Pavasaris – metas, kai vilniečiai kvėpuoja labiausiai užterštu oru, mat jame sklando ypač daug dulkių. Įveikti jas gali ne tik palankios oro sąlygos, bet ir paprasčiausia šluota.

Mieste taršos neišvengsi

"Kietųjų dalelių koncentracija Vilniaus ore šiemet kur kas dažniau nei pernai viršija normą", – atsiduso Alfredas Skinulis, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjas.

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių sudedamųjų dalių: rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, suodžių. Paprasčiau tariant, tai – dulkės, kurių pilna mūsų gyvenime. Ir jų ypač padaugėja pavasarį, kai įsivyrauja saulėti ir sausi orai. Būtent tokiu oru po žiemos miestų gatvėse susikaupęs smėlis ir kiti nešvarumai, pravažiavus automobiliui ar įsisukus vėjo gūsiui, pakyla į orą.

"Todėl mums, aplinkosaugininkams, pranešimai apie artėjantį lietų ar vėtrą – itin geros žinios, mat vanduo dulkes nusodina, o stiprus vėjas – išsklaido, ir aplinkos oras tampa švaresnis", – aiškino A.Skinulis. Tuo pačiu jis ragino ne tik laukti gamtos malonės, bet ir patiems greičiau apsišvarinti: iškuopti purvą iš gatvių, besiribojančių su namo teritorija, nedeginti buitinių atliekų namams šildyti ar laužuose, puoselėti žalią veją.

"Vilnius įsikūręs dauboje – tokia mūsų miesto geografinė ypatybė. Jeigu orai saulėti ir be vėjo, dulkės neišsisklaido ir lieka mieste. Tačiau apskritai Vilniaus oro kokybė yra viena geriausių iš Europos didmiesčių, – ramino A.Skinulis. – Kartais oro tarša dieną kitą viršija normą, bet tai neišvengiama. Mat urbanizuotose teritorijose kietųjų dalelių atsiranda ne tik dėl smėlio ir purvo, bet ir automobilių padangoms trinantis į asfaltą, rūkstant kaminams."

Išeitis – respiratorius

Kietosios dalelės – tai tik vienas oro užterštumo rodiklių. Kiti trys pagrindiniai teršalai – sieros dioksidas, azoto dioksidas ir anglies monoksidas. Vilniuje yra keturios oro kokybės tyrimo stotelės ir, jų duomenimis, šių teršalų koncentracija labai retai peržengia leistiną ribą.

"Kartą kitą per metus jų būna kiek daugiau. Bet dėl to baimintis nereikėtų – tai tetrunka kokią valandą, nors leidžiamas terminas, pavyzdžiui, 18 valandų. Taigi daugiausia rūpesčių kelia kietosios dalelės", – tikino Aplinkos apsaugos departamento Oro kokybės vertinimo skyriaus specialistas Mindaugas Bernatonis. Jo žodžiais, visos leistinos normos nustatytos moksliniais tyrimais ir patvirtintos Pasaulio sveikatos organizacijos.

Paradoksalu, bet kietųjų dalelių kartais daugiau būna ne lauke, o uždarose patalpose. Ypač jei grindys nuklotos kilimais, maistas gaminamas ant dujinės viryklės.
Apsaugoti savo kvėpavimo takus nuo kietųjų dalelių galima ant veido užsidėjus respiratorių. Bet tik tuo atveju, jei jo medžiagos akutės nėra didesnės nei 10 mikrometrų. Priešingu atveju smulkesnės dulkės, kurios ir yra pačios pavojingiausios, pro respiratorių lengvai prasiskverbs. "Vis dėlto respiratorių nešiojantis žmogus Vilniuje dar kelia nuostabą, – pripažino M.Bernatonis. – Gal vienas kitas dviratininkas juo ir naudojasi. Nors, kita vertus, dažniausiai taip ginamasi ne nuo dulkių, o nuo šalčio."

Švaresnio oro beieškant

Kurie Vilniaus rajonai gali pasigirti švariausiu oru? Į šį klausimą sunku atsakyti net gamtosaugininkams, mat kur gatvės – ten ir tarša. "Labiausiai miesto orą teršia automobilių išmetamosios dujos, todėl gyventi šalia gatvės nėra gerai", – sakė M.Bernatonis. Beje, gatves nuo namų skiriantys specialūs apsauginiai skydai apsaugo tik nuo triukšmo, bet ne nuo teršalų. Oras labiau užterštas ir privačių namų rajonuose, kur žmonės šildosi kietuoju kuru: malkomis, anglimis.

"Gana "karšti" Vilniaus taškai – zona aplink traukinių stotį, Savanorių prospektas. Jo gale, žvelgiant Kauno link, yra daug įmonių, o vėjas dažniausiai pučia Neries ir Lazdynų link, – teigė aplinkosaugininkas. – Teršalai paprastai kaupiasi daubose. Leidžiantis Geležinio Vilko ar Ukmergės gatvėmis kartais matyti, kad miesto centras skendi rūke. Tai gali būti ženklas, jog oras šiandien nešvarus. Kita vertus, tai gali būti ir paprasčiausias rūkas, kylantis nuo Neries. Tad neatlikus tyrimų oro kokybės dažniausiai neįmanoma įvertinti."

