Po 10 metų atsibudęs antstolis Marekas Petrovskis nutarė kaip reikiant nuskausminti kaunietį, 2003-iaisiais viršijusį greitį. Tuomet 300 litų nesumokėjęs vyras dabar sužinojo, kad bauda išaugo kone keturgubai ir uždėtas areštas jo turtui.

Pats prisišaukė

Antstolis M.Petrovskis Kaune garsus ne tik tuo, kad pirmasis išdrįso žengti į dar ne taip seniai karščiausiu tašku Lietuvoje laikytą Klonio gatvę Garliavoje. Tiesa, jo žygis baigėsi nesėkme, todėl tęsti antstolio prievolės ėmėsi atkaklesnė kolegė – Sonata Vaicekauskienė.

Nežinia, ar kalti Garliavos įvykiai, bet antstolis M.Petrovskis buvo visai pamiršęs vieną skolininką – kaunietį Arūną Šikšnių. Gal būtų ir neprisiminęs, jei jam nebūtų paskambinęs pats skolininkas.

Paskambinęs antstoliui A.Šikšnius užsinėrė kilpą sau ant kaklo. Antstolis staiga prisiminė 2003 m. skolininką ir suskaičiavo: skola – per tūkstantį litų, areštuota sąskaita banke ir vyrui priklausantis žemės sklypas.

„Dienomis dirbau, o naktimis studijavau kodeksą. Atradau tam tikrų dalykų, todėl kreipiausi į teismą“, – nepabūgęs antstolių nebaudžiamumo įspūdžio pasakojo A.Šikšnius.

Nusipirko bylą

Antstolių ieškomo skolininko etiketę siekiantis nusiplauti kaunietis A.Šikšnius sumokėjo 22 litus ir iš antstolio M.Petrovskio gavo visą savo bylą, kuri prasideda 2003 m.

„Viršijau greitį ir buvau nubaustas. Nesuskubau sumokėti, o antstolio rankose 300 litų skola už Kelių eismo taisyklių pažeidimą išaugo iki 560 litų“, – faktą, kurio nesikrato, išdėstė A.Šikšnius.

Nuo to momento, kai antstolis M.Petrovskis pradėjo skolos išieškojimo procedūrą, paėjo beveik 10 metų.

„Per tą laiką aš niekur nesislapsčiau, nesiėmiau jokių veiksmų siekdamas išvengti skolos, o atvirkščiai – dalimis mokėjau skolą“, – dėsto A.Šikšnius.

Kauno miesto apylinkės teismui adresuotame skunde A.Šikšnius nurodė, kad prieš 10 metų sumokėti paskirtos baudos negalėjo dėl objektyvių priežasčių: neturėjo turto ir pajamų, o iš darbo užmokesčio nurodytos skolos išieškojimas buvo vykdomas iš dalies, nes pirmiausia buvo mokami alimentai vaikui išlaikyti.

Jokių priminimų

Per ilgąjį skolos ieškojimo laikotarpį A.Šikšniaus sūnus užaugo, skolininkas pakeitė kelias darbovietes, tačiau gyvenamosios vietos nekeitė. Skolininkas tikina, kad iki jo paties skambučio antstoliui negavo jokio priminimo ar raginimo apie likusią skolos dalį.

Tik išstudijavęs antstolio jam parduotą bylos kopiją, A.Šikšnius sužinojo, kad M.Petrovskis nuo 2004 iki 2009 m. maždaug kartą per metus užklausdavo visų Lietuvoje veikiančių bankų, ar A.Šikšnius neturi juose sąskaitų.

Užklausimus M.Petrovskis siuntė ir į „Sodrą“. Visą tą laiką antstolis žinojo ir apie A.Šikšniaus darboviečių pasikeitimus.

Bylos kopijoje, kurią gavo kaunietis, nėra duomenų apie tai, kad antstolio siųsti raštai pasiekė adresatus, t.y. A.Šikšniaus darbdavius.

Yra viena pažyma, kuria patvirtinama, kad darbdavys iš A.Šikšniaus atlyginimo išskaičiavo ir M.Petrovskiui pervedė 113 litų.

Lemiamas skambutis

Antstolio pateiktos skolos išieškojimo bylos duomenimis, M.Petrovskio domėjimasis skolininku A.Šikšniumi nutrūko 2009 m. lapkritį.

Paskutinį kartą į A.Šikšniaus darbdavį antstolis raštu buvo kreipęsis 2006 m. rugsėjį. Tada jis priminė apie susikaupusią 653 litų skolą. Tačiau šį raštą A.Šikšnius tikina pamatęs tik byloje: „Nežinau, gal jis kur nusimetė. Negaliu paaiškinti.“

Neseniai A.Šikšnius kreipėsi į banką dėl sąskaitos ir banko mokėjimo kortelės. Jo laukė nemaloni staigmena: sąskaita antstolio M.Perovskio nurodymu areštuota.

A.Šikšnius praėjusį vasarį paskambino M.Petrovskiui norėdamas išsiaiškinti. Po mėnesio jo darbovietę pasiekė raštas apie susikaupusią A.Šikšniaus skolą.

Šiandien antstolis reikalauja susimokėti per tūkstantį litų. Ir štai 2004 m. pradėtoje byloje po dvejų metų pertraukos antstolis vėl imasi darbo.

Specialiai neskubėjo?

Šį sykį antstolis nutarė padirbėti iš peties. M.Petrovskis ir vėl apklausia visus Lietuvoje esančius bankus apie A.Šikšniaus sąskaitas. M.Petrovskis išsiuntinėja daugybę užklausų apie skolininką.

Antstolis aiškinosi, ar tik A.Šikšnius neturi traktoriaus. Paaiškėjo, kad traktoriaus neturi. Taip pat antstolis išsiaiškino, kad A.Šikšnius ir laivo neturi, automobilio neturi, ginklo, ir to neturi.

Tačiau antstolis išsiaiškino, kad A.Šikšnius turi žemės Tauragės rajone. Nieko nelaukdamas M.Petrovskis areštuoja žemę. Nors Valstybinio socialinio draudimo antstoliui pateiktoje pažymoje aiškiai matosi, kad užtektų vieno A.Šikšniaus atlyginimo visam įsiskolinimui padengti.

„Susidaro įspūdis, kad antstolis specialiai neskubėjo vykdyti skolos išieškojimo tam, kad vėliau jo reikalaujama sumokėti suma dėl jo nuveiktų darbų būtų didesnė“, – vienintelį tokio antstolio elgesio paaiškinimą turėjo A.Šikšnius.

Pašaliniams – tabu

Kauno centre įsikūrusioje antstolio kontoroje „Kauno dieną“ korespondentę sutikę darbuotojai paaiškino, kad M.Petrovskis labai užsiėmęs. Taip pat paaiškino, kad apie skolininkus pašaliniams asmenims informacija vis tiek nebūtų teikiama.

Ar esate girdėję, kad antstolis kada nors būtų mėginęs skolą išieškoti kažkaip kitaip, o ne pinigais ar turtu? Naktinių A.Šikšniaus kodekso studijų atradimas – bauda, pažeidėjui sutinkant, gali būti pakeista viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų darbų valandą už 20 litų.

Tačiau tokio pasiūlymo A.Šikšnius niekada nesulaukė. Vyras pasijuto tarsi persekiojamas. Antstolis renka apie jį medžiagą ir kartu neišsiduoda apie savo didžiulį darbą. Kodėl? Galų gale kada antstolis būtų pasiviešinęs? Po 20 metų, kai skola būtų paaugusi iki 2 tūkst., ar dar vėliau?

Senatis galioja

10-ies metų stažą turinčiam skolininkui A.Šikšniui kilo ir daugiau klausimų.

„Kadangi aš niekur nesislapsčiau, nevengiau mokėti baudos, o tik maniau, kad visa suma seniai išieškota iš mano darbo užmokesčio iki 2006 m., ar tikrai antstolis savo darbą dirbo nepriekaištingai?“ – klausia A.Šikšnius.

„Ar pakanka vien užklausti bankų apie mano sąskaitas juose, pasiteirauti “Sodroje„ apie mano veiklą ir vėl nurimti metams? Kodėl antstolis gali leisti sau dvejus metus nieko neveikti, o po to nutarti vėl pakrutinti skolininką?“ – A.Šikšnius klojo retorinius klausimus.

Ryžtingas vyras teisme paliko skundą. A.Šikšnių padrąsino perskaitytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, kad jei per dvejus metus nuo baudos paskyrimo ji neišieškoma ir jei nėra pagrindo manyti, kad prasižengėlis vengia mokėti baudą, procesas turi būti nutrauktas dėl senaties termino.