Pirmą gyvenimo mėnesį mažoji Lada praleido tik su tėvais: Petras ir Edita Lisauskai tą laiką nusprendė skirti padidėjusiam šeimos branduoliui lipdyti. Ir laikinai išsikraustė į sodybą.

Kūdikiui – jokios chemijos

"Tą dieną, kai gimė dukra, išties gimiau ir aš kaip tėvas, ir Edita kaip motina. Keturias savaites visi trys gyvenome atsiskyrę. Vaiko tada nematė net mūsų tėvai", – pasakojo dabar jau keturių mėnesių mergaitės tėvas.

Gyventi darnoje su gamta besistengiančiai jaunai porai pavyzdys buvo gyvūnijos pasaulis. "Kai zebrė atsiveda jauniklį, kurį laiką jam net į šonus dairytis neleidžia. Tam, kad šis įsimintų mamos dryžius ir kvapą, o vėliau atpažintų bandoje", – sprendimą aiškino P.Lisauskas.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje aktoriaus šokėjo specialybę studijuojantis vyras ir jo žmona nuoseklūs: pora pirmagimės netepa jokiomis cheminėmis pudromis ar aliejais, kurie, jų įsitikinimu, ne tik brangūs, bet ir niekuo ne geresni už natūralius produktus. Kūdikio odelę tėvai minkština iš Indijos draugų parvežtu aliejumi, o jei šis pasibaigia – iškaitintu (?) saulėgrąžų ar alyvuogių aliejumi. Edita Ladą maitina krūtimi ir neieško jokių maisto papildų. "Prieš kiek laiko atsirado mišinėliai?.. O motinos pienas buvo visada! Tai kaip kūdikiui gali jo nepakakti? – savo tiesas pasiryžęs įrodinėti Lisauskų šeimos "atstovas spaudai". – Dabar Edita kūdikio racioną jau paįvairina ryžių nuoviru. Mergaitei tikrai pakanka visų maisto medžiagų."

Ne tik balta – švaru

Daugelio jaunų tėvų vienu didžiausių pastarųjų dešimtmečio išradimu laikomos sauskelnės poros namuose netoli Klaipėdos (čia jie apsigyveno su Editos tėvais) – retenybė. Pirmiausia dėl to, kad įprastinės sauskelnės labai ilgai yra, o iki vaikui subręstant ir jų atsisakant, į sąvartyną iškeliauja visas kalnas plastiko "bombų".

Lisauskai iki šiol sunaudojo vos kelias pakuotes sauskelnių. Vienos jų prireikė keliaujant, kitos, žinoma, neišmetė, kai gavo dovanų. Bet nuo pirmosios dienos buvo suplanavę atžalą vystyti į natūralias medžiagas. "Nejaugi tai sunku? Juk viską darai dėl savo vaiko! Įmeti į dubenį su ūkišku muilu, patrini, ir viskas. Dar paprasčiau, kai yra skalbyklė. Ir skalbiamųjų miltelių nereikia, pakanka karštu vandeniu praskalauti! Na ir kas, kad lieka dėmių, vystyklai – švarūs", – įsitikinęs menininkas.

Kai be sauskelnių išsiversti išties labai sudėtinga, tėvai renkasi tas, kurios pagamintos ekologiškai ir greitai suyra. "Jos – bjaurios rusvos spalvos, kaip tualetinis popierius, – pripažino jaunas tėvas. – Be to, sušilusios nuo kūdikio odelės, skleidžia savotišką kvapą. Tad iš pradžių psichologiškai sunku patikėti, kad jos higieniškos. Tačiau čia tik įsitikinimas, jog tai, kas balta, yra ir švaru."

Visos vyresnės gydytojos ir mamos žino, kad užkirsti kelią iššutimui ir bėrimui padeda pataisų sporos. "Apėjau daugybę vaistinių, o pataisų sporų – nėra. Jos gana pigios. Pataisų sporų ES netyrė kaip vaisto ir todėl nepatvirtino. Užtat jomis nebeprekiaujama. Bet vaistinėse visada pasiūlys "Johnson's Baby" ar dar ką nors panašaus už didžiulę kainą", – ironizavo šokėjas.

Drąsūs sprendimai

Menininkas stebisi, kad mūsų visuomenėje dabar vyrauja itin medicininis požiūris į moters nėštumą ir vaiko auginimą. "Tūkstančius metų moterys gimdė namie ir žmonija kažkaip išliko. O dabar tai atrodo nebesaugu", – stebėjosi jaunas tėvas.

