Lietuviai inteligentai iš visos Vokietijos praėjusį savaitgalį susirinko Hiutenfeldo Renhofo pilyje, Vasario 16-osios gimnazijoje, pasiklausyti pranešimų ir padiskutuoti apie Vasario 16-osios Akto istorines perspektyvas. 28-ajame Lietuvių kultūros instituto suvažiavime, kuriame dalyvavo lietuvių ir vokiečių mokslininkai, netrūko karštos polemikos.

Ypač daug dėmesio sulaukė dr. Česlovo Laurinavičiaus pranešimas "Apie istorinį 1918 metų Vasario 16-osios reikšmingumą", kuriame jis hipotetiškai klausė, ar Vasario 16-osios Aktas nėra paskubomis priimtas valstietiškas sprendimas. Diskusijų sukėlė pranešėjo pamąstymai apie kai kurių dabartinės Lietuvos valdžios atstovų teiginius, jog klaidinga anuomet buvo atsisakyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijų.
Diskusijas pagyvino ekspresyvūs ir labai informatyvūs Vokietijoje gyvenančio dr. Jono Norkaičio teiginiai. Jis įspėjo, kad pavojinga praeitį lyginti su dabartimi.

Suvažiavimo, kuris turiniu prilygo mokslinei konferencijai, dalyvius sudomino dr. Joachimo Tauberio pranešimas "Pamąstymai apie Klaipėdos krašto 1919–1939 metų istoriją" ir prof. dr. Hanso Jürgeno Bömelburgo referatas "Lietuvos nepriklausomybė ir Lenkija", kuriame jis pristatė lenkų požiūrį į 1918 m. paskelbtą nepriklausomą Lietuvą.
Vokietijoje reziduojantis Lietuvos kultūros institutas, vadovaujamas dr. Vinco Bartusevičiaus, lietuvių suvažiavimus rengia kasmet. Į juos pasiklausyti įdomių pranešimų apie Lietuvos istoriją susirenka tautos inteligentai iš visos Vokietijos.