Gaisras Šv.Barboros Paštuvos bažnyčioje dar kartą priminė apie rūpestį kultūros vertybėmis. Jau po gaisro Tytuvėnų bažnyčioje sunerimta dėl priešgaisrinės apsaugos neįkainojamame Pažaislio ansamblyje. Pabaksnotos bėdos, tačiau tvarkymo darbai vyksta vangiai.

Vis dar laukia

Gegužės 9-osios naktį liepsnos suniokojo medinę 1923 m. statytą Paštuvos bažnyčią ir joje buvusias meno vertybes. Pirminė gaisrų tyrėjų išvada – bažnyčia buvo padegta. Iš karto pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau per dvi savaites mažai kas paaiškėjo.

Kol kas nustatyta, kad per gaisrą dingusių arba sudegusių paveikslų vertė – 75 tūkst. litų. Ekspertai suskaičiavo, kad XVIII–XIX amžių kūriniai – Šv.Trejybės ir Šv.Izidoriaus paveikslai – įvertinti atitinkamai 7 tūkst. ir 8 tūkst. litų, o XVIII a. pabaigoje sukurtų altorėlio paveikslų, kuriuose vaizduojama šv.Ona ir „Du šventieji“, vertė didesnė – po 30 tūkst. litų.

Ekspertų komisija vis dar aiškinasi, ar gaisro vietoje rastas apdegęs paveikslas yra vienas iš šių keturių dingusių kultūros vertybių. Tai gali būti Šv.Trejybės paveikslas. Iškėlus versiją, kad bažnyčia padegta norint paslėpti paveikslų vagystės pėdsakus, apie tai pranešta interpolui.

Kauno rajono policijos tyrėja Vita Valatkevičienė vakar vis dar laukė Kriminalinių tyrimų centro išvadų. „Jas gavę, pateiksime papildomų klausimų Gaisrų tyrimo centrui. Tik po to galėsime daryti kokias nors tikslesnes išvadas“, – sakė tyrėja.

Sunerimta ir nurimta

Pavojaus varpai dėl Pažaislio ansamblio suskambo netrukus po gaisro Tytuvėnų bažnyčioje. Dar kovą specialistai sunerimo, kad įsisukus liepsnoms Pažaislio vertybės supleškėtų, ugniagesiams nespėjus jų pradėti gelbėti.

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno komplekso priešgaisrinę būklę išnagrinėję specialistai buvo šokiruoti: bažnyčioje kilus gaisrui, ugniagesių technika prie jos net negalėtų privažiuoti, nes vartai, pro kuriuos turėtų įvažiuoti 14 tonų sveriantis ugniagesių automobilis, per siauri.

Pasak Civilinės saugos tarnybos vedėjo Gedimino Jankaus, reikia keisti numatytą projektą. „Pro išorinius vartus gelbėtojų technika dar šiaip taip įvažiuoja. Jei bus įgyvendintas anksčiau numatytas projektas, įvažiavusi technika atsiremtų į sieną“, – bėdas dėstė G.Jankus.

Juda pamažu

Civilinės saugos tarnybos vadovas užtikrino, kad kai kurie numatyti darbai jau atlikti: iškirsti krūmokšniai ir privažiuoti prie vandens rezervuaro trukdę medžiai. Ramino ir Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus: „Šiuo metu tragedijos nėra. Buvo nutarta įrengti laikinus gaisro daviklius ir prašėme rangovų ir subrangovų tinkamai pasirūpinti apsauga.“

S.Stoškus sutinka, kad tobulumui ribų nėra, nes šiuo metu padarytas laikinas įvažiavimo kelias ir diskutuojama, nes išgriauta tvora pati yra vertybė. Pasak vedėjo, būtina apsispręsti, ar siekiame pasirūpinti šio neįkainojamo objekto apsauga, ar tiesiog saugome jį ir nieko neleidžiame judinti.