Lisauskai kūdikio taip pat laukė ligoninėje. Tačiau kai atsisakė siūlymo per gimdymą Editai leisti skausmą malšinančius ir gimdyti skatinančius vaistus, pamatė pasibaisėjusius gydytojų žvilgsnius. "Žinoma, mes ne gydytojai, kūdikis pirmas, ką gali žinoti... Tačiau yra daug taisyklių, susijusių su gimdymu, kurios atsirado tam, kad būtų paprasčiau gydytojui, o ne motinai ar vaikui. Pavyzdžiui, moteris turi pagimdyti per šešias valandas. Arba tai, kad gimdyti reikia atsigulus. Juk tada moteriai kūdikį tenka stumti į viršų, jai nepadeda jokie gravitacijos dėsniai", – naujos patirties padiktuotus klausimus vardijo šokėjas.

Gimus dukrelei Lisauskai dar kartą šokiravo medikus atsisakydami skiepų. Kur kas labiau bauginama jiems pasirodė idėja, kad ką tik pasaulį išvydusiam kūdikiui bus suleistas virusas, nei tai, kad mažylė gali apsirgti. Iki šiol Lada nėra vartojusi jokių vaistų.

Vartoti saikingai

Gamtosauginė P.Lisausko gyvenimo filosofija ir nauji įpročiai formavosi pamažu ir gana ilgai. "Nebuvo taip, kad kažkuo nusivyliau, viską mečiau ir pradėjau gyventi kitaip", – nusijuokė menininkas. Šokis padiktavo tam tikras mitybos taisykles, vėliau P.Lisauskas pradėjo dirbti su vaikais, praktikuoti Sachadža jogą, susipažino su būsima žmona.

"Viskas ėjo paraleliai – ekologiška mūsų meilės istorija, joga", – pasakojo šokėjas.
P.Lisauskas netiki kraštutinumais: jei gyventų visiškai ekologiškai – nevairuotų seno automobilio ir tikriausiai namuose iš sienų išlupinėtų visus plastikinius šakutės lizdus.

Tačiau ne vien vartojami produktai ar medžiaga apibrėžia ekologišką gyvenseną. Vienas esminių principų – vartoti mažiau ir neskatinti nereikalingos gamybos. "Ekologiška gamyba – taip pat gamyba. Jei yra paklausa, bus ir pasiūla. Esu tikras, kad vėliau atsiras produktų, kurie bus ekologiškesni už ekologiškus ir taip toliau", – juokėsi P.Lisauskas.

Jis stebisi, kad dabar nuėjus į prekybos centrą sunku net lietuviškų obuolių rasti: "Tikrai netikiu, kad Lietuvos ūkininkai neužaugina obuolių, kuriuos prekybos centruose būtų galima pardavinėti. O česnakai, beje, kažkodėl vežami iš Kinijos!"

Gyvenimas – ne šiltnamis

Reklama ir kai kurios prekybininkų manipuliacijos menininkui kelia juoką. "Pamenu, kartą ant sauskelnių pakuotės radau užrašą, skelbiantį, kad šios lavina vaiko fantaziją. Mat ant jų priklijuota juostelė su spalvotais piešinukais", – šypsojosi P.Lisauskas.

Tačiau kas įrodys, kad tie piešinukai vaiko fantaziją lavina labiau nei gamtoje randami daiktai? "Kaip vaikai žaidžia! Fantaziją labiau lavina smėlis, šaukštas ir vandens stiklinė, o ne koks plastikinis itin funkcionalus, keistus garsus leidžiantis daiktas", – įsitikinęs šokėjas.

Nesutraukytus ryšius su gamta P.Lisauskas ir laiko didžiausia ekologija. Ir su ironija kalba apie kai kurių jaunų žmonių iškylas į gamtą, kai jos neatsiejamos nuo besaikio alkoholio vartojimo, trankios muzikos ir šašlykų kepimo.

"Ir, neduok Dieve, vaikas pabėgios basas – išsipurvins!" – šaržavo jaunas tėvas. Jis mano, kad kur kas sveikiau nekurti vaikui dirbtinių sąlygų ar aplinkos. "Tai kas, kad vaikas truputį pakosės ar pačiaudės? – retoriškai klausė P.Lisauskas. – Mūsų mergaitės delnai taip pat paprakaituoja, oda apsitrina. Ir ką? Auga sveika kaip ridikas!"