Jauni tėvai su vaikais, užkietėjusios šeimininkės, sveikata besirūpinantys kauniečiai, nešini pintais krepšeliais, šeštadienio rytą praleido prie pilies šurmuliuojančiame ūkininkų turgelyje.

Prie vienų prekystalių driekiasi eilės tarsi sovietmečiu prie deficitinių prekių, o prie kai kurių prekių nesimato pirkėjų gausos. Tai atvykusiam miestiečiui ir sufleruoja, ką pirmiausiai reikėtų pirkti.

Norintieji skanauti pačių geriausių lašinių ar ką tik susukto sviesto, skuba į turgelį prie Kauno pilies jau 8 val. – vėliau paklausiausios prekės būna išpirktos. Nuolatiniai ūkininkų turgelių klientai neretai net ir nežiūri į kainą, jiems svarbu įsigyti visai savaitei tikrai natūralių ir skanių produktų, kokių nerasi prekybos centre. Be to, žmonės tikina, kad turgelyje maistui jie išleidžia kur kas mažiau, nei nuėję į parduotuvę.

Kas šeštadienį ūkininkų turgelyje prie Kauno pilies apsiperkanti Aušra prisipažino, kad tai tapo gyvenimo būdu: čia ji pabendrauja su pažįstamais ūkininkais, apsirūpina maisto produktais, susitinka su draugais, o apsipirkusi eina į Senamiesčio kavinę.

Didelėje parduotuvėje maisto jau nebeperkantis Egidijus pasakojo, kad yra specialiai lankęsis keliuose ūkininkų turgelyje stovinčių žmonių ūkiuose ir savo akimis įsitikino, iš kur daržovės atkeliauja ant prekystalio.

"Galima spręsti ir pagal daržovių dydį. Jei metai kokiam augalui nelabai palankūs, tai ir parodo daržovė. Ji būna ne tokia didelė, nevešli. Tačiau pagal skonį jauti, kad tai koncentruotas, tikras augalas", – atpažinti sveikesnį produktą mokė Egidijus.

Jis tiki, kad geriausia kontrolė – pats pirkėjas. Nepagailėjęs laiko, pinigų degalams ir nuvykęs tiesiai pas augintoją jis gali ne tik jį "patikrinti", bet ir jį paakinti.

Į ūkininkų turgelį Senamiestyje kartais atvažiuoja ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Vis dėlto dažniau čia atvyksta jo žmona, nes, pasak ministro, augintojai vis siūlosi jam ne parduoti, bet padovanoti.

Šį šeštadienį K.Starkevičius atvyko pirkti sviesto, bet jau apie 10 val. pas pažįstamą ūkininką buvo likusi tik grietinė – ministras nupirko du jos indelius. K.Starkevičius taip pat neatsispyrė kelmiškės Laimos siūlymui paragauti kopūstų salotų su paprika. Įvertinęs skonį, vieną indelį ministras nusipirko.

K.Starkevičiaus teigimu, anksčiau ūkininkus ribojo tai, kad jie ūkiuose negalėjo perdirbti savo augintų produktų, o dabar tai leidžiama, todėl pirkėjai gali įsigyti paruoštų salotų, raugintų agurkų ir kitokio maisto.

Starkevičiai ūkininkų turgelyje apsilanko bent kas antrą šeštadienį – perka pieno produktų, duonos, mėsos gaminių. Daržovių ir vaisių nereikia – jos užauga Starkevičių ūkyje. Šiemet šeima džiaugėsi ypač gausiu obuolių derliumi.

Kai kuriuos augintojus žemės ūkio ministras teigė sutinkantis nuo tų laikų, kai pradėjo veikti pirmieji ūkininkų turgeliai. Jo žiniomis, į ūkininkavimą atėjo nemažai naujų žmonių, kurie metė kitas veiklas.

Ekologinis ūkininkavimas ne visiems per didelė našta. "Ekologiškai pradėjau gaspadoriauti, nes noriu, kad kūnas man tarnautų iki smerties, – žemaitiška tarme pradėjo dėstyti ūkininkas iš Raseinių rajono Marijus Čekavičius. Jo žodžiais, ūkininkaudamas taip, kaip leidžia Dievulis, jis jaučiasi laisvas ir laimingas.

"Tik dirbti nėra kam. Vieni išpūtė į Airiją, kiti – į Norvegiją", – dėstė paskutines likusias prekes – sėmenų aliejų, kopūstus, česnakus – parduodantis žemaitis, nuotaikingai bendraujantis su kiekvienu pirkėju.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas

Vidas Juodsnukis

Ūkininkų turgelių veiklą organizuojame ketvirtus metus. Tikrai ne visi ūkininkai prekiauja ekologiška produkcija, mes to ir neteigiame. Vis dėlto dalis jų dirba sertifikuotuose ekologiniuose ūkiuose ir turi tai liudijančius dokumentus. Norėtume, kad turgelyje būtų vien ekologiški produktai, tačiau nepavyktų surinkti tiek gamintojų, asortimentas būtų labai menkas ir neužtektų tokios produkcijos kiekio. Ar lietuviškos maisto prekės skiriasi nuo lenkiškų, reikėtų klausti vartotojų. Jei jie ateina ir perka, vadinasi, tinka. Kita vertus, ir natūraliai užauginta daržovė gali atrodyti nepriekaištingai. Pats auginu braškes ir sulaukiu daug komplimentų dėl jų išvaizdos. Viską pasako skonis. Lietuvoje klimato sąlygos tokios, kad reikia mažiau chemijos, ir Lietuvos ūkininkai įpratę daugiau dirbti žemę mechaniškai, o ne chemiškai. Be to, mūsų šalyje ir chemija daug brangesnė, nei, pavyzdžiui, Lenkijoje. Esame sudarę komitetą, kuris nuolat važiuoja į turgelyje prekiaujančių žmonių ūkius ir tikrina, ar jų produkcija atitinka tai, kas deklaruojama. Galima sakyti, kad kiekvieną augintoją asmeniškai pažįstame, kilus abejonių – tikriname. Galiu užtikrinti, kad ir mūsų augintojai moka užauginti gražios išvaizdos derlių, taigi, išvaizda nėra pagrindinis vertinimo rodiklis. Visi norintieji prekiauti prie Kauno pilies jau neišsitenka, todėl bus kalbama su Kauno valdžia dėl vieno didelio ūkininkų turgaus steigimo Kaune. Kol kas mobilieji turgeliai Kaune veikia 6 dienas per savaitę skirtingose miesto vietose.