Ar saugūs į Lietuvą iš užsienio keliaujantys siuntiniai? Kaunietis Ričardas Milukas tuo suabejotų. Brangų dviratį iš Anglijos į Lietuvą jis patikėjo parvežti pašto kurjerių tarnybai „Britlita“. Dviratis dingo kaip į vandenį.

Pasidžiaugė tik mėnesį

38 metų R. Milukas, už 750 svarų sterlingų (daugiau nei 3 tūkst. litų) Londone įsigijęs dviratį, nesitikėjo, kad juo Lietuvoje taip ir neteks pasivažinėti. Iš dviračio jam liko tik prisiminimas ir prisegami švyturėliai. Dviratį Didžiosios Britanijos sostinėje kaunietis pirko pavasarį specialioje dviračių parduotuvėje.

M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ekspozicijų įrengėju dirbantis R. Milukas pirkinį išbandė Anglijoje, vos jį įsigijęs. „Mėnesį pasidžiaugiau Londono spūstimis“, – juokavo kaunietis. Pasak jo, dviratis buvo puikus.

Užstrigo su vogtu automobiliu

Vasaros pradžioje vyras parskrido į Lietuvą. Prieš skrydį R. Milukas Londone dviratį perdavė kurjerių tarnybai „Britlita“, kuri jo pirkinį turėjo atvežti į Kauną. Vyras tikėjosi, kad taip parsivežti dviratį bus pigiau. Už šią paslaugą kaunietis sumokėjo 20 svarų (apie 80 litų).

Grįžęs namo, R. Milukas dviračio sutartu laiku nesulaukė. Paaiškėjo, kad dviratį sulaikė Jungtinės Karalystės pareigūnai.

„Mūsų samdytas vairuotojas, pats to nežinodamas, vežė vogtą automobilį. O jo bagažinėje keliavo minėtas dviratis“, – pasakojo „Britlitos“ savininkas Artūras Egidijus Aniulis.

Pasak jo, kurjerių tarnybos samdytas vairuotojas su vogtu automobiliu ir bagažinėje vežamu kauniečio R. Miluko dviračiu atsidūrė britų policijoje.

Prisimena policininkas

„Britlitos“ savininko teigimu, bendrovė tapo situacijos įkaite. „Visą birželį, rugpjūtį ir dalį rugsėjo praleidau Londone, beieškodamas to dviračio, tačiau išsiaiškinti su policija, kur jis yra, nepavyko“, – tikino A. E. Aniulis.

Jis pasakojo, kad pavyko išsiaiškinti, jog vogtas automobilis šiuo metu yra draudimo firmoje. Šios atstovai verslininkui pareiškė: automobilio bagažinė tuščia, dviračio jie nematę.

R.  Miluko dviratį prisimena policijos pareigūnas, bet negali pasakyti, kur dviratė transporto priemonė galėtų būti dabar.

Atsiėmė pusę sumos

Bendrovės „Britlita“ vadovas sakė, kad visus laiškus, liudijančius, kaip britų pareigūnai jį vaikė iš vienos įstaigos į kitą, persiuntė dviračio savininkui R. Milukui. Jis taip pat teigė, kad išleido apie 300 svarų vertėjui.

„Viskas baigėsi tuo, kad protingas žmogus man pasakė: be advokato tu čia nieko nelaimėsi. O advokato kainos prasideda nuo 1000 svarų“, – kalbėjo pašto kurjerių bendrovės savininkas.

Žinia apie kartu su vogtu automobiliu sulaikytą dviratį R .Miluką pribloškė. „Man tai buvo smūgis. Bet turėjau vilties, kad dviratį atgausiu – turiu įsigijimo dokumentus“, – sakė vyras.

Vasarą kaunietis važinėjosi su „Britlitos“ savininko pasiūlytu asmeniniu dviračiu. Jis dar tikėjosi atgauti savąjį pirkinį, tačiau rugsėjį galutinai paaiškėjus, kad anglai neberanda dviračio, „Britlita“ pasiūlė 50 proc. kompensaciją.

„Paėmiau 1600 litų. Su kompensacija sutikau tik todėl, kad firma pripažino savo kaltę, prisiėmė dalinę atsakomybę. Man tai buvo svarbu. Vis dar tikiuosi, kad dviratis atsiras“, – kalbėjo R. Milukas.

Siuntinį įmetė į balą

„Kompensavome daugiau nei pusę dviračio kainos, nes jis jau buvo naudotas. Kaip įsigijimo dokumentą vaikinas pateikė kopiją kažko panašaus į čekį, tačiau jame nėra nei svaro ženklo, nei parduotuvės pavadinimo, jis neturi ir sąskaitos-faktūros. Dar sulaužė ir mano dviratį, buvo parkritęs su juo. Sakė, kad buvo griuvęs ir su nauju dviračiu. Kitu atveju būtume kompensavę 100 proc. Kiti vežėjai kompensuoja tik iš dalies arba visiškai nieko“, – teigė „Britlitos“ savininkas A. E. Aniulis.

Jis teigė, kad firma dalį naštos norėjusi perkelti samdytam vairuotojui, kuris nežinodamas vežė vogtą automobilį. „Mes su juo susisiekėme, bet jis, trumpai tariant, mus pasiuntė. Ir jis yra visiškai teisus“, – pripažino savininkas.

Tai ne pirmas incidentas, dėl kurio firma ir klientai patyrė nuostolių. „Kartą vežėme rankinę, kuri kainavo 3500 litų. Lenkų muitininkas ją iš siuntos iškratė ir netyčia užmynė, kai ši įkrito į balą. Rankinė nenukentėjo, bet vien už jos maišelio valymą sumokėjome 600 litų“, – pasakojo A. E. Aniulis.

Jis prisiminė ir atvejį, kai buvo išdaužtas mašinos langas ir nušvilpta visa siunta. „Buvo tų istorijų, bet ne tiek daug, kad reikėtų jas sureikšminti“, – įsitikinęs savininkas.

Niekuo negali padėti

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas, paklaustas, kada pašto kurjerių firma gali atsisakyti padengti nuostolius arba savo nuožiūra sumažinti kompensaciją, atsakymo ieškoti nukreipė kitur.

„Iš jūsų aprašyto atvejo galima manyti, kad daiktus pervežusi firma yra registruota kaip pašto paslaugų teikėja. Teisės aktai nustato, kad vartotojų skundus dėl pašto paslaugų teikimo nagrinėja Ryšių reguliavimo tarnyba, į kurią ir siūlytume kreiptis informacijos jus dominančiu klausimu“, – sakė V. Ūsas.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovė ryšiams su visuomene Rasa Karalienė teigė irgi niekuo negalinti padėti.

„Jūsų pateikti klausimai susiję su daiktų pervežimu, transportavimu ir tai nėra RRT kompetencija (nesusiję su pašto ir pasiuntinių veikla)“, – teigė R. Karalienė.

Daiktai sunaikinami

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Kęstutis Kasciukevičius teigė, kas dėl panašios problemos į komisariatą niekas dar nėra kreipęsis.

Atstovas aiškino, kad jeigu vogtas automobilis būtų rastas Lietuvoje, jis su visais jame esančiais daiktais būtų sulaikytas. Jeigu daiktų niekas nepasigenda ir jų neatsiima, šie pasibaigus ikiteisminiam tyrimui paprastai yra sunaikinami. Tai nusprendžia teismas.

Daiktai savininkams atiduodami tik pateikus jų įsigijimo dokumentus ar kitus svarius įrodymus.