J.Kutkauskienė savo karjerą pradėjo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje kaip vyresnioji specialistė, vėliau tapo padalinio vadove, dirbo Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja medicinai, Mykolo Romerio universitete dėstė Sveikatos teisės pagrindų programą. Prieš užimdama RVUL direktoriaus pareigas ji vadovavo sostinės Karoliniškių poliklinikai.

Naujoji RVUL vadovė yra įgijusi gydytojo bei teisininko išsilavinimą.

Netiko nė vienas

Neaiški situacija dėl Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) vadovo tęsėsi jau daugiau nei metus. Pernai, pasibaigus A.Pamernecko kaip ligoninės vadovo kadencijai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą direktoriaus pareigoms. 2018 m. liepos 31 d. J.Kutkauskienė buvo komisijos atrinkta konkurso į RVUL vadovo vietą laimėtoja, tačiau šio konkurso rezultatus A.Pamerneckas, surinkęs mažiau balų nei J.Kutkauskienė, apskundė teismui, teigdamas, kad konkurso atranka buvo neskaidri, todėl konkurso rezultatai – neteisėti. Teismas vėliau nusprendė, kad konkursas buvo teisėtas.

Šių metų vasarį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), vertinusi, ar Karoliniškių poliklinikos direktorė J.Kutkauskienė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, nusprendė, kad direktorė "netinkamai sprendė interesų konflikto situaciją". VTEK konstatavo, J.Kutkauskienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, nes nesilaikė šiame teisės akte numatytų nusišalinimo procedūrų.

VTEK vertino J.Kutkauskienės veiksmus per pastaruosius trejus metus. Buvo tirtos aplinkybės, kai VšĮ Karoliniškių poliklinika perka prekes ir paslaugas iš bendrovės, kuriai vadovauja J.Kutkauskienės sutuoktinis Kęstutis Kutkauskas. Tokia situacija poliklinikos vadovei sukuria interesų konflikto situaciją. Siekdama to išvengti, J.Kutkauskienė privalo nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti sprendžiant su minėtaisiais viešaisiais pirkimais susijusius klausimus.

Etikos sargai nustatė, kad poliklinikos vadovė apie jai kylantį interesų konfliktą informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, o ne tiesiogiai merą, kaip numato įstatymai. Be to, apie interesų konfliktą J.Kutkauskienė informavo po to, kai savo pavaldiniams įsakymais pavedė vertinti prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų poreikį bei organizuoti tokių pirkimų procedūras, pasirašyti viešojo pirkimo sutartis, kontroliuoti šių sutarčių vykdymą, teigiama pranešime.

Tuo metu, SAM atlikus tyrimą dėl A.Pamernecko veiklos, kaip skelbiama išvadoje, nustatyta, kad 2014–2017 m. jis galėjo spręsti savo, kaip gydytojo traumatologo-ortopedo, darbo eigos klausimus dėl apmokėjimo, priedų skyrimo, taip pat ligoninės vardu pasirašė viešojo pirkimo sutartis su tuomete savo sutuoktinės darboviete UAB "Nemuno vaistinė". Vėliau VTEK pritarė šiai ministerijos tyrimo išvadai, o A.Pamerneckas etikos sargų sprendimą apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Balandžio mėnesį SAM skelbė, kad ministras Aurelijus Veryga įvertino VTEK ir STT išvadas dėl J.Kutkauskienės, taip pat ir A.Pamernecko supainiotus viešuosius bei privačius interesus, ir nusprendė nė vieno iš jų į ligoninės vadovo postą neskirti, o RVUL vadovo konkursą skelbti iš naujo.

J.Kutkauskienė VTEK sprendimą, kad ji pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, buvo apskundusi teismui. Birželio 12 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas jį panaikino. Atsižvelgiant į tai, tarp SAM ir J.Kutkauskienės buvo sudaryta taikos sutartis, kuria baigtas teisminis procesas ir susitarta skirti J.Kutkauskienę į RVUL vadovo pareigas.

Žinia netikėta

RVUL šešerius metus vadovavęs A.Pamerneckas "Vilniaus dienai" pasakojo apie sveikatos apsaugos ministro A.Verygos pasirašytą įsakymą jį atleisti sužinojęs penktadienį, liepos 5-osios popietę, kai iki darbo pabaigos buvo likusios vos pora valandų. Įsakymas apie jo skubų atleidimą iš ligoninės direktoriaus pareigų atėjo kartu su įpareigojimu perduoti visus spaudus, dokumentus, bylas, informacinę, kitą su ligoninės veikla susijusią medžiagą bei neatliktus pavestus darbus ar užduotis, turtą bei kitas materialines vertybes pavaduotojui tą pačią darbo dieną. Buvęs ligoninės vadovas neslepia, kad tai jį šokiravo.

"Keista ir tai, kad mane kažkodėl atleido ir iš ligoninės vadovo, ir iš gydytojo pareigų. Visą laiką vadovaudamas ligoninei dirbau traumatologu – ir budėjau, ir konsultavau, ir šiek tiek operavau. Tą patį penktadienio vakarą dar turėjau budėti. Tas mano atleidimas iš visų pareigų skamba kaip absoliutus nonsensas, bet aš dar teisiškai šito nenagrinėjau – turiu dar šiek tiek atsigauti ir susiorientuoti, – sakė A.Pamerneckas. – Kitas klausimas, kaip galima perduoti ligoninę su milijoniniu biudžetu, 1 800 darbuotojų, daugybe įvairių veiklų, pavaduotojai, kuri atostogauja, ir dar per valandą ar dvi? Tam reikia mažiausiai dviejų trijų dienų."

Ypač skaudu, jei dėl kažkieno – verslo, valdininkų ar politikų – įnorių visa tai, ką pavyko sukurti, bus sugriauta.

Tad gavęs A.Verygos įsakymą gydytojas parašė ministrui elektroninį laišką ir informavo, kad negali įvykdyti įsakymo dėl objektyvių priežasčių, vėliau skambinęs jam asmeniniu telefonu, tačiau ministras neatsiliepė ir neperskambino.

Gausu manipuliacijų

"Kas čia įvyko? Aš manau, kad ligoninė yra užvaldyta. Kieno užvaldyta, galima tik spėlioti. Užvaldė tas, kas dabar ją valdo, tik nemanau, kad tai to žmogaus asmeninis interesas. Aš suprantu, yra žmonių ambicingų, kurie siekia karjeros. Galima būtų pasakyti, kad tai buvo ambicingo žmogaus noras vadovauti kitokiai įstaigai, didesnei nei iki šiol. Čia nieko asmeniško, aš tik žiūriu į gyvenimo aprašymą – žmogus, kuris nė dienos nedirbęs klinikinio darbo. Vadyba, teisė – tai kompetencijos, bet ar gali toks žmogus suprasti, kas vyksta ekstrinėje ligoninėje, kokie gali būti sprendimai, jei reikia staiga kažką daryti?" – svarstė A.Pamerneckas.

Jo įsitikinimu, RVUL strategiškai svarbi ligoninė. Ši ligoninė nėra nei eilinė poliklinika, nei kokia kaimo ar rajono ligoninė. Tai didžiulė Europos šalies sostinėje esanti skubios pagalbos ligoninė. Ji yra didžiausia Baltijos šalyse pagal pacientų, kurie kreipiasi skubios pagalbos, srautą. Tai yra strateginė ligoninė, nes jei įvyktų kokia nelaimė ar karas, tai visų pirma šią ligoninę būtų bandoma "atkirsti" nuo paslaugų teikimo. Traumos, nudegimai, žaizdos – viskas gydoma čia. Tikrai nėra lengva tokią ligoninę efektyviai valdyti. Tad kad tokiai ligoninei vadovautų neprofesionalas – didelė rizika.

"Manau, viešas interesas nukentės. Aš manau, kad su naujo vadovo atėjimu – grėsmė tikrai yra – situacija blogės. Tai nebus greitai – pastatas stovės, žmonės vaikščios, dirbs, kažkaip viskas bus. Bet taip negerai, normalioje demokratinėje visuomenėje, ES šalyje, taip neturėtų būti. Mano manymu, čia yra užvaldymas – verslo, pasitelkiant valdininkus ir dalyvaujant kai kuriems politikams – ir tikrai ne geriausiais tikslais. Kokiais ir kieno tikslais – klausimas", – sakė A.Pamerneckas.

Jo teigimu, buvo gausybė manipuliacijų siekiant vadovu paskirti būtent šį žmogų. Nors ministras A.Veryga teigia siekiantis į gydymo įstaigų vadovų pareigas skirti abejonių dėl skaidrumo nekeliančius asmenis, jam nesutrukdė nei VTEK išvados dėl J.Kutkauskienės, nei VTEK sprendime išviešinta didžioji dalis STT pažymos – yra analitiniai duomenys apie žmogaus, einančio vadovo pareigas, kontroliuojančio finansinius srautus per viešuosius pirkimus, veiklą.

Po VTEK išvadų, pasak mediko, ministras jau galėjo ir pagal konkurso nuostatus privalėjo per 10 dienų priimti sprendimą, kad jis tokio žmogaus neskiria ir teirautis apie žmogų, konkurse užėmusį antrą vietą. Bet A.Veryga nieko nedarė iki balandžio mėnesio. Tik kai tam tikrais raštais buvo priverstas konkursą vykdyti toliau, parašė įsakymą, kad J.Kutkauskienės neskiria, bet tik tiek – konkurso nenutraukė, nes neturėjo tam pagrindo. O balandį buvo viešai pranešta, kad bus skelbiamas naujas konkursas.

"Čia veikia visa sistema. Pirmos instancijos teismų sprendimai, švelniai tariant, yra keisti. Kai apskundžiau konkurso procedūrą, teismo medžiagoje yra parašyta, kad procedūra yra pažeista, o toliau pradedama išvedžioti, kad pažeidimas čia toks nežymus, tad kad gal ir nepažeista. Taip ir A.Verygos sprendimai – čia buvo konstruojama, ieškoma su teisininku, su advokato pagalba, kaip užvaldyti ligoninę. Tad įstaiga yra užvaldyta verslo, valdininkų ir politikų pastangomis", – teigė A.Pamerneckas.

Įvardijo priežastis

Kodėl kažkam buvo reikalinga užvaldyti ligoninę, gydytojas teigė turintis tik prielaidas. Viena jų – tai ta ekonominė ligoninės komandos veikla, kuri "užkirto" tam tikroms įmonėms nuolatinius viešųjų pirkimų laimėjimus. Siekiant pinigus leisti kuo racionaliau, ligoninė skaidrino ir efektyvino viešuosius pirkimus, o tai kai kam nepatiko, nes verslai prarado pinigų srautus, įmonės prarado garantuotus užsakymus. Pavyzdžiui, kad ir garsiai nuskambėjusi istorija su pacientų maitinimu ir "Pontem". Mat jau treti metai ligoninė pati maitina pacientus ir negavo nė vieno skundo dėl kokybės, o dar turi apie pusę milijono pelno kiekvienais metais. Tačiau "Pontem" tuo, kad valstybinė įmonė pati sėkmingai teikia maitinimo paslaugą ir "nušluostė nosį" privatininkams, A.Pamernecko įsitikinimu, liko labai nepatenkinta. O jam pačiam iš kai kurių politikų teko išgirsti, jog teks trauktis iš pareigų.

Kitas dalykas – sanatorija "Pušyno kelias", kuri pernai prijungta prie ligoninės. Anot buvusio RVUL direktoriaus, tada paaiškėjo, kad "Pušyno kelio" turtas priklauso ne valstybei, o ligoninei. Tai reiškia, kad ligoninės vadovas gali tuo turtu disponuoti – tam pakanka vieno ministerijos klerko parašo. O tas turtas – 3 ha žemės regioniniame parke su 8 ar 9 pastatais, NT rinkoje įvertintas keliomis dešimtimis milijonų.

Tačiau manau, kažkam reikia klusnaus ligoninės vadovo, kuris darys su tuo turtu tai, kas jam bus nurodyta.

"Ligoninė "Pušyno kelią" pradėjo vystyti, savais pinigais remontuoti, planuota, kad dviejuose korpusuose įsikurs reabilitacija, o kituose – slauga. Tačiau manau, kažkam reikia klusnaus ligoninės vadovo, kuris darys su tuo turtu tai, kas jam bus nurodyta. O to turto tikrai daug kas norėtų. Tad nenustebsiu, jei ten staiga keisis veikla ar tas turtas bus parduotas. Dėl tokių dalykų, manau, verta ir užvaldyti ligoninę, ir neteisėtais būdais konkursus organizuoti", – svarsto A.Pamerneckas.

