Ekonominė realybė vienodai skriaudžia ir žemos, ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Skirtingos patirtys – kitokie ir naujo darbo paieškos būdai.

15 tūkst. litų atlyginimas, prabangus automobilis su vardiniais numeriais, pripažinimas ir komandiruotės į Stambulą, kur liejantis turkiškai arbatai aiškinamasi, kodėl prekybos ir pramogų centro "Ozas" statybos Vilniuje atsilieka nuo grafiko. Pro biuro, kur vyksta partnerių susirinkimas, langą matyti Bosforo sąsiauris. Širdį darkart užlieja džiugesys, kad dirbi tarptautinėje bendrovėje. Žvelgiant į beveik po kojomis teliuškuojantį sąsiaurį karjeros olimpas atrodo beveik ranka pasiekiamas.

Tokiomis nuotaikomis vos prieš kelis mėnesius gyveno "Ozo" projektą plėtojančios bendrovės "ECE Projektmanagement Vilnius" vyriausiasis architektas ir statybų vadovas Rolandas Sakalauskas. Dabar jau reikėtų sakyti "buvęs" – Kūčių išvakarėse jis neteko darbo. Bendru sutarimu, nors tai – tik formalumas.

Šiandien 35 metų aukštos kvalifikacijos specialistas intensyviai ieško mokamos veiklos. Tam jis negaili ir investicijų – perka daugiau nei tūkstantį litų kainuojančius skelbimus laikraštyje. Bet tai – tik viena priemonių ieškant darbo, dienraščiui sakė R.Sakalauskas.

– Ar prisimenate, ką pirmiausia padarėte, pasirašęs darbo santykius su "ECE Projektmanagement Vilnius" nutraukančią sutartį?

– Esu specifinis architektas, nes per visą darbo praktiką dirbau prie komercinių objektų. Septynerius metus buvau prekybos centrų "Iki" Plėtros skyriaus Projektavimo padalinio vadovas. Esu suprojektavęs ir įgyvendinęs du šimtus prekybos taškų – "Iki" parduotuvių Lietuvoje ir Latvijoje.

Taigi pirmiausia, ką padariau atsisveikinęs su "ECE Projektmanagement Vilnius", paskambinau buvusiai vadovei "Iki" sistemoje. Jos numerį surinkau tą pačią akimirką ir tiesiai šviesiai paklausiau, ar turėtų man darbo nuo pirmadienio. Ji skaniai nusijuokė ir pažadėjo pasidomėti. Atsakymo kol kas nesulaukiau.

– Skambindamas buvusiai vadovei tarsi savaime pripažinote, kad jūsų sprendimas palikti įmonę buvo klaida. Nulenkti galvą turbūt nelengva?

– Tai man – ne pirmas kartas. 2004 m. jau buvau išėjęs iš "Iki". Iškeičiau ją į nedidelę statybos įmonę Klaipėdoje. Nors jai vadovavo buvusio Seimo nario verslininko Antano Boso partneris, pats A.Bosas dalyvaudavo priimant visus svarbesnius sprendimus. Perėjimą į tą įmonę gal ir galima vadinti nevykusiu, nes ji vėluodavo sumokėti projektuotojams už darbą, buvo nesklandumų. Padirbėjau ir grįžau į "Iki".

Antrą kartą išėjau pernai dėl kūrybinių ambicijų. "Ozas" – stambus projektas. Be to, kaip atsispirti dvigubai didesniam atlyginimui?

Su niekuo susipykęs nebuvau, todėl galiu be jokių skrupulų buvusiems darbdaviams vėl paskambinti. Tai tikrai nėra žema. Viskas priklauso nuo požiūrio.

– Na, rezultatų tai kol kas nedavė, taigi darbo paieškos tęsiasi?

– Susidariau 20 įtakingiausių Lietuvoje žmonių, kuriuos pažįstu ar su kuriais esu dirbęs, sąrašą. Visiems perskambinau ir pasakiau, kad noriu darbo, išsiuntinėjau gyvenimo aprašymą. Paprašiau, jei jie patys neturi, ką pasiūlyti, kad laišką persiųstų kitiems. Likimo broliams patarčiau perkratyti vizitinių kortelių dėklus ir telefono bei adresų knygelę. Skambinkite visiems iš eilės. Be jokių nepatogumų. Kiti gal jų turi, aš – ne.

– "ECE Projektmanagement Vilnius" – tarptautinė bendrovė. Gal gavote pasiūlymų padirbėti prie jos plėtojamų projektų užsienyje?

– Tai kad visur mažinama statybų apimtis, projektai stabdomi. Iš kitų šalių padalinių vadovai grįžta į Vokietiją ir sėdę prie stalų dirba prie brėžinių. Jie nusileido į žemesnes ir gerokai prasčiau mokamas pareigas.

Kai atėjau į darbą, "ECE Projektmanagement Vilnius" žvalgė potencialias statybvietes Klaipėdoje ir Kaune. Pats lankiausi keliose buvusiose gamyklose, senuose fabrikuose. Buvo beveik susitarta, bet vėliau gavome įsakymą nieko nepirkti – prasidėjo ekonominė krizė.

– Dabar ji jau įsibėgėjusi tiek, kad turbūt daugeliui architektų ir projektuotojų šiuo metu ne pyragai?

– Naujų užsakymų nėra. Visi kalba, kad šį laiką reikia kažkaip pralaukti. Daugelis smulkiųjų įmonių jau žlugo, nes pusė užsakovų sustabdė plėtrą. Pavyzdžiui, tos bendrovės, kurios dirbo tik prie "Rangos IV" projektų, dabar visiškoje duobėje. Geriau laikosi tos įmonės, kurios turėjo daug stambių ir įvairių užsakovų, kurios nebuvo prisirišusios prie vienos ar vos kelių statybos įmonių.

– Ką darysite, jei darbo paieškos įstrigs?

– Sau pasakiau, kad jei per mėnesį nesusirasiu savo specialybės darbo, darysiu bet ką. Eisiu kad ir į barmenus. Šiaip turiu užtektinai santaupų, kad galėčiau ramiai ir laisvai gyventi maždaug metus. Tačiau sėdėti vietoje – ne mano charakteriui. Laimė, neturiu nei kreditų, nei šeimos. Todėl atlyginimas man dabar nėra esminis klausimas.

– Jei dirbsite barmenu, prarasite įgūdžius. Ar nebaisu dėl kvalifikacijos?

– Tai tas pats, kaip važiuoti dviračiu: atsisėdi ir nurūksti. Be to, kiekviename darbe reikia ko nors mokytis iš naujo, nes visur kitokie reikalavimai. Man niekas nebaisu. Nepražuvau anksčiau, ir dabar neprapulsiu.