M.Bernatonis patvirtino populiarią nuomonę, jog kur kas gaivesniu oru kvėpuoja gyvenantys ant kalniuko. Vėjo greitis čia būna didžiausias ir susikaupę teršalai greičiau išsklaidomi.

Ir įmanoma išsitirti savo gyvenamosios vietos orą? "Įmanoma, bet tik milijonieriams", – pripažino M.Bernatonis. Aplinkos apsaugos agentūra turi mobilią laboratoriją, kuri pajėgi atlikti išsamius tyrimus. Tačiau vienas kelis tūkstančius litų kainuojantis tyrimas – tik pradžia. Taršą prireiks matuoti įvairiais metų laikais ir skirtingomis oro sąlygomis – tik tada tikrai žinosite, ar oras, kuriuo kvėpuojate, švarus.

---

Daina Švėgždaitė, Vilniaus visuomenės sveikatos centro sveikatos Saugos kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja

Kietosios dalelės pablogina žmonių, sergančių kvėpavimo takų ir širdies ligomis, būklę ir, remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, gali sutrumpinti vidutinę gyvenimo trukmę iki pusės metų. Smulkiosios kietosios dalelės, kurių dydis mažesnis nei 10 mikronų, įkvepiamos tiesiogiai ir, prasiskverbusios giliai į plaučius, gali sukelti uždegimą, astmos priepuolius, o veikdamos ilgesnį laiką padidina riziką susirgti plaučių vėžiu. Be to, kietosios dalelės absorbuoja toksines medžiagas, mikroorganizmus, ir pernešusios juos į kvėpavimo organus gali išprovokuoti įvairias ligas.

Kai pranešama, kad ore yra daug kietųjų dalelių, jautriems žmonėms reikėtų kuo daugiau laiko praleisti uždarose patalpose. Vėdinant patalpas, langus reikia pridengti drėgnu audeklu – jis sulaikys dulkes.

Būnant lauke negalima dirbti sunkių fizinių darbų, nes tada giliau kvėpuojama ir į plaučius patenka daugiau dulkių. Reikėtų žinoti, kad kietųjų dalelių daugiau prisigaudome, kai kvėpuojame pro burną, o ne pro nosį, mat nosyje esantys plaukeliai dalį dulkių sulaiko. Didesnio dydžio dulkės sudirgina kvėpavimo takus ir pašalinamos kosint ar čiaudint, o smulkios kietosios dalelės keliauja gilyn į plaučius.

Vytas Zabilius, "Ober-Haus" nekilnojamojo turto bendrovės vadovas Lietuvoje

Rinkdamiesi būstą žmonės kol kas labiau žiūri, kad jis būtų ekonomiškas, o ne ekologiškas. Aišku, tai labai susiję, ypač kai kalbame apie būsto šildymą – juk jeigu namas ekonomiškas, tai ir gamta mažiau teršiama. Bet vis dėlto pasirinkimą šiandien lemia nekilnojamojo turto kaina. Tačiau pastebėjome, kad šeimos su vaikais vis dažniau pageidauja gyventi toliau nuo Vilniaus centro. Ypač geidžiama namo ar buto vieta – šalia Verkių ir Pavilnio regioninių parkų. O prie intensyvaus eismo gatvių paprastai statomi pigesni namai ar butai.

---

Dulkių dydis

Žmogus plika akimi negali įžiūrėti mažesnių nei 10 mikronų dalelių, o būtent tokio dydžio kietosios dalelės pačios pavojingiausios. Jos tokios smulkios, kad nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į plaučius.

Keli kietųjų dalelių pavyzdžiai ir jų dydžiai:

X žmogaus plaukas – 70–100 mikronų;
X žiedadulkės – 5–100 mikronų;
X augalų sporos – 6–100 mikronų;
X pelėsis – 2–20 mikronų;
X namų aplinkos dulkės – 0,05–100 mikronų;
X odos pleiskanos – 0,4–10 mikronų.

Tiria keturiese

Vilniuje pastatytos keturios oro kokybės tyrimo stotelės. Matavimus jos atlieka kartą per valandą. Matuojami teršalai: kietosios dalelės, sieros dioksidas, azoto dioksidas, anglies monoksidas, benzolas, ozonas, toluenas, formaldehidas. Priimta manyti, kad gauti duomenys atspindi situaciją, esančią dviejų kilometrų spinduliu aplink stotelę. Didžiausia tarša paprastai fiksuojama Žirmūnuose esančioje stotelėje.

X Matavimo stotelė Savanorių pr. transporto žiede. Aukštis – 119 m virš jūros lygio.
X Matavimo stotelė Žirmūnuose, Kareivių g. Aukštis – 116 m virš jūros lygio.
X Matavimo stotelė Senamiestyje, Pilies g. 25A. Aukštis – 102 m virš jūros lygio.
X Matavimo stotelė Lazdynuose, prie TV bokšto. Aukštis – 147 m virš jūros lygio.

Matavimo stotelių tyrimų duomenys kiekvieną dieną pateikiami Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje http://aaa.am.lt.