Nuo potvynio pavasarį nukentėję Kauno rajono gyventojai pagaliau sulaukė išmokų, tačiau žmonės nuogąstauja dėl naujų Neries išdaigų.

Tvarkosi iki šiol

Vieną kovo naktį iš kraštų išsiliejusi Neris per pusvalandį Kauno rajone užtvindė apie šimtą namų. Vanduo nuslūgo tą pačią dieną, tačiau su stichijos padariniais kai kurie gyventojai susiduria iki šiol.

"Tris mėnesius patalpas valėme, bet ir dabar kai kur randame dumblo ir molