Tarp daugybės terminų, vartojamų kalbant apie ekologiją, nesunku pasiklysti. Ką išties reiškia sąvokos "organinis", "natūralus" ir "ekologiškas"?

Terminų žodynėlį "Ekodienai" sudarė Vilniaus universiteto Ekologijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui ir mokslo tyrimų plėtrai Dalius Butkauskas.

– Kas Lietuvoje kontroliuoja ir teikia ekologiškos produkcijos sertifikatus?

– Žemės ūkio ministerija su Sveikatos apsaugos ministerija 1997-aisiais įsteigė viešąją įstaigą "Ekoagros", kuriai pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus pavedė vykdyti ekologinės gamybos kontrolės ir sertifikavimo darbus. Ekologinės gamybos kontrolės ir sertifikavimo darbai atliekami, vadovaujantis ES Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2092/91 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis.

– Kaip suprasti sąvoką "ekologiškas produktas"?

– Šios įstaigos tinklalapyje terminu "ekologiški" vadinami sertifikuoti žemės ūkio ir maisto produktai, auginami, perdirbami, ženklinami ir realizuojami pagal griežtus taisyklių reikalavimus. Auginant ir gaminant ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus nenaudojamos sintetinės cheminės medžiagos, hormonai ar antibiotikai. Be to, ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai nėra genetiškai modifikuoti.

– Ar terminai "ekologiškas" ir "natūralus" gali būti tapatinami?

– Negali. Dažnai matome ant produktų etikečių pastabas: "tik iš natūralių ingredientų", "be hormonų", "genetiškai nemodifikuota", bet tai dar nereiškia, kad jie yra ir ekologiški. Tik terminas "ekologiškas" įteisintas ES Tarybos reglamente (EEB) 2092/91 ir Lietuvos įstatymuose. Ekologiškas produktas visada bus paženklintas etikete, kurioje pateikiama pati svarbiausia informacija: ekologiškų produktų sertifikavimo ženklas, identifikuotas gamintojas, jo sertifikato numeris, sertifikavimo darbus atlikusi sertifikacijos įstaiga.

– Ką reiškia sąvoka "organinis produktas"?

– Tai produktas, pagamintas iš natūralių organinės kilmės medžiagų.

– Ar galima vadinti "ekologišku" jogurtą, kuris parduodamas plastiko taroje?

– Būtų puiku, jeigu galėtume maitintis natūraliame ūkyje pagamintais produktais, kurie atitiktų "ekologiškų" produktų sąvoką. Deja, modernėjanti visuomenė priversta naudoti maisto gaminimo technologijas, skirtas prailginti pagaminto maisto galiojimo terminams, mažinti sąnaudoms. Maisto gabenimo, ilgalaikio saugojimo, vartotojo viliojimo iššūkiai verčia naudoti konservuojančius, skonį, spalvą, kvapą gerinančius priedus, kurti kuo patogesnius maisto pakavimo būdus.

Maisto pakavimas ir taros utilizavimas – atskira problema, kurią sėkmingai išspręsti galime tikėtis tik suvienydami pastangas. Aplinkai padėsime daugiau dėmesio skirdami atliekų rūšiavimo problemai nušviesti. Jei padaugėtų gyventojų, sistemingai ir sąžiningai atliekančių pilietinę pareigą – rūšiuojančių atliekas, ypač plastiko gaminius, ir jei būtų pasirūpinta tinkamu surūšiuotų atliekų surinkimu bei perdirbimu, bent maža dalele prisidėtume prie aplinkosaugos.