Lietuviai ir latviai – it broliai. Latvija yra artimiausia mūsų kaimynė, viena didžiausių prekybos partnerių. Nepaisant to, abi šalys nuo neatmenamų laikų periodiškai kiša viena kitai pagalius į ratus.

Verslas su notomis

Šios savaitės pradžioje tarp Lietuvos ir Latvijos įsiplieskė dar vienas konfliktas. Galima sakyti, kad užvirė tikras oro mūšis – dėl skrydžių kainų ietis sukryžiavo nacionalinės abejų šalių oro bendrovės.

Lietuvos bendrovei "flyLAL-Lithuanian airlines" Vilniaus apygardos teisme pavyko pasiekti, kad būtų areštuota bendrovės "airBaltic" atstovybės Lietuvoje ir Rygos oro uosto turto už beveik 200 mln. litų.

"flyLAL" kreipėsi į teismą dėl to, kad Latvijos bendrovė su oro uostu yra sudariusi lengvatinių mokesčių sutartį, todėl taiko mažesnes kainas, taip žlugdydama konkurentus. Teismas, kol bus išspręsta byla, nutarė pritaikyti laikinas priemones ir areštuoti 199,83 mln. litų vertės "airBaltic" ir Rygos oro uosto turto.
Tačiau netrukus įsikišo ir Latvijos vyriausybė, kuriai priklauso tiek oro uostas, tiek kontrolinis "airBaltic" akcijų paketas.

Lietuvos ambasadoriui Latvijoje Antanui Vinkui trečiadienį įteikta nota, kurioje oficialioji Ryga prašo paaiškinti Vilniaus teismo nutarimą. Notoje nurodoma, kad tokie veiksmai neskatina šalių ekonominio bendradarbiavimo, o Lietuva pasirodo kaip negerbianti užsienio investuotojų šalis.

Žodžių karas

Savo ruožtu Latvijos susisiekimo ministras Ainaras Šleseras antradienį paskelbė, kad "airBaltic" sustabdys dalį skrydžių iš Lietuvos oro uostų. Ministras taip pat pareiškė, kad paprašiusi areštuoti turtą "flyLAL" sprendžia savo problemas, nes yra ties bankroto riba.
"flyLAL Group" valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis atsikerta, kad pati Latvijos bendrovė yra sunkioje finansinėje padėtyje ir savo problemas nukreipia į konkurentus.
Tiesa, "airBaltic" vadovybė vėliau paneigė susisiekimo ministro paskelbtą informaciją apie galimą "airBaltic" skrydžių iš Vilniaus nutraukimą.

"Rygos oro uosto "airBaltic" teikiamas lengvatas yra neigiamai įvertinusi ir Latvijos konkurencijos taryba. Atrodo, kad įtakingiausiu šiandien pripažintam Latvijos piliečiui, susisiekimo ministrui A.Šleseriui ir "airBaltic" prezidentui Bertoldui Flickui nepatinka, kai kažkas prieštarauja jų tikslams ir norams", – karingai nusiteikęs kalbėjo "flyLAL Group" valdybos pirmininkas.

Tačiau, kaip pažadėjo G.Žiemelis, "flyLAL" nesirengia užleisti pozicijų Vilniuje ir priversti Lietuvos gyventojus skraidyti per Rygą. "Jau šį pavasarį bus pasiūlytos naujos skrydžių kryptys, "flyLAL" toliau didins lėktuvų parką. Vilnius, o ne Ryga taps tranzitine ašimi Baltijos regione", – aiškino jis. Rygos oro uostas teismo nutartį ketina apskųsti. Teisinį atsaką rengia ir bendrovė "airBaltic".

Savo ruožtu Lietuvos Vyriausybė į kivirčą kištis neketina. "Nemanau, kad tai pakenks Lietuvos ir Latvijos diplomatiniams santykiams. Su Latvija turime įvairių ginčų, o teismai yra nepriklausomi ir priima savo sprendimus", – sakė premjeras Gediminas Kirkilas.

Du konfliktai per savaitę

Ketvirtadienį žibalo į nesantaikos ugnį šliūkštelėjo kita Lietuvos bendrovė "E energija", tarptautiniame trečiųjų teisme pradėjusi procesą prieš Latvijos valstybę, reikalaudama atlyginti 15 mln. latų (74 mln. litų) vertės žalą. Tiesa, iki ieškinio pateikimo duotas šešių mėnesių terminas abiem pusėms rasti kompromisą.

Šis konfliktas prasidėjo maždaug prieš dvi savaites, kai Rezeknės savivaldybė vienašališkai nutraukė šilumos tinklų nuomos sutartį su "Latgales energija", kurios 58 proc. akcijų valdo lietuvių bendrovė. Be to, "Latgales energijai" nebeleidžiama disponuoti savo turtu.

"E energijos" kontroliuojamos Latvijos šilumos tiekimo įmonės ginčai su dviem Latvijos piliečiais ir Rezeknės miesto taryba tęsiasi ilgiau nei pusantrų metų. Šiuo metu įvairių instancijų teismuose nagrinėjami "Latgales energija", "Rezeknes siltumtikli" ir "Rezeknes energija", Latgalės viešųjų paslaugų reguliatoriaus ginčai.

Pešasi broliškai

Šie du per vieną savaitę kilę konfliktai – toli gražu ne vieninteliai. Prieš tai tarp Latvijos ir Lietuvos yra buvę daug įvairiausių "karų" – pieno karas, kiaulių karas, alkoholio, miltų, kiaušinių, sūrelių, muitų ir kiti.

Kaimynai pykstasi nuolatos, periodiškai vieni iš kitų šaiposi ir dėl ko nors būtinai papriekaištauja. Kalbant apie prekybą, infliaciją jūrų bei oro uostų augimą, kitus ekonominius rodiklius, Lietuva visada lyginama su Latvija ir Estija, o Vilnius su Ryga. Net žiūrėdami Euroviziją tikimės aplenkti bent latvius.

Tačiau politologai ir tarptautinių santykių ekspertai tikina, kad tai – visiškai normalu. Iškilus realiai grėsmei viena šalis veikiausiai net nedvejodama užstotų kitą.
"Daugiausiai kivirčų ir nesutarimų visada būna su tais žmonėmis, su kuriais praleidžiame daugiausiai laiko. Dėl to lietuviai ir pešasi su latviais. Ar turite brolį? Ir ką, jaunystėje su juo nesipešėte? Pešėtės. Štai jums ir atsakymas", – padėtį tarp šalių trumpu palyginimu apibūdino istorikas ir politologas Česlovas Laurinavičius. Tačiau jis pridūrė įžvelgiantis ir rimtesnių dalykų.

"Kai tik kyla koks nors konfliktas,l tuoj įsikiša Latvijos vyriausybė, anksčiau buvo atvirkščiai, provincialumo ar jaunesnio brolio kompleksą juto Lietuva ir veiksmų imdavosi mūsų valdžia", – kalbėjo Č.Laurinavičius.

Valstybei veltis nereikėtų

Politologas Tomas Janeliūnas įsitikinęs, kad jau apie dešimtmetį trunkantys nesutarimai tarp Lietuvos ir Latvijos tėra smulkūs prekybiniai ginčai, į kuriuos valstybė apskritai neturėtų veltis.

"Tarp kaimynų visada būna smulkių nesutarimų. Latvijoje dirba daugybė mūsų verslininkų, kaip ir pas mus latvių. Nieko keisto, kad jie kartais susipyksta su vietiniais. Blogiausia, kad tie nesutarimai dažnai iškeliami į aukštesnį, politinį, lygį. Kai tik būna koks nemalonus nutikimas, kad ir menkiausias, abejų šalių žiniasklaida jį tuoj pat išgarsina, ir puola ginti saviškių. Vėliau prisijungia valdžia, diplomatai ir prasideda porimtis konfliktas", – teigė politologas.

Kad valstybei veltis nereikėtų, pritaria ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas Zenonas Butkus. Tačiau, anot jo, istorija byloja visai ką kita.
"Lietuviai negali peržengti psichologinio barjero ir pripažinti, kad latviai ar estai gali turėti kažką geriau. Mes nuolaidžiaujame didžiosioms valstybėms, o savo frustraciją išliejame ant kaimynų. Dabar latviai skelbia radę Mindaugo kapą, bet lietuviai net nesiteikia ten nuvykti, daugelis net neprileidžia minties, kad Lietuvos karalius gali būti palaidotas Latvijoje, tai būtų nusižeminimas", – apie Lietuvos ir Latvijos politinius ekonominius santykius kalbėjo istorikas.

Anot jo, dėl to iki šiol neratifikuota ir jūros sienos su Latvija sutartis. Keli lašai naftos Lietuvos turtingos nepadarys, valdžia esą iš principo nenori atiduoti latviams tų telkinių.
"1921 m., nustatant sausumos sieną nuo Palangos iki Daugpilio, buvo panaši padėtis. Net tarptautinis teismas buvo įsikišęs. Tačiau latviai Palangą grąžino", – priminė profesorius.

S.Butkus sakė, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje veikia jėgos, kurios nori sugriauti Baltijos šalių vienybę, izoliuoti Lietuvą nuo Latvijos. Tai, pasak profesoriaus, jau gerai matyti, mat Lietuva pastaruoju metu ir ekonominiu, ir politiniu aspektais atsigręžė į pietinį kaimyną – Lenkiją. Nors su lenkais Lietuva taip pat niekada nesutarė. Šie lietuvius laikė ir esą vis dar laiko kaimiečiais.

Nepatogu prieš kolegas

Valstybėms ar verslui pradėjus aiškintis santykius, kenčia verslininkai. Didžioji dalis jų abiejose šalyse stengiasi likti nuošalyje ir į konfliktus nesivelti. Tačiau tenka pripažinti, kad, kilus ginčui, kaipmat pajuntama įtampa.

"Per didžiuosius konfliktus, pavyzdžiui, kiaulių karo metu ar kai latviai uždarė sienas mūsų vežėjams, šiokia tokia įtampa buvo, bet sutarčių niekas nenutraukė ir kainų nekėlė, visi mes suaugę ir protingi žmonės. Tiesa, teko atlaikyti partnerių žvilgsnius. Daug lemia žiniasklaidos nuomonė, lietuvių žurnalistai linkę ginti savus. Kita vertus, Latvijoje apie mus irgi ne kaip rašoma", – pasakojo Latvijos vaistinių tinklo "Meness aptieka" valdybos pirmininkas lietuvis Jonas Jazgutis.

Anot jo, lietuvių ir latvių mentalitetas labai skirtingas. "Jie ilgą laiką neturėjo valstybės, tad į latviškumą žiūri labai rimtai ir patriotiškai. Konkurentai ten vertinami kaip atėję kažko atimti. Rygoje sklando net toks pusiau rimtas anekdotas, kad "Maximose" apsiperka rusai, o latviai eina į "Rimi"", – pasakojo J.Jazgutis.

Puikus kaimynystės pavyzdys

Savo ruožtu Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) jokių konfliktų nemato. Priešingai, Lietuva ir Latvija esą – geros kaimynystės pavyzdys. Abi šalys – ES ir NATO narės, aktyviai bendradarbiauja politikos, ekonomikos, kultūros ir kitose srityse.
"Intensyvų ekonominį bendradarbiavimą ir verslo ryšius atspindi Lietuvos investicijos kaimyninėje šalyje (net 45 proc. Lietuvos investicijų užsienyje yra Latvijoje). Politiniu lygiu – tiek dvišaliuose santykiuose, tiek daugiašaliuose formatuose
bendradarbiaujame itin glaudžiai, mūsų valstybių užsienio politikos tikslai iš esmės sutampa, kartu sprendžiame regiono energetinio saugumo, demokratijos sklaidos Rytų kaimynystėje ir kitus strateginius klausimus", – tikino URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė.

Ekonominė partnerystė

Latvija yra ketvirtoji pagal dydį Lietuvos eksporto partnerė. Eksportas į Latviją šiemet sausio–liepos mėnesiais sudarė daugiau kaip 3,65 mlrd. litų. Palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, jis padidėjo 11,2 proc.

Importas iš Latvijos siekia 2,25 mlrd. litų. Palyginti su 2007 m., jis padidėjo 5,2 proc.
Pagrindinių eksportuojamų prekių dešimtuke 2006–2007 m. pirmąsias pozicijas užėmė mineraliniai produktai, maisto produktai, gėrimai, tabakas ir mechaniniai įrenginiai. Importuojamų iš Latvijos prekių sąraše – maisto produktai, gėrimai, tabakas, chemijos pramonės produkcija ir popierius bei kartonas.

Lietuvos įmonių investicijos Latvijoje praėjusių metų pabaigoje sudarė per 1,03 mlrd. litų. Latvijos investicijos Lietuvoje – 1,6 mlrd. litų.

Šaltinis: Statistikos departamentas

---

 "Karų" su latviais istorija

2001 metai

Vienas pirmųjų šio dešimtmečio konfliktų kilo, kai lietuviškas mažmeninės prekybos tinklas "VP Market" (dabar "Maxima LT") pradėjo ekspansiją į Latviją ir pirmąją didelę savo parduotuvę "Hyper Maxima" iškilmingai atidarė per Latvijos valstybinę gedulo dieną. Latvijos valdžia kreipėsi į Lietuvos diplomatus smerkdama prekybininkų poelgį. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje aštriausia konkurencija visuomet buvo tarp abiejose šalyse veikiančių lietuviškų ir latviškų prekybos centrų "Maxima" ir "Rimi".

