„Skaitant šį naują pasiūlymą apie neva didesnę laisvę savivaldai, jis man primena anyžinį saldainį. Gali būti gražiai įpakuotas, bet paragavus norisi išspjauti. Kažkam gal skanu, bet tikrai ne man. Iš to ką skaitau, deja, toliau atrodo, kad net ir su atnaujintu modeliu Seimo valdančioji dauguma įveda „vilniečio mokestį“. Iš esmės apmokestinama tai, kad tu gyveni Vilniuje, o ne kažkur kitur Lietuvoje“, – savivaldybės išplatintame pranešime cituojamas V. Benkunskas.

„Naujai siūlomas savivaldybių taryboms paliekamas neapmokestinamų „grindų“ rėžis tarp 20 ir 80 tūkst. Eur. vis tiek kelia didžiulę riziką atsirasti „vilniečio mokesčiui“. Kodėl? Jeigu likusiose Lietuvoje savivaldybių tarybos norės atleisti žmones nuo šio mokesčio, jos nusistatys 80 tūkst. ribą ir daugiau mažiau pas juos nemokės niekas. Jeigu Vilniuje mes pritaikytume vilniečiui draugiškiausią 80 tūkst. ribą, po kitų metų turto pervertinimo, didžioji dalis Vilniaus miesto nekilnojamo turto bus vis tiek brangesnė nei ši suma. Taigi, išlieka didžiulė rizika, kad priėmus tokį modelį, iš „vilniečio mokesčio“ bus bandoma finansuoti visos Lietuvos gynybą. Visos Lietuvos gynyba yra visų Lietuvos savivaldybių, ne tik Vilniaus reikalas“, – akcentavo meras.

V. Benkunskas taip pat stebisi, kodėl tarp siūlymų neatsidūrė mokesčio lengvatos išnuomotam būstui.

Iš to ką skaitau, deja, toliau atrodo, kad net ir su atnaujintu modeliu Seimo valdančioji dauguma įveda „vilniečio mokestį“. Iš esmės apmokestinama tai, kad tu gyveni Vilniuje, o ne kažkur kitur Lietuvoje.

„Taip pat labai gaila, kad anksčiau diskusijose skambėjusi mintis taikyti mokesčio lengvatą išnuomotam būstui, nepasiekė įstatymo projekto. Turime suprasti, kad mokestį savininkas įskaičiuos į nuomos kainą taip ją augindamas. Jeigu tokia lengvata visgi atsirastų, ji ne tik didintų būsto prieinamumą, lengvata skatintų neslėpti būsto nuomos sutarčių šešėlyje“, – dėstė jis.

Vyriausybė siūlo savivaldybėms nekilnojamojo turto (NT) mokesčio grindis leisti nustatyti intervale nuo 20 iki 80 tūkst. eurų, o to nepadariusiose savivaldybėse nuo kitų metų taikyti 40 tūkst. eurų kartelę.

Siūloma, kad savivaldybių tarybos nustatyti pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinamos kartelės dydį turėtų iki šių metų gruodžio. tarifus reikėtų nustatyti atsižvelgiant į Registrų centro NT mokestinės vertės dydį.

Iki 200 tūkst. eurų vertės pagrindiniam būstui būtų taikomas 0,1 proc. mokesčio tarifas, virš šios vertės ir iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., nuo 400 iki 600 tūkst. eurų vertės –  0,5 proc, virš 600 tūkst. eurų – 1 proc. mokesčio tarifas.

Anksčiau premjeras Gintautas Paluckas sakė, kad koalicinėje taryboje sutarta teikti 50 tūkst. eurų NT kartelę asmeniui ir 100 tūkst. eurų – šeimai.

Už pagrindinį gyvenamąjį būstą mokamam NT mokesčiui Finansų ministerija ir toliau siūlo taikyti 50 proc. lengvatą, o šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų arba vaiką su negalia, siūloma taikyti 75 proc. mokesčio lengvatą – abiem atvejais būsto vertė turi neviršyti 450 tūkst. eurų.

Tuo metu visas likęs gyventojui priklausantis NT, t. y. išskyrus gyvenamą būstą, būtų apmokestinamas nuo bendros mokestinės vertės, siekiančios 20 tūkst. eurų.

Didesnės vertės NT būtų apmokestinamas taip pat, kaip ir pirmasis būstas – intervale nuo 0,1 iki 1 proc.

Tai būtų taikoma vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, taip pat augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai.

Papildomą 0,2 proc. mokesčio tarifą siūlo nustatyti komerciniam turtui, jam ir toliau galiotų dabartinis 0,5–3 proc. tarifų intervalas, kurį nustato savivaldybės.

Apleistam ar neprižiūrimam NT būtų taikomas 4 proc. mokesčio tarifas.

Savivaldybių tarybos taip pat turėtų teisę savo biudžeto sąskaita mokestį sumažinti arba visai nuo jo atleisti, o mokesčio, neviršijančio 5 eurų, mokėti nereikėtų išvis.

Mokestis būtų įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą, išskyrus pajamos iš papildomo 0,2 proc. tarifo komerciniam turtui ir ne pirmajam būstui.

Pagal Vyriausybės tvarką, NT vertė iš naujo būtų vertinama ne kas 5 metus, kaip šiuo metu, o kas trejus.