrikas ėmėsi veiksmų, kurie padėjo sumažinti bjaurų kvapą, tačiau tik dienomis. Vakarais kvapas esą sustiprėja daugybę kartų.

„Tai nevyksta kiekvieną vakarą. Pavyzdžiui, užvakar buvo stiprus kvapas, o vakar – ne. Svarbiausia, kad ta nepakeliama smarvė atsiranda tik vakarais, kai visos tarnybos, kurioms galėtume pasiskųsti, nedirba“, – skundėsi R.Mikšienė.

Marijampolės visuomenės sveikatos centras ir šiuo metu tiria vieną skundą dėl kvapo, tačiau paties kvapo tyrimas dar neatliktas.

„Prieš pradedant kvapo tyrimą reikia atlikti tam tikras procedūras“, – aiškino centro direktorė Asta Šaučiūnienė.

Gyvena smarvės apsuptyje

Kartais marijampoliečiai nebesusigaudo, kas smirdi: „Arvi“ cukraus fabrikas, čia pat didžiulėse talpyklose laikomi „Arvi“ pašarai ar aplink Marijampolę susmaigstytos „Arvi kalakutų“ fermos.

Tarp cukraus fabriko ir kelių kalakutų fermų gyvenančiai Birutei Asijavičienei geras vėjas būna tik iš Rytų. Kai pučia iš Vakarų, ji jaučia tvaiką iš fabriko, kai iš Šiaurės ir Pietų – iš fermų.

„Šiandien iš fermų nesmirdi, bet kartais kvapas būna labai stiprus. Iš fabriko pusės kvapas senais laikais būdavo daug stipresnis. Dabar jau pakeliamas“, – pripažino B.Asijavičienė.

Statybai sutikimo nedavė

Laukuose išdygusios „Arvi“ fermos su Marijampolės priemiesčio gyventojais pasisveikino ne tik blogu kvapu. Tik praėjus kuriam laikui po įkurtuvių, kai kurie fermų kaimynai sužinojo gyvenantys fermas juosiančioje sanitarinėje apsaugos zonoje.

„Paaiškėjo, kad mes nieko nebegalime statyti. Tik vėliau buvo išaiškinta, kad seniai toje zonoje gyvenantys žmonės gali vykdyti statybas. Bet naujos statybos yra neįmanomos“, – pasakojo trikampyje tarp trijų fermų gyvenanti Janina.

Prieš atidarant fermą buvo klausiama netoli gyvenančių gyventojų sutikimo. Tačiau apklausa esą sustojo. Janinos žiniomis, sutiko tik viena kaimynė.

„Bet praėjo. O kaip nepraeis? Jie labai įtakingi, visi milijonieriai“, – mano Janina.

Aplink fermas gyvena žmonės, tačiau jose dirba retas jų, o pašaliniai į fermų teritorijas neįleidžiami.

„Net ekskursijos nepadarė“, – nusijuokė Janina. Pro jos namus kalakutai vežami dažnai, tačiau moteris teigia „Arvi“ kalakutų dar neragavusi.

„Apie skonį klauskite miestiečių. Mes jų nevalgome. Pastebėjau, kad labai jau greitai jie užauga, nespėja mažiukų atvežti, o jau didelius išveža“, – stebėjimo rezultatais pasidalijo Janina.

Runkelių augintojai dėkingi

Daugelis apie „Arvi“ kalbintų marijampoliečių nenorėjo sakyti nė savo vardo.

„Jie įtakingi, turtingi, geriau patylėti“, – pasiteisino bandelių išvežiotojas.

„Dukra ten dirba, todėl vardo ir nesakau. Patys supraskite“, – mandagiai nuo pokalbio išsisuko darželyje besikapsčiusi moteris. Tačiau nei ji, nei kiti prisistatyti nepanorę pašnekovai negalėjo prisiminti nė vieno žmogaus, kurį būtų sugniuždžiusi „Arvi“.

„Nieko bloga apie juos negirdėjome, bet mes jų nepažįstame, nes jie su eiliniais žmonėmis nebendrauja. Mes per smulkios žuvys“, – aiškino ūkį netoli kalakutų fermos turinti moteris.

„Netiesa. Kučinskas (“Arvi„ įmonių grupės prezidentas Vidmantas Kučinskas – red. past.) visada randa laiko paprastiems ūkininkams. Įsiklauso, palaiko bendrauja. “Arvi„ vadovai – geri žmonės“, – liaupsių negailėjo kooperatyvui „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ vadovaujantis Mangirdas Krunkaitis.

Kooperatyvas vienija kone porą šimtų ūkininkų, kurie cukrinius runkelius veža į „Arvi“ priklausantį cukraus fabriką. Ūkininkų dėkingumą „Arvi“ užsitarnavo prieš 14 metų, kai cukraus fabriką išlupo iš jį nugriauti sumaniusių danų nagų.

„Jau buvo nuspręsta, kad įrenginiai bus supjaustyti ir parduoti kaip metalo laužas. Ačiū Dievui, kad atsirado “Arvi„, kuri prisiėmė tą nugyventą fabriką“, – pasakojo M.Krunkaitis.

Atsilygina renginiais

„Prie ruso ne tiek smirdėjo, visi vamzdžiai ir stogai kiauri buvo. Dabar tik dalelė tos smarvės beliko. Viduje viskas sutvarkyta, kompiuterizuota. Fabrikas tapo modernia įmone“, – toliau cukraus fabriką gyrė M.Krunkaitis.

„Arvi“ skleidžiama smarvė mažiau nei eiliniams gyventojams kliūva ir miesto valdžios atstovams. „Kvapas tikrai nebūna pastovus, – tikino Marijampolės mero pavaduotojas Sigitas Valančius. – Žinoma, gamyboje pasitaiko visko, bet man patinka, kad jie patys stengiasi operatyviai reaguoti. Jie nebėga nuo visuomenės, pripažįsta ir stengiasi taisyti klaidas.“

Lyg „Arvi“ viešųjų ryšių specialistas kalbėjęs vicemeras tikino, kad įmonių grupė į miesto politikų gretas nesiskverbia, o gerų žodžių nusipelnė už gerus darbus.

Išties „Arvi“ yra daugiausia mokesčių į savivaldybės biudžetą sumokanti verslo grupė, joje sukurta apie tūkstantis darbo vietų.

Pastaraisiais metais „Arvi“ aktyviai stiprina socialiai atsakingos verslo imperijos įvaizdį. Suorganizavo arba bent parėmė ne vieną masinį kultūros ir sporto renginį. Šiais metais „Arvi“ į Marijampolę priviliojo ir Pažaislio muzikos festivalį. Už poros savaičių cukraus fabrike skambės Wolfgango Amadeus Mozarto „Requiem“.

„Nuneigti “Arvi„ naudą miestui būtų negarbinga“, – įsitikinęs S.Valančius.