2002 metai

Latvių žiniasklaida pasipiktino, kad Lietuva neįsileidžia pas save bendrovės "Rigas pienas kombinats", o vietiniai verslininkai esą trukdo latviams vykdyti prekybą.
Latviai į mūsų šalį atvežė varškės sūrelių "Karums", kai kuriuose jų Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba aptiko salmoneliozės bakterijų. Po mūsų žiniasklaidoje pasirodžiusių neigiamų pranešimų "Karums" sūrelių paklausa smarkiai sumažėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. O atsakydama į tai latvių spauda dar ilgai šaukė, kad sūrelių skandalas – konkurentų iš Lietuvos provokacija.

2003 metai

Kilo vadinamasis pieno karas. Santykiai tarp Lietuvos ir Latvijos dar labiau subjuro, kai kaimynai pareiškė, kad lietuviški pieno produktai ten pardavinėjami dempingo kainomis (mažesnėmis nei gimtojoje šalyje). Latvijos valstybinė vidaus rinkos apsaugos tarnyba aiškino, kad dėl to nuostolių patyrė vietinės pieno pramonės įmonės.
Tarp šalių pasijuto ir diplomatinė trintis, kai nė vienas Latvijos pareigūnas (nei prezidentas, nei premjeras, nei Seimo pirmininkas) nedalyvavo Lietuvos valstybės jubiliejaus renginiuose. Pareigūnai buvo žadėję atvykti ir neįspėję sulaužė pažadą.
Įsižiebė ir vadinamasis kiaulių karas:

– liepos 3 d. Latvija įvedė kiaulienos importo apribojimus. Tokiu būdu kaimynė bandė apsisaugoti nuo vis didėjančio įvežamos kiaulienos kiekio. Lietuvai nustatyta importo kvota metams – 254,4 t kiaulienos ir 8,6 t subproduktų. Latviai sumažino Lietuvos eksporto galimybes į kaimyninę šalį 7 kartus.

– Lietuva atsakė, kad jeigu Latvija per tris mėnesius neįvykdys derybinių įsipareigojimų dėl kiaulienos importo apribojimų liberalizavimo, Lietuva gali imtis atsakomųjų veiksmų. Buvo sudarytas sąrašas, kuriame įrašyta apie 20 įvairių latviškų maisto produktų (aliejus, kai kurie konditerijos bei žemės ūkio produktai), kuriems būtų taikomi papildomi muitai. Tačiau latviai liberalizavo draudimą. Tai buvo vienas rimčiausių konfliktų tarp šalių, į kurį įsivėlė ir vyriausybės. Jis Lietuvai galėjo kainuoti apie 10 mln. Lt nuostolių per metus.

Latvija ilgai atidėliojo licencijų lietuviškiems miltams išdavimą – taip buvo diplomatiškai apibūdintas importo draudimas. Latvijos žemės ūkio ministras M.Rozė aiškino, kad tokia padėtis susiklostė įtarus, jog nemažą dalį grūdų lietuviai importuoja iš Rusijos, tad reikia kad Lietuvos bendrovės pagrįstų savo žaliavų kilmę. Prie šių faktų prisidėjo ir tai, kad buvo panaikinta veterinarinė kontrolė dviejuose pasienio postuose.  Tai dar labiau apsunkino bet kokio maisto eksporto galimybes.

2006 metai

Prieš pat Rygoje vykusį NATO viršūnių susitikimą Latvija uždarė sienas lietuvių vežėjams. Susidariusios milžiniškos krovininio transporto eilės sukėlė krizinę situaciją Lietuvos keliuose. 3–4 paras trukusi tokia situacija galiausiai virto pavienėmis impulsyviomis protesto akcijomis. Be to, vežėjai patyrė didžiulių nuostolių.

Prasidėjus bendrovės "Stumbras" privatizavimui, žaibiškai pasklido gandai, kad ją įsigyti pretenduojanti Latvijos bendrovė "Latvijas Balzams" esą nepatikima, mat yra duomenų, kad latvių verslininkai naudojasi "nešvariais" rusų pinigais. Latviai piktinosi, kad oficialūs šaltiniai neteikė jiems informacijos apie realias galimybes privatizuoti "Stumbrą". Įmonės savininku tapo koncernui "MG Baltic" priklausanti bendrovė "Mineraliniai vandenys", nors už 91, 95 proc. "Stumbro" akcijų 5 mln. litų daugiau nei pastaroji (158 mln. litų) siūlė "Latvijas Balzams" savininkė Rusijos kompanija S.P.I.

2008 metai

Latvijos parlamentas lig šiol neratifikavo jūros sienos sutarties su Lietuva. Jau beveik dešimtmetį ginčas vyksta dėl kelių lašų naftos, kurios telkiniai yra būtent Lietuvos–Latvijos pasienyje.