Šią vasarą Vilniuje erkės piktesnės nei paprastai. Jų sukeliamomis ligomis šiemet susirgo pusantro karto daugiau žmonių nei pernai. Nors į klinikas dėl skiepų nuo šių ligų žmonės kreipiasi aktyviau, dažną sulaiko pasirinkimas: sveikata ar pinigai.

Ligų atvejų daugėja

Vilniaus sveikatos centro duomenimis, šiemet susirgimo erkių sukeliamomis ligomis atvejų, palyginti su praeitais metais, gerokai daugiau: pernai registruota 130 susirgimo Laimo liga atvejų, šiemet – beveik 300. Erkiniu encefalitu 2008 m. susirgo 3, šiemet jau 5 žmonės.

Anot Vilniaus sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Birutos Zdanevičienės, tokie nepalankūs skaičiai yra drėgno oro padarinys. "Vešli augmenija tinka erkėms. Be to, tai ypač palankios sąlygos graužikams, kurie yra pagrindiniai erkių maitintojai", – sakė ji. Anot B.Zdanevičienės, pelės, žiurkės, kurmiai, voverės ir kiškiai, nešiojantys Laimo ligos ir erkinio encefalito virusus, užkrečia sveikas erkes ir šios tampa pavojingomis poilsiautojų persekiotojomis.

Kad erkių gausėja, specialistė neatmetė ir žmonių kaltės. "Žmonės gamtoje, parkuose labai daug šiukšlina, o tai palanku graužikams. Mes patys save baudžiame", – kalbėjo ji.

Miesto vietos, kuriose randama daugiausia užkrėstų erkių, nesikeičia. Pavojingiausių teritorijų sąraše išlieka Vingio parkas, Bukčių miško parkas Karoliniškėse, Žaliųjų ežerų poilsinė zona, Turniškės, Valakupių pirmasis paplūdimys, Pavilnių regioninis parkas, teritorija Nemenčinės plente prie Balžio ežero.

"Gamtiniai židiniai, kur žmonės daugiausia užsikrečia, nesikeičia šimtmečiais: tos zonos nesusiaurėja ir yra neišnaikinamos", – teigė B.Zdanevičienė.

Žmonės skiepijasi aktyviau

Šiltajam sezonui medikai pataria ruoštis iš anksto ir pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. "Skiepytis galima bet kuriuo metu, tačiau rekomenduojama prieš sezoną, – rudenį ar žiemą – kad vasarą jau būtų galima drąsiai žengti į parkus", – sakė B.Zdanevičienė. Būtinos 3 skiepų dozės: praėjus 1–3 mėnesiams po pirmos dozės reikia skiepytis dar kartą, vėliau – po 9–12 mėnesių.

Anot Vilniaus sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos, Lietuvoje nuo erkinio encefalito kasmet skiepijasi vis daugiau žmonių. Tačiau ji pripažįsta, jog mūsų šalis, palyginti su pasauliu, šioje srityje atsilikusi, todėl dauguma lietuvių skiepus vis dar vertina skeptiškai. "Jau visame pasaulyje vakcinos išbandytos, tobulinamos, žmonės turėtų pasitikėti medikais ir neabejoti skiepų efektyvumu", – tikino B.Zdanevičienė.

Medicinos centro "Northway" gydytoja Asta Mastavičiūtė pasakojo, kad savo noru kreiptis dėl skiepų žmonės nėra motyvuoti labiau nei pernai. "Kiekvienam žmogui atrodo, kad savame kieme erkės geresnės", – žmonių atsainumą kritikavo gydytoja. Todėl medicinos centras, anot jos, artėjant šiltajam sezonui pats supažindina žmones su erkių keliamu pavojumi ir siūlo pasiskiepyti. A.Mastavičiūtė sako, kad tai pasiteisina: daugiau nei pusė žmonių nusprendžia saugotis.

Jos teigimu, į medicinos centrą daugiausia kreipiasi prevencijos tikslais, erkės dar neįkąsti žmonės. Alerginių susirgimų diagnostikos ir gydymo centro duomenimis, skiepytis atvyksta ne tik pavieniai žmonės, tačiau ir darbuotojų grupės iš įmonių.

Skiepų kainos didėja

Tiesa, nuo skiepų žmones sulaiko ir gana didelė skiepų kaina.

Anot Vilniaus sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos B.Zdanevičienės, pernai vakcinos kaina svyravo nuo 40 iki 50 litų, šiemet ji siekia iki 100 litų. Nors skyriaus vedėja pripažino, kad kaina įkandama ne kiekvienam, tačiau tikino, jog susirgę žmonės gailisi buvę taupūs.

Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos Farmaekonomikos ir vaistų kainodaros skyriaus vedėjas Tomas Alonderis apgailestavo, kad nekompensuojamųjų vaistų kainų valstybė negali kontroliuoti. Todėl vakcinų kainų pokyčiams Farmacijos departamentas taip pat neturi jokios įtakos. "Tačiau yra parengtas projektas, pagal kurį nekompensuojamųjų, bet su receptu parduodamų vaistų kainos būtų nors šiek tiek valstybės reguliuojamos", – tikino T.Alonderis, žadėdamas projektą Seimui svarstyti pateikti rugsėjo mėnesį.

Apsauga nuo erkių

Eidami į gamtą tinkamai apsirenkite: vilkėkite uždarus, šviesius drabužius – ant jų geriau pastebėti erkės. Taip pat rekomenduojama naudoti uodus ir erkes atbaidančias priemones.

Įsisiurbusią erkę siūloma išimti patiems: staigiu judesiu, nesuspaudžiant ir nesutraiškant jos. Baiminantis erkę pašalinti savarankiškai, reikėtų kreiptis į medikus.

Anot B.Zdanevičienės, užkrėsta erkė ne visada sukelia ligą: jei žmogaus imunitetas stiprus, organizmas pats sunaikina ligos virusą. Imunitetą geriausiai stiprina specialūs skiepai, apsaugantys nuo erkinio encefalito.

Laimo liga

Vakcinos nuo Laimo ligos nėra, todėl reikia stebėti erkės įkandimo vietą. Jei užsikrečiama, aplink ją visą mėnesį būna paraudęs ne mažiau kaip 5–6 cm skersmens plotas. Dažniausiai tai taisyklingos formos, didėjantis apskritimas iškiliais kraštais. Pastebėjus požymius, reikia kreiptis į gydytoją. Laimo liga gydoma antibiotikais, daugumą susirgusių pavyksta sėkmingai išgydyti.

Erkinis encefalitas

Erkinį encefalitą nustatyti sunku, nes šios ligos požymiai nesiskiria nuo paprasto peršalimo simptomų: aukšta temperatūra, silpnumas, gerklės ir raumenų skausmai. Po poros savaičių minėti simptomai nuslūgsta, tačiau dar po tiek pat laiko negalavimas suintensyvėja. Į gydytojus patartina kreiptis tik tuo atveju, jei temperatūra viršija 38 laipsnius.