Vokietijoje, garsėjančioje savo judriais greitkeliais ir prabangiais "Mercedes-Benz", Faubanas yra neįprasta gyvenvietė. Dviračių riedėjimas ir vaikų juokas čia užgožia atsitiktinai tolumoje pasigirstantį variklio burzgesį.

Be automobilių – mažiau įtampos

Šio priemiesčio žmones galima pavadinti pionieriais. Kol drąsesni fantastai tik bando įsivaizduoti gyvenimą be automobilių, jie jau pratinasi gyventi be šio technikos stebuklo, rašo JAV dienraštis "The New York Times".

Eksperimentinėje gyvenvietėje, įsikūrusioje Freiburgo pakraštyje, netoli Prancūzijos ir Šveicarijos sienos, draudžiama palikti automobilius gatvėse, įrengti įvažas į kiemą ir statytis garažus. Automobilių Faubane galima pamatyti tik pagrindinėje gatvėje, kuria rieda tramvajus į Freiburgą, arba gyvenvietės pakraštyje, kur pastatyti du erdvūs garažai. Gyventojai gali įsigyti automobilį, bet laikyti jį privalo tik šiuose garažuose. Įsigydamas butą už maždaug 40 tūkst. eurų (140 tūkst. litų), pirkėjas gauna vietą ir automobiliui.

Dėl tokios eiliniam civilizuotam žmogui neįprastos tvarkos 70 proc. Faubano gyventojų neturi automobilių, o 57 proc. pardavė juos, kad galėtų čia apsigyventi.

Dauguma žmonių šiame priemiestyje mina dviračius, o iš galo prikabina vežimėlius prekėms ar vaikų žaislams. Kai reikia pervežti didesnius krovinius arba mėgstantys važinėti į kalnus perkasi automobilius kelioms šeimoms. Arba juos nuomojasi.

"Kai turėjau automobilį, nuolat buvau įsitempusi. O dabar jaučiuosi daug geriau", – prisipažino dviejų vaikų motina Heidrun Walter, kasdien į darbą žingsniuojanti pėsčiomis. Dėl to jai nekyla jokių sunkumų, nes viskas šalia.

Vietoj armijos bazės

Toje vietoje, kur šiandien išdygęs Faubanas, anksčiau buvo nacių armijos bazė, o nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kol prieš du dešimtmečius susivienijo dvi Vokietijos, čia buvo dislokuota Prancūzijos kariuomenė. Kadangi vietovė buvo suplanuota kaip armijos bazė, ji nebuvo pritaikyta privatiems automobiliams. Šiandieniai priemiesčio keliai – tai buvusios siauros gatvės tarp barakų.

Barakų seniai nebėra, jų vietą užėmė keturių ar penkių aukštų pastatai, puošti mediniais ornamentais ir puošniais balkonais. Namai suprojektuoti taip, kad neeikvotų šilumos ir efektyviai naudotų energiją.

Priemiestis yra stačiakampio formos, ilgas ir siauras, todėl pasiekti pagrindine gatve riedantį tramvajų paprasta bet kurio namo gyventojui. Parduotuvės, restoranai, bankai ir mokyklos, kitaip nei įprastuose priemiesčiuose, įsispraudė tarp gyvenamųjų namų.

Sumanus planavimas

Faubanas, užimantis vos kelių kvadratinių kilometrų plotą ir turintis 5,5 tūkst. gyventojų, yra bene garsiausias automobilių atsisakymo eksperimentas visame pasaulyje. Tačiau pagrindiniai šio projekto principai pripažįstami daugelyje šalių.

Priemiesčiai turi būti kompaktiški, lengvai pasiekiami viešuoju transportu, neužstatyti automobilių aikštelėmis. Vietoj prekybos centrų atokiuose greitkeliuose stengiamasi statyti mažesnes parduotuves šalia gyvenamųjų namų – kad pirkėjai galėtų ateiti pėsčiomis.