Gydytojas teigė šiai ligoninei atidavęs 6 metus savo gyvenimo, galima sakyti, gyveno ligoninėje. Kai jis pradėjo dirbti, ligoninė buvo nuostolinga. Ekonominę veiklą pavyko stabilizuoti, po metų ji jau tapo "pliusinė" ir iki šiol tokia išliko, medikų atlyginimai, nors ir ne didžiausi, tačiau tapo konkurencingi. Todėl jam ypač skaudu, jei dėl kažkieno – verslo, valdininkų ar politikų – įnorių visa tai, ką pavyko sukurti, bus sugriauta. Juo labiau kad dėl to labiausiai nukentės visuomenė.

Nieko netikėto

"Vilniaus diena" susiklosčiusią situaciją ir sunkiai suvokiamą skubą per pusdienį atleisti iš pareigų ir iš darbo A.Pamernecką paprašė pakomentuoti SAM atstovų.

Ministro patarėjos Vilmos Srogės teigimu, nors 2018 m. vasarą J.Kutkauskienė buvo komisijos atrinkta konkurso į RVUL vadovo vietą laimėtoja, sprendimas neskirti J.Kutkauskienės į laimėtas RVUL vadovo pareigas buvo grindžiamas STT pažyma apie J.Kutkauskienę, taip pat VTEK sprendimu, kuriuo buvo pripažinta, kad J.Kutkauskienė pažeidė Viešųjų ir privačių  interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas. J.Kutkauskienė VTEK sprendimą buvo apskundusi teismui, o birželio 12 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas jį panaikino. Atsižvelgiant į tai, tarp SAM ir J.Kutkauskienės sudaryta taikos sutartis, kuria baigtas teisminis procesas ir susitariama skirti J.Kutkauskienę į ligoninės vadovo pareigas. Tad galima teigti, kad susidariusi sudėtinga situacija dėl RVUL vadovo skyrimo yra jau išspręsta.

A.Pamernecko, kaip įstaigos vadovo kadencija, pasak ministro patarėjos, baigėsi 2018 m. birželio 30 d., o nuo liepos 1 d. jam pavesta laikinai eiti ligoninės vadovo pareigas, kol viešo konkurso būdu bus išrinktas naujas ligoninės direktorius.

"Kadangi dėl šios ligoninės vadovo paskyrimo iki liepos 3 d. vyko teisminiai procesai, A.Pamerneckas laikinai vykdė ligoninės vadovo funkcijas, – teigė A.Srogė. – A.Pamerneckas aktyviai dalyvavo teisminiuose procesuose, nuosekliai teikė procesinius dokumentus teismui, skundė teismo sprendimus, tad atleidimas iš laikino vadovo pareigų jam negalėjo būti netikėtas. Bet kuriuo atveju, A.Pamerneckui buvo aiškiai žinoma, kad, jo kadencijai pasibaigus, toliau funkcijas jis vykdė tik iki tol, kol bus konkurso būdu priimtas nuolatinis ligoninės vadovas. Negana to, A.Pamerneckui sužinojus, kad tarp SAM ir J.Kutkauskienės yra sudaryta taikos sutartis, kurią teismas patvirtino, jis, dar būdamas laikinuoju vadovu, šią nutartį ligoninės vardu apskundė teismui. O tai akivaizdžiai patvirtina, kad jis žinojo, jog jo darbo santykiai sudarius šią sutartį pasibaigia, tad ministro įsakymas dėl jo atleidimo yra tik formalumas."

Pasak ministro patarėjos, Darbo kodekso 35 straipsnio 5 d. nurodyta, kad susitarimas dėl papildomo darbo pasibaigia (eidamas gydytojo pareigas A.Pamerneckas dirbo papildomą darbą), kai baigiasi sutartis dėl pagrindinio darbo. Nors A.Pamerneckas žinojo apie netrukus pasibaigsiančius darbo santykius, jis, kaip darbo sutarties šalis, ministerijai nebuvo pareiškęs valios toliau eiti gydytojo pareigas, tad kitokio darbo santykių pasibaigimo ir negalėjo būti.