Skaičiuojama, kad per kiek daugiau nei mėnesį, kol neveiks Vilniaus oro uostas, Kauno oro uostas turėtų priimti apie 400 tūkst. papildomų keleivių. Tai puiki proga antrajam pagal dydį Lietuvos miestui parodyti save.

Iki tol reikia padaryti daug darbų: Kauno oro uoste reikia įrengti laikinuosius keleivių terminalus, išplėsti automobilių stovėjimo aikšteles, taip pat pagalvoti, kaip dar pagerinti susisiekimą tarp oro uosto ir Kauno bei Kauno ir Vilniaus.

Daugelis oro linijų, skraidančių į Lietuvą, sutiko laikinai perkelti savo skrydžius į Kauną bei Palangą, nors buvo tokių, kurios atsisakė tai padaryti, o pasirinko palaukti, kol Vilniaus oro uosto takas bus rekonstruotas.

Nepaisant to, kad apie rekonstrukciją jau labai ilgai kalbama, Lietuvos turizmo verslo atstovai skeptiškai žvelgia į padėtį – pirma, jie pasigenda tikslios informacijos, kaip oro bendrovės skraidins keleivius, kai vasarą bus rekonstruojamas Vilniaus oro uosto takas. Be to, jie įspėjo, kad dėl rekonstrukcijos vasarą keliaujančiųjų Lietuvoje sumažės apie 40 proc., tad brangs kelionės.

"Prognozuojame, kad ne mažiau nei 40 proc. sumažės keleivių skaičius, jei lyginsime praėjusius ir šiuos metus, kai bus uždarytas Vilniaus oro uostas. Kai sumažės vežėjų skaičius, automatiškai konkurencingumas ir kaina natūraliai išaugs", – aiškino Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.

Neatmetama galimybė, kad oro uosto tako rekonstrukcija gali užtrukti ir ilgiau nei dabar suplanuotas 35 dienas, o netikrumas ir nežinia, ar oro uostas veiks, atbaidys keleivius nuo kelionių didesnę dalį vasaros.

Pasak Ž.Gavelienės, didžioji dalis užsienio kelionių organizatorių programas planuoja visai vasarai, o koreguoti jas, išmetant daugiau nei mėnesį, yra gana sudėtinga.

Ž.Gavelienė, pavyzdžiui, sako, kad buvo siūlyta alternatyva – darbus Vilniaus oro uoste atlikti naktimis, tačiau jos atsisakyta, nes esą būtų per brangu. Turizmo sektoriaus atstovai, neabejoja, kad dėl to laimės didieji kaimyninių valstybių oro uostai.

Turizmo organizatoriai taip pat pasigenda aiškesnės Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos oro uostų komunikacijos, pateikiant alternatyvas keliaujantiesiems per tarptautines skrydžių ir kelionių rezervavimo sistemas.

"Kas yra Lietuva? Lietuva yra Vilnius. Aš iš Londono skrendu į Vilnių. Rekonstrukcijos metu pasaulinės rezervacinės sistemos nerodo jokių skrydžių, nes skrydžiai yra į Kauną. Reikėjo taip su sistemomis susitvarkyti, kad šalia Vilniaus atsirastų Kaunas, arba Kauno oro uostas būtų pervardytas Vilniaus oro uostu laikinai", – skundėsi Ž.Gavelienė.