Naujas požiūris į gyvenamųjų plotų planavimą pradeda leisti šaknis ne tik Europoje. Vadinamojo sumanaus miestų planavimo šalininkai stengiasi priemiesčius išlaisvinti nuo automobilių gausybės.

Į Faubaną panašią bendruomenę šalia Oklando, JAV Kalifornijos valstijoje, bando sukurti Heivardo rajonų planavimo asociacija. Pagal projektą Kvorio gyvenvietę būtų paprasta pasiekti be automobilio. Asociacijos vadovas Shermanas Lewisas nekantrauja su šeima įsikurti naujoje vietovėje ir atsisakyti dviejų mašinų.

Tiesa, projektui pagalius į ratus kiša kreditoriai, kurie bijo, kad po pusę milijono kainuosiantys namai be vietos automobiliams greit nuvertės. Trukdo ir JAV įstatymai, reikalaujantys, kad kiekvienas gyvenamasis vienetas turėtų bent dvi automobilių statymo vietas. Laimė, Kvorio gyvenvietei buvo leista šios taisyklės netaikyti.

Norą apsigyventi Kvoryje jau pareiškė daugiau nei 100 žmonių. Tačiau tam, kad projektas pajudėtų iš vietos, dar reikia 2 mln. dolerių investicijų.

Požiūris keičiasi

"Po Antrojo pasaulinio karo miestai buvo projektuojami atsižvelgiant į automobilius. Dabar šis požiūris turi keistis", – įsitikinęs "Transportation for America" atstovas Davidas Goldbergas. Ši Jungtinėse Valstijose veikianti organizacija jungia įvairius aplinkosaugos judėjimus, miestų valdžios pareigūnus ir kitas visuomenės grupes. Jos tikslas – mažinti žmonių priklausomybę nuo automobilių.

Kai kurios Europos šalys automobilių problemą bando spręsti nacionaliniu lygiu. Didžioji Britanija 2000 m. ėmė keisti miestų planavimo taisykles ir skatinti gyventojus atsisakyti automobilių. Šioje šalyje privaloma, kad kiekviena nauja gyvenvietė ar gyvenamasis rajonas būtų pasiekiamas viešuoju transportu.

"Darbo vietos, parduotuvės, pramogų ir paslaugų objektai neturi būti planuojami ir išdėstomi atsižvelgiant į tai, kad automobilis daugeliui žmonių yra pagrindinė transporto priemonė", – rašoma naujose Didžiosios Britanijos miestų planavimo taisyklėse. Įsigaliojus šiai tvarkai, dešimtims prekybos centrų, greitojo maisto restoranų ir kotedžų nebuvo išduoti statybų leidimai.

Rūpi ne vien gamta

Ekspertai pripažįsta, kad nelengva įtikinti priemiesčių gyventojus persėsti ant dviračių, vaikščioti pėsčiomis ar naudotis viešuoju transportu. Argumentas, kad automobilių išmetamosios dujos sudaro 12 proc. visų į atmosferą patenkančių šiltnamio efektą sukeliančių medžiagų, įtikina toli gražu ne visus.

"Kai kurie žmonės persikelia čia ir netrukus vėl išvažiuoja, pasiilgę šalia namo stovinčios mašinos", – pasakojo H.Walter, prieš keletą metų pardavusi automobilį ir atvykusi gyventi į Faubaną. Nors dauguma šio priemiesčio gyventojų yra dideli aplinkosaugos entuziastai, visuomet balsuojantys už Žaliųjų partiją, yra nemažai tokių, kuriems tiesiog patinka Faubano gyvenimo būdas.

Mokslininkas Henkas Schulzas, nenuleisdamas akių nuo trijų netoli gatvėje lakstančių savo vaikų, prisimena jaudulį, kurį pajuto įsigijęs pirmą automobilį. Tačiau dabar jis džiaugiasi, kad gali auginti atžalas toli nuo mašinų srauto ir nesibaiminti dėl jų saugumo gatvėse.