Pereiti į pagrindinį turinį

"Gazpromo" elektrinės nebereikia ir merui

2009-09-05 14:58
Susiprato: Prezidentei pareiškus, kad Kaunas apsieitų be "Gazpromo" elektrinės, poziciją staiga pakeitė ir miesto meras A.Kupčinskas.
Susiprato: Prezidentei pareiškus, kad Kaunas apsieitų be "Gazpromo" elektrinės, poziciją staiga pakeitė ir miesto meras A.Kupčinskas. / Evaldo Butkevičiaus nuotr.

Per vizitą Kaune Prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad "Gazpromo" planuojamos statyti elektrinės neprireiks, naujo milijardinio projekto ėmė kratytis ir meras.

Elektros energijos nepritrūks

Šią savaitę viešėdama Kaune šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama apie šalies energetikos sektoriaus perspektyvas, pareiškė, kad Rusijos dujų koncerno "Gazpromas" valdomos Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) planuojama statyti galinga nauja elektrinė Lietuvai nereikalinga.

"Manau, kad net ir uždarius Ignalinos atominę elektrinę Lietuva gali pati apsirūpinti elektros energija, ir papildomos elektrinės, kurią Kaune rengiasi statyti Rusijos koncernas "Gazpromas", tam tikrai neprireiks", – trečiadienį Kauno miesto savivaldybėje sakė Prezidentė D.Grybauskaitė.

Ji atkreipė dėmesį į alternatyvius šildymo būdus, kurių esą Lietuva ilgą laiką nesistengė ieškoti. Prezidentės manymu, kiekvienas miestas, tarp jų ir Kaunas, galėtų apsišildyti degindamas savo atliekas. Taip vienu metu būtų išspręstos net dvi problemos: šildymo ir atliekų utilizavimo.

KTE vadovai naują maždaug milijardo litų vertės 360 megavatų dujomis kūrenamą elektrinę dabartinėje KTE teritorijoje planuoja pastatyti iki 2013 m. Dauguma parengiamųjų darbų atlikta, o rugsėjo pabaigoje turėtų išaiškėti ir naujosios elektrinės konsultantai. Pagrindinį elektrinės statybų konkursą planuojama paskelbti iki Naujųjų metų.

Meras: elektrinė nereikalinga

Iki šiol planuojamos statyti naujos KTE elektrinės nekritikavęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas po Prezidentės vizito pareiškė pritariąs šalies vadovės mintims. Esą Kaunui naujos elektrinės nereikia, nes dabartinės galios visiškai užtenka miesto poreikiams patenkinti.

"Mūsų reikalavimas tik vienas: norime, kad elektrinė būtų sutvarkyta, modernizuota ir nenuvaryta kaip senas arklys", – kalbėjo A.Kupčinskas.

Tačiau, ar nauja elektrinė Kaune reikalinga Lietuvai – klausimas, anot mero, kurį svarstyti turėtų šalies vadovai, esą tai ne Kauno miesto savivaldybės kompetencijos sritis.

"Mūsų savivaldybei naujos elektrinės tikrai nereikia ir tai ne tik mano nuomonė, bet ir kitų aukštų pareigūnų, pavyzdžiui, Seimo narių, kurie tokią nuomonę susidarė peržiūrėję Lietuvos energetikos strategiją, o dėl Lietuvos poreikių turėtų apsispręsti Vyriausybė", – įsitikinęs miesto meras. Jis pabrėžė, kad "Gazpromo" planuojamos statyti elektrinės pajėgumai keturis penkis kartus viršytų miesto poreikius.

Energetikai negali patikėti

Paklaustas, ar neketinama koreguoti elektrinės statybos planų po Prezidentės pareiškimo, KTE direktoriaus pavaduotojas plėtrai Jurijus Junevičius atkirto, kad apie tai negali būti nė kalbos, nes esą "greičiausiai Prezidentė taip nesakė arba iš tikrųjų taip negalvoja". Jis pabrėžė pats susitikime su šalies vadove nedalyvavęs ir asmeniškai negirdėjęs, ką ji kalbėjo, todėl neskuba patikėti žiniasklaidoje pateikiama informacija.

"Aplink mūsų įmonę yra daug ažiotažo, todėl reaguojame ramiai. Gerbiu mūsų Prezidentę už profesionalumą ir diplomatinę patirtį ir abejoju, ar ji taip pasakė, – kalbėjo J.Junevičius. – Jos žingsniai energetikos srityje rodo, kad Prezidentė yra kvalifikuota, ryžtinga, turi aiškius tikslus ir negali būti nusiteikusi prieš pažangą, prieš naujas technologijas."

Jis pritaria, kad Lietuvoje pakanka elektrinių elektros energijos poreikiams patenkinti, tačiau atkreipia dėmesį, kad tos elektrinės yra pasenusios, neatitinka ES keliamų reikalavimų gamtosaugos srityje.

Bendrovės "Kauno energija" generalinis direktorius Rimantas Bakas įsitikinęs, kad nauja elektrinė Kaunui reikalinga ir pabrėžia, kad tai – puiki galimybė pritraukti į miestą investicijų.


Ginčas pasiekė arbitražą

Bendrovė "Kauno energija", prieš šešerius metus konsorciumui pardavusi Kauno termofikacijos elektrinę (KTE), kreipėsi į arbitražą. Pastarojo prašoma priteisti iš KTE 17,7 mln. litų delspinigių. Tokio dydžio netesybos skaičiuojamos įvertinus 2003 m. pasirašytos Elektrinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Joje nustatyta, kad per pirmuosius trejus metus naujieji elektrinės savininkai investuos 135 mln. litų. Tačiau po dvejų metų "Kauno energijos" valdyba nusprendė atidėti šį investicijų etapą iki 2008 m. gruodžio 31 d. Investicijų susitarime numatyta, kad neįvykdžiusi investicijų įsipareigojimo, KTE 2009 m. pradžioje sumokės nustatytą baudą. Raginama sumokėti delspinigius arba imtis investicinių planų KTE nereaguodavo arba žadėdavo netrukus pradėti vykdyti investicinius įsipareigojimus. Dėl neryžtingumo ne kartą opozicijos kaltintas miesto meras Andrius Kupčinskas gynėsi, kad sprendimus dėl netesybų išieškojimo priima "Kauno energijos" valdyba, o ne jis asmeniškai. Savo ruožtu valdybos nariai taikyti sankcijų KTE neskubėjo, nes turėjo viltį, kaip patys ne kartą yra pareiškę, su "Gazpromo" valdoma įmone susitarti taikiai.

Šaltinis: "Kauno diena"

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų