Kaune dirbantys estų verslininkai ir Estijoje investavę lietuviai pastebi ir mus vienijančių, ir mus skiriančių dalykų. Mes estams atrodome nerangūs, kai reikia priimti drąsius ekonominius iššūkius, bet giria mus už atvirą bendravimą ir gerai parengtus specialistus.

Susidomėjo „Rail Baltic“

Estija yra viena pirmaujančių šalių Lietuvoje pagal investicijas, pas mus veikia apie 400 estiško kapitalo bendrovių. Mūsų šalies verslininkai Estiją taip pat laiko viena patraukliausių rinkų investicijoms.

Vis dėlto Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Vytautas Šileikis pastebi, kad kol kas estiško kapitalo įmonių Kaune veikia vos kelios, o dauguma jų telkiasi Vilniuje. „Verslo forume estai rodė didelį susidomėjimą europine geležinkelio vėže “Rail Baltic„, kuri eis pro Kauną, – pasakojo V.Šileikis. – Galime tikėtis, kad šis objektas pritrauks daugiau Baltijos šalių investicijų ir į Kauną.“

Ir mes estams lėti

Kaune padalinį turinčio verslo konsultacijų ir verslo valdymo sprendimų bendrovės „Columbus Lietuva“ generalinis direktorius Ivo Suursoo, kalbėdamas apie verslą Lietuvoje, pirmiausia pabrėžė, kad esame daug kuo panašūs. Prieš dvejus metus tapęs įmonės Kaune vadovu, jis dabar čia atvažiuoja kas dvi savaitės, bet mentaliteto skirtumus tarp abiejų tautų įsidėmėjo visam laikui. „Mes, estai, Lietuvoje laikomi lėtapėdžiais, bet versle mums atrodo, kad yra atvirkščiai, – šypsojosi jis. – Į daugelį dalykų lietuviai dažnai žiūri atsargiai ir neskuba priimti naujovių.“

Labiausiai I.Suursoo stebina, kad Lietuvoje verslininkai labai nenoriai diegia elektroninio parašo sistemą. „Taip pat atsargiai vertinate euro įvedimą. O juk tai atvertų labai didelių galimybių. Estijos rinka daug mažesnė nei Lietuvos, bet užsienio investicijos dėl euro ir plačiai taikomų elektroninių paslaugų pas mus yra didesnės. Jeigu visos Baltijos šalys turėtų eurą, būtų daug paprastesnis bendradarbiavimas, atsivertų daugiau galimybių“, – mano jis.

Estas pastebi, kad Lietuvoje daugiau biurokratijos. „Estijoje neįsivaizduojama, kad tvarkant reikalus su valdžios institucijomis reikėtų siųsti kokią nors popierinę korespondenciją – visiškai pakanka bendravimo elektroninėje erdvėje“, – pasakojo I.Suursoo.

Jis gyrė Lietuvą dėl čia gerai parengtų, išsilavinusių specialistų. „Pastebiu, kad lietuvių darbuotojai daug atviresni ir labiau bendraujantys. Mes esame daug uždaresni nei jūs“, – įsitikinęs estų verslininkas.

Skandinaviško stiliaus vadovas

I.Suursoo pavaldinė, rinkodaros vadovė Baltijos šalims Daiva Jakštienė pastebi, kad estų darbdaviai artimesni skandinaviško stiliaus vadovams. „Esu dirbusi skandinaviško kapitalo įmonėse, turėjusi ir lietuvių vadovų. Man asmeniškai artimesnis skandinaviškas požiūris į darbuotojus: jiems suteikiama daugiau laisvės ir kartu atsakomybės, jie nekontroliuojami kiekviename žingsnyje. Atrodo, estai šiuo požiūriu panašesni į skandinavus“, – mano D.Jakštienė.

Eidama rinkodaros vadovės Baltijos šalims pareigas ji daug bendrauja su kolegomis iš kaimyninių šalių. „Pastebiu, kad estai, seminaruose pristatydami įmonės veiklą, idėjas, yra laisvesni, mažiau susikaustę, nebijo improvizuoti, ieškoti kitokių informacijos pateikimo formų. Mes, lietuviai, labiau įsitempę. Latviai man panašūs į atlapaširdžius darbštuolius“, – asmeniniais įspūdžiais dalijosi D.Jakštienė.

Įpratę prie didelių algų

Kauno įmonė SDG, teikianti darbo saugos ir sveikatos užtikrinimo darbovietėse paslaugas, pernai atidarė įmonę Estijoje. Bendrovės generalinis direktorius Eduardas Jasas sakė, kad, investavę 150 tūkst. litų, nesitiki grąžos ir šiemet. „Darbo jėga Estijoje brangesnė, ten ir vidutinė alga yra 1 100 eurų, – pastebi jis. – Estijoje žmonės nesikuklina prašyti labai didelio atlygio, nors ir negali pasigirti gera kvalifikacija. Gerų darbuotojų rasti ten nėra lengva, o radus tenka mokėti gerokai daug daugiau nei pas mus.“

Kauniečių įsteigtoje bendrovėje „Ohutu Töö Garant“ šiuo metu dirba trys darbuotojai. „Jie šaunūs ir draugiški žmonės. Didelio skirtumo tarp abiejų tautų atstovų nepastebėjau. Vis dėlto kaip darbo saugos specialistai jie neprilygsta mūsiškiams“, – mano vadovas.

Verslininkais pasitiki labiau

E.Jasas mano, kad estai daugelyje sričių labiau solidarizuojasi ir pasitiki vieni kitais. „Jei valdžia ir visuomenė sutaria dėl kokių nors tikslų, jų bendrai ir siekia, o ne pradeda tarpusavio intrigas. Manau, tik dėl to jie ir eurą sugebėjo įsivesti“, – svarstė jis.

Verslininkas pastebi ir kitokį Estijos visuomenės požiūrį į verslą. „Jis daug palankesni nei pas mus. Ten niekas nevadina verslininkų sukčiais, vagimis, feodalais, o žiūri kaip į žmones, kurie kuria darbo vietas“, – kalbėjo E.Jasas.

Jam patinka ir estų mokesčių politika. „Jei pelnas neskiriamas dividendams, o naudojamas įmonės plėtrai, verslas atleidžiamas nuo pelno mokesčio. Tai gera paskata plėsti veiklą ir kurti darbo vietas“, – įsitikinęs E.Jasas.

„Columbus Lietuva“ generalinis direktorius I.Suursoo nėra nepatenkintas Lietuvos mokesčių politika. „Jūsų mokesčių sistema mums tikrai nekelia didesnių rūpesčių nei kitur“, – tikino estas.

Vargina biurokratija

Estijos prekybos rūmai Lietuvoje pernai apklausė mūsų šalyje veikiančias 38 estiško kapitalo įmones. Šių bendrovių vadovai teigė, kad verslo kultūra Lietuvoje nėra pasiekusi Estijos lygį. Dažniausiai kaip nepalankų veiksnį verslui Lietuvoje estų įmonių atstovai minėjo biurokratinę aplinką (82 proc.), Lietuvos verslo etiką (76 proc.), mokesčių aplinką (71 proc.), korupcijos lygį (66 proc.) ir įstatyminę bazę (61 proc.). Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų nurodė, kad esminio skirtumo tarp Lietuvos ir Estijos darbuotojų kvalifikacijos nėra – tai reiškia, kad Estijos verslininkai Lietuvoje tikisi rasti jiems reikalingų specialistų.

Lietuvos ir Estijos bendrovės daugiausia kaimyninėje šalyje investuoja į nekilnojamojo turto operacijas, didmeninę ir mažmeninę prekybą, informaciją ir ryšius, profesinę, mokslinę ir techninę veiklą.

KOMENTARAS

Žilvinas Šilėnas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Esminis skirtumas tarp Estijos ir Lietuvos yra valstybės užimama pozicija verslo atžvilgiu. Estijos pavyzdys rodo, kad ne visuomet verslo priežiūra yra užtikrinama vien griežta kontrole. Tai įrodo ir darbuotojo ir darbdavio santykių reglamentavimas abiejose šalyse. Estijoje darbuotojas ir darbdavys yra lygiaverčiai partneriai ir tai atsispindi įstatymuose, o Lietuvoje darbuotojas automatiškai yra silpnesnė pusė. Nors tai vadinama apsauga, bet realiai vyksta intervencija į dviejų pusių susitarimus. Estijai priėmus darbo santykių lankstumą garantuojančias priemones, šalies darbo rinkoje nieko blogo neatsitiko. Tai yra puikiausias kontraargumentas visoms kalboms, kad jeigu tik valstybė su labai įtemptu reguliavimu šalia nestovės ir neaiškins dviem pusėms, ką galima ir ko negalima daryti, bus chaosas, nesusitarimai ir išnaudojimas. Estijos pavyzdys rodo, kad tai nėra tiesa.

Estai drąsesni

Tiesioginės Estijos investicijos Lietuvoje 2012 m. buvo 1,86 mlrd. litų, o Lietuvos tiesioginės investicijos Estijoje – 972 mln. litų.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas