Iš dukterinės bendrovės "Dokaras" ji išsimokėjo per 4 mln. eurų dividendų, ši paskui bankrutavo, negrąžinusi kreditoriams varganų 93 tūkst. eurų. Tiesa, "Hanner" sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui.

Kreditoriai dreba

Vieno iš UAB "Dokaras" kreditorių atstovas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) "Vilniaus dienai" trumpai papasakojo, kaip statybų gigantai elgiasi su mažomis įmonėmis, kurias pasamdo atlikti darbų. Jo minimos nedidelės bendrovės rangos sutartis su UAB "Hanner development" (taip tuo metu vadinosi "Dokaras", pavadinimas pakeistas 2011 m. rugsėjį – red. past.) buvo sudaryta dar 2007 m. dėl daugiabučių namų pamatų statybos. "Hanner" dukterinė bendrovė atsiskaitė ne už visus atliktus darbus – nesumokėjo maždaug penktadalio sutartos sumos, nes kilo ginčas dėl pamatų kokybės. Užsakovas nepasirašė dalies darbų priėmimo akto ir nusprendė pamatus stebėti 3 metus.

Netrukus prasidėjo ekonominė krizė, ypač skaudžiai smogusi šalies statybų sektoriui. Minima bendrovė jau bankrutuodama dėl "Hanner development" skolos kreipėsi į teismą, tačiau pergalę šventė tik po ilgo teismų maratono 2015 m., kai iš darbų užsakovo, jau persivadinusio į UAB "Dokaras", ieškovės naudai buvo priteista per 50 tūkst. eurų. Šį kreditorinį reikalavimą aukciono būdu perėmė kita bendrovė, bet teismo antstolis išsiaiškino, kad išieškoti skolos nėra iš ko. Bendrovė "Dokaras" neturi nei turto, nei pinigų, be to, prie jos slenksčio stovi dar keli "pamiršti" kreditoriai, tarp jų ir "Sodra" bei Valstybinė mokesčių inspekcija, su atitinkamai 71,6 euro ir 2 068 eurų reikalavimais.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Pasak pašnekovo, per krizę daugelis bankrutuojančių statybininkų ir tiekėjų, kuriems buvo skolinga "Hanner" valdoma įmonė, pasirašinėjo taikos sutartis, sutikdami atgauti bent dalį pinigų. Pavyzdžiui, bankrutuojanti "Hefesto statyba" 2008 m. lapkritį atsisakė beveik 90 tūkst. eurų ieškinio, kad teismui įteisinus taikos sutartį atgautų bent 15,9 tūkst. eurų.

"Tokia praktika neretai taikoma ir dabar – didelės statybų bendrovės visaip vilkina atsiskaitymus už atliktus darbus savo pasamdytiems subrangovams, – teigė kreditorių atstovas. – Ieško priekabių dėl kokybės, garantijų užtikrinimui sulaiko mokėjimus, netgi gali įžūliai pareikšti: "Dabar sumokėti negaliu, reikia palaukti, ir ką tu man padarysi?" Daugelis tų "mažiukų" verčiau renkasi "žvirblį rankoje" – gerokai menkesnes sumas, nei aptarta sutartyse, nes ieškoti teisybės teismuose yra brangu, be to, ginčytis su įtakingais užsakovais reiškia, kad kitą kartą tavęs gali ir visai nesamdyti."

Per krizę – dividendai

Kas gi nutiko bendrovei "Dokaras", 2008 m. gavusiai per 21 mln. eurų pajamų, uždirbusiai kone 0,5 mln. eurų pelno ir balanse turėjusiai per 4,6 mln. eurų nepaskirstyto pelno, kad ji įklimpo į skolas rangovams?

Ogi vienintelė jos akcininkė bendrovė "Hanner" 2009 m. gegužę nusprendė išsimokėti dividendus – iš viso 4,344 mln. eurų. Nepaisant, kad šėlo ekonominė krizė ir kad "Dokaras" nebuvo atsiskaitęs su kreditoriais, kuriems mokėjimo terminai buvo suėję 2008–2009 metais – įmonėmis "Apdailos vizija", "Fundamentus", "GPK sistemos", "Idėjų ratas" (šiuo metu jau bankrutavusios – red. past.), "Morionis", "Esiga", "Lingera", "Medžio apdaila".

Ieško priekabių dėl kokybės, garantijų užtikrinimui sulaiko mokėjimus, netgi gali įžūliai pareikšti: "Dabar sumokėti negaliu, reikia palaukti, ir ką tu man padarysi?“

Dividendai vienintelei akcininkei "Hanner" užskaitų būdu buvo išmokami 2009, 2010 ir 2012 metais. Išmokėjus jų didžiąją dalį, nuo 2010 m. "Dokaras" beveik negavo pajamų ir praktiškai neturėjo lėšų visoms skoloms grąžinti.

Be nieko palikti kreditoriai teismuose ginčijo dividendų išmokėjimo teisėtumą, bet bylas pralaimėjo. Vis dėlto šių metų birželio pradžioje bendrovės "Dokaras" tyčinio bankroto klausimą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas į tai pažvelgė kitaip: akcininkas tikrai turėjo teisę išsimokėti dividendus, bet ar tai netapo pagrindine priežastimi, nuvedusia bendrovę į bankrotą? Teismas paskyrė ekonominę ekspertizę ir, remdamasis jos išvadomis, nusprendė, kad po dividendų išmokėjimo įmonė tapo neįgali atsiskaityti su kreditoriais, o jos vadovai nesiėmė jokių priemonių, kad ištaisytų padėtį.

Teismas pažymėjo, kad, priėmus sprendimą išmokėti 4,344 mln. eurų dividendų, kurie pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas nebuvo išmokėti per vieną mėnesį, "Dokaro" pradelsti įsipareigojimai padidėjo iki 4,736 mln. eurų, todėl 2009 m. bendrovė tapo nemoki. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė konstatavo, kad bendrovė, turėdama tik 727,48 euro piniginių lėšų likutį, neturėjo galimybių išmokėti milijoninių dividendų, taigi sprendimas juos paskirti buvo neracionalus ir ekonomiškai nenaudingas bendrovei "Dokaras".

Atsikratė akcijų

Panašu, kad ir "Dokaro" akcininkei buvo akivaizdu, kad, išmokėjus dividendus ir per metus 14 kartų sumažėjus pajamoms, šiai įmonei likęs vienintelis kelias – žlugimas. Bet ji buvo parduota.

2014 m. pradžioje bendrovė "GKP sistemos" bandė iškelti "Dokarui" bankroto bylą dėl nuo 2008 m. besivelkančios menkos skolelės. Netrukus, vasario 14 d., vienintelė "Dokaro" akcininkė "Hanner" visas jos akcijas perleido fiziniam asmeniui Raimundui Purvinskui. Tačiau statybų milžinė vis dėlto pagelbėjo "Dokarui" išvengti bankroto bylos – balandžio 7 d. Vilniaus apygardos teismas patvirtino bendrovės "GKP sistemos" ieškinio atsisakymą, nes už "Dokarą" menkutę 263,3 euro skolą sumokėjo "Hanner" kontroliuojama bendrovė "H5 Development". Šiuo metu ir "gelbėtojos" padėtis keistoka – Registrų centro 2019 m. liepos 10 d. duomenimis, "H5 Development" buvo veikianti, nors neturėjo nė vieno darbuotojo ir buvo priskirta įmonėms, kurios 3 ir daugiau metų piktybiškai neteikia finansinių ataskaitų.

2016 m. bankroto byla "Dokarui" buvo iškelta dėl 19,2 tūkst. eurų skolos, kurią 2015 m. teismas priteisė bankrutavusiai bendrovei "Apdailos vizija". Šios įmonės reikalavimo teises perėmė UAB "Finasista". Nutartis dėl bankroto bylos įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 9 d., bankroto administratoriumi teismas paskyrė mažąją bendriją "Įmonės pabaiga". Gavęs tik dalį dokumentų, iš kurių buvo sudėtinga susidaryti aiškų vaizdą apie "Dokaro" finansus, ir sužinojęs, kad "Hanner" taip pat pretenduoja į kreditorius, nes liko neišmokėta daugiau kaip 123 tūkst. eurų dividendų, bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

"Hanner" beveik pavyko ir šį ginčą užglaistyti taikos sutartimi – pernai rugsėjį teismas ją buvo patvirtinęs, tačiau šių metų vasario 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas tą nutartį panaikino, nustatęs, kad ji iš esmės pažeidžia ne tik bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, bet ir viešąjį interesą. Mat taikos sutartimi siūlyta atsisakyti visų reikalavimų kaltiems dėl bankroto asmenims ir neginčyti sandorio, dėl kurio įmonė tapo nemoki. Pasak teismo, tai reiškia, jog iš esmės atsisakoma vykdyti Bankroto įstatymo nuostatas, o pati sutartis neatitinka reikalavimo taikyti abipuses nuolaidas ir naudinga tik "Hanner" ir buvusiems bendrovės "Dokaras" vadovams, kurie taip pat yra atsakovai byloje dėl tyčinio bankroto.

Vadovai nepražuvo

Paskutinis bendrovės akcininkas ir direktorius R.Purvinskas nuo jos buvusios savininkės nenutolo – šiuo metu vadovauja UAB "Praibulė", yra vienintelis jos darbuotojas, o įmonės telefonas nurodytas toks pat, kaip ir bendrovės "Hanner" administracijos.

Iki akcijų perleidimo R.Purvinskui bendrovei "Dokaras" 4 metus vadovavo Tomas Pauliukonis. Įmonės turtas per jo vadovavimo laikotarpį nuo 1,376 mln. eurų 2010 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gruodžio susitraukė beveik iki nulio. Tačiau pardavus jokio turto neturinčios bendrovės akcijas, iš jos vadovo pareigų atsistatydinęs T.Pauliukonis netrukus buvo paskirtas bendrovės "Hanner" generaliniu direktoriumi. Tai kelia abejonių, ar tik nebus "Dokaro" turtas ir veikla sukelta į buvusio akcininko įmonę?

Teismas buvusių vadovų veikloje įžvelgė tyčinio bankroto požymių. "Bendrovės valdymo organams buvo žinoma apie blogą įmonės turtinę padėtį, veiklos nuostolingumą ir pareigą imtis Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų veiksmų, esant neigiamam nuosavam kapitalui, todėl sprendimą išmokėti dividendus, o vėliau – perleisti nemokią įmonę asmeniui, neketinančiam atkurti įmonės veiklos, teismas vertina, kaip sąmoningą bendrovės privedimą prie bankroto", – teigiama teismo sprendime.

Tai, kad R.Purvinskas per 10 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo neperdavė bankroto administratoriui visų bendrovės "Dokaras" finansinių dokumentų, teismas vertino kaip sąmoningą siekimą nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. O tai yra vienas iš tyčinio bankroto požymių.

Be to, nuo 2013 m. spalio įsigaliojusios Bankroto įstatymo pataisos nustato ir įmonės vadovų atsakomybę dėl įmonei ir jos kreditoriams žalingų sprendimų, kurie vedė į nemokumą ir bankrotą. Tuomet ir žalos išieškojimas, nelikus bendrovėje jokio turto, gali būti nukreiptas į blogus sprendimus priiminėjusio vadovo asmeninį turtą.

"Hanner" pozicija – priešinga

Bendrovė "Hanner" nesutinka su Vilniaus apygardos teismo sprendimu ir apskundė jį Lietuvos apeliaciniam teismui. Šis informavo, kad apeliacija priimta ir iki liepos 28 d. teismas laukia visų suinteresuotų pusių atsiliepimų.

"Absoliuti nesąmonė, kad bankrotas buvo tyčinis!" – situaciją emocingai vertino "Hanner Group" savininkas A.Avulis, stebėdamasis, kad Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė į galiojantį Lietuvos apeliacinio teismo šių metų kovo 28 d. sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad dividendai "Dokaro" akcininkei buvo paskirti teisėtai, nemokumo situacijos nesukėlė, o reikalavimas juos grąžinti bankroto administratoriui išeina už kreditorių interesų ribų, nes patvirtinti kreditoriniai reikalavimai yra keliasdešimt kartų mažesni.

Ką daryti mums, kai kreipiasi nepatenkinti butų pirkėjai? Belieka savo lėšomis viską taisyti.

"Apeliacinio teismo sprendimas yra viršesnis  negu apygardos. Tai yra prejudicinis faktas, kuris labai svarbus šioje byloje, – įsitikinęs A.Avulis. – Kita vertus, nuo to laiko, kai mes paskirstėme dividendus iki bankroto bylos iškėlimo praėjo 7 metai. Po šitiek laiko teisme bandoma sakyti, kad mes negalėjome išsimokėti dividendų. Tai kas gali paaiškinti, kiek laiko reikia laikyti uždirbtus pinigus, kad įmonės ar akcininkų niekas niekuo neapkaltintų? Penkerius, dešimt metų, o gal visą gyvenimą? Juk taip nebūna. Uždirbai pinigų ir turi paskirstyti, investuoti kitur. Negalime laikyti vienoje vietoje sukaupę tų milijonų, nes mes vystome verslą, mums reikia pirkti žemę, statyti ir pan. Pirmiausia verslo logika neleidžia pinigų laikyti užspaudus – jie turi visą laiką judėti, toliau daryti pinigus."

Apeliaciniame skunde "Hanner" nesutinka su teismui pateiktos ekonominės ekspertizės išvada, kadangi, bendrovės nuomone, pagrindinis klausimas ekspertams buvo suformuluotas tendencingai ir labai siaurai: ar išmokėjus dividendus įstatymo nustatytais terminais (per 1 mėn. nuo jų paskyrimo)  "Dokaras" būtų tapęs nemokus, atsižvelgiant, kad, jų neišmokėjus, tai tapo pradelstais įsipareigojimais?

"Tai labai siaura formuluotė. Tai, kad dividendai buvo išmokėti dalimis, nerodo blogos ekonominės padėties, nes įmonė kartu atsiskaitinėjo ir su kreditoriais. Be to, jokie įstatymai nedraudžia dviem verslo subjektams – šiuo atveju "Dokarui" ir "Hanner" – susitarti dėl lankstaus dividendų mokėjimo", – teigė A.Avulis.

Mano, kad tai – afera

Verslininkas siūlė atidžiau vertinti tai, kad byloje pirmuoju smuiku griežia ne kreditorius UAB "Fundamentus", kuri bankrutavo dar 2009 m., neatlikusi savo įsipareigojimų, o "skolą" perėmusi įmonė, teikianti teisines paslaugas, paprastai vadinamas skolų išmušinėjimu.

Anot A.Avulio, ginčas su bendrove "Fundamentus" kilo daugiau kaip prieš 10 metų, kai ši kompanija atliko pamatų įrengimo darbus ir buvo nustatyta, kad pamatų nusėdimai yra didesni, nei turėtų būti. "Fundamentus" buvo sulaikyti mokėjimai ir pareikalauta ištaisyti defektus. Bendrovė iš pradžių sutiko su pateikta pretenzija ir pažadėjo ištaisyti broką, tačiau vėliau, vengdama sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o gal kažkieno pakonsultuota, paskelbė bankrotą.

"Bankrotas reiškia , kad išnyksta visi garantiniai įsipareigojimai. Kad ištaisytume pamatų defektus, turėjome atlikti kompensacines priemones ir už tai sumokėti savomis lėšomis, o su bendrove "Fundamentus" neliko prievolės atsiskaityti iki galo, nes ji savo broko neištaisė, – aiškino A.Avulis. – Bet tuo metu atsirado aferistinės schemos, kai pas bankroto administratorius ėmė vaikščioti teisiškai "pasikaustę" žmonės ir siūlytis nupirkti skolas, kur buvo sulaikyti mokėjimai. Įtikina, kad administratorius tų pinigų niekada neatgaus, ir šis sutinka parduoti reikalavimą už kelis eurus. Mes tokių veikėjų esame terorizuojami jau dešimtmetį – tai daro skolų supirkinėjimo "verslo" atstovas – UAB "Rhetor" (tretysis asmuo byloje dėl tyčinio bankroto – red. past.), kurio vadovas I.Romaškevičius inicijavo bylas dėl skolos pripažinimo ir išieškojimo, o dabar tas pats vyksta ir dėl tyčinio bankroto."

Pasak A.Avulio, minėta bendrovė visiškai nesusijusi su statybos verslu, neturi jokios faktinės informacijos apie santykius tarp bendrovės "Dokaras" ir jos rangovų, o tiesiog manipuliuoja teisės aktais, siekdama išsiplėšti pinigų.

"Jie nekalba apie esmę, pavyzdžiui, kodėl pinigai nebuvo sumokėti, kad buvo defektų darbuose, bet ieško spragelių procedūrose, įlenda per mažiausią plyšelį ir priverčia tave kapstytis po archyvinius dokumentus, gaišti laiką, eikvoti lėšas teisinei gynybai. Kai kurios įmonės, susidūrusios su tokiu spaudimu, palūžta ir sudaro taikos sutartis, sutinka mokėti, kad tik paliktų jas ramybėje, – sakė A.Avulis, ketinantis ir toliau savo tiesą įrodinėti teisme. – Jeigu teismas privers, sprendimą gerbsiu ir mokėsiu, bet vis tiek manau, kad mokėti teisės manipuliatoriams neteisinga ir nemoralu."

Spraga užlopyta

Pats verslininkas teigia 5 metus dirbęs su politikais, valstybės institucijų atstovais, kad panašūs parazituojantys verslai negautų peno, naudodamiesi teisės aktų spragomis. Viena iš jų – darbų kokybės garantijų užtikrinimas.

"Mūsų bendrovė samdo statybininkus ir parduoda jų pastatytus butus. Aptikę statybininkų broką, vartotojai kreipiasi į mus. Jeigu statybos kompanijai pareiški "eikite, tamstos, taisyti savo broko", viskas priklauso nuo jo dydžio: jeigu ištaisyti kainuos 100–300 eurų, ji dar eina, bet jeigu pretenzija bus 20–30 tūkst. eurų, neis, nes bus pigiau bankrutuoti, atsidaryti naują įmonę ir viską pradėti iš pradžių, – konstatavo A.Avulis. – O ką tuomet daryti mums, kai kreipiasi nepatenkinti butų pirkėjai? Belieka savo lėšomis viską taisyti".

Teisės aktai numato, kad, užbaigus statybas, rangovas privalo pateikti kokybės užtikrinimo garantiją iš banko ar draudimo kompanijos. Tai reiškia, kad, esant reikalui, bus ir lėšų defektams taisyti. Tačiau mažoms įmonėms bankai garantijų nedalija, todėl sutartyse dėl statybos darbų būdavo numatomi mokėjimų sulaikymai tam atvejui, jeigu tektų taisyti broką.

Būtent tai, pasak A.Avulio, ir sudarė galimybę "advokatų biznio" atstovams spausti bendroves dėl nepriemokų bankrutavusiems subrangovams: "Dabar tokie reketininkai jau nieko nepadarys, nes pernai priimtas teisės aktas leidžia kiekvienam subrangovui sulaikyti 5 proc. mokėjimų sumos 2 metams. Jeigu per tą laiką neišryškės jokių trūkumų, bus išmokėta likusi suma. O jeigu kompanija atneša banko arba draudimo kompanijos garantiją, su ja iš karto atsiskaitome iki paskutinio cento."