Kauno tvirtove besidomintys istorikai įsitikinę – fortų problemą reikia spręsti nedelsiant, kol neįvyko skaudesnių nelaimių.

Klesti nusikaltėliai

"Fortuose ardomi vogti automobiliai, išpilamos nuodingos medžiagos, sprogdinama, žaidžiami azartiniai žaidimai. Giliuose fortų šuliniuose galima paslėpti nusikaltimų pėdsakus", – tokį Kauno tvirtovės vaizdą nupasakojo viešosios įstaigos "Karo paveldo centras" direktorius Vladimiras Orlovas.

Iki šiol apie fortuose tykančius pavojus kalbėta nedrąsiai, tačiau visą Lietuvą lapkričio viduryje sukrėtė nelaimė, kuomet I forte Kauno rajone sprogęs sprogmuo nutraukė pėdą į ekskursiją atvykusiai devynerių metų mergaitei iš Vilniaus.

"Fortai tarsi buvo pamiršti ir niekam nerūpėjo. Situacija pasikeitė, kai jie buvo įtraukti į turistinius maršrutus. Turizmo agentūros pradėjo siūlyti keliones, mokytojai pradėjo vežti vaikus į vietas, kurios nepritaikytos ekskursijoms", – konstatavo V.Orlovas.

Iki šiol neaišku, ką daryti su paveldo saugomais objektais. Kai kurie jų – visiškai apleisti, o jiems sutvarkyti reikia didelių investicijų. Šeši fortai iš devynių įtraukti į privatizavimo objektų sąrašą.

V.Orlovo nuomone, verslininkams fortai nėra patrauklūs, nes paveldo saugomuose statiniuose negalima nieko griauti ir keisti. "Verslininkai ieško patogumų, kurių fortuose nėra", – įsitikinęs Karo paveldo centro direktorius.

Istorikai pažėrė kaltinimų

Į pirmąjį posėdį savivaldybėje susirinkusiems darbo grupės, kuri rengs Kauno tvirtovės objektų pritaikymo visuomenės poreikiams programą, nariams buvo pristatyta visų pagrindinių Kauno tvirtovės statinių būklė. Asociacijos "Kauno tvirtovė" valdybos pirmininko Valdo Rakučio teigimu, daugybė problemų kyla dėl miesto savivaldybės kaltės.

"Kai kurie statiniai neinventorizuoti, nenustatytos fortų ribos, neparengti sklypų detalieji planai. Fortai perduoti Valstybės turto fondui neparengus reikiamų dokumentų, todėl dabar atsidurta juridinėje aklavietėje", – negailėjo kritikos V.Rakutis.

Visi devyni Kauno tvirtovės fortai priklauso valstybei. Geriausiai išlikę V, VI ir VII fortai. IX forte veikia muziejus. Vienintelį V fortą Rūko gatvėje Kauno miesto savivaldybė valdo patikėjimo teise.

"Savivaldybės tarybos kolegija pritarė mūsų asociacijos siūlymui pritaikyti V fortą visuomenės poreikiams ir įrengti čia jaunimo laisvalaikio centrą, tačiau projektas stringa, nes trūksta kažkokių dokumentų", – užsiminė V.Rakutis.

Dairysis į užsienį

Istorikų manymu, svarstant apie Kauno tvirtovės ateitį reikėtų atsižvelgti į užsienio šalių patirtį. "Siekiant pritraukti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, reikėtų steigti viešąją įstaigą kartu su miesto savivaldybe. Tada būtų galima pretenduoti į didesnes sumas ir įgyvendinti rimtesnius projektus", – įsitikinęs V.Rakutis. Jo manymu, reikėtų į Kauno tvirtovę žvelgti kaip į visumą, o ne tvarkyti pavienius fortus.

Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis nepraranda vilties, kad savivaldybė perims iš Valstybės turto fondo VI fortą K.Baršausko gatvėje. Jame buvo planuojama įkurti Vytauto Didžiojo karo muziejaus technikos skyrių, tačiau per metus Valstybės turto fondas neperdavė statinių Kauno savivaldybei, o karo technika išvažiavo į Vilnių.

Kitąmet Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai žada vizualiai išžvalgyti Kauno fortus. Be Turto fondo leidimo kariškiai negali pradėti išminavimo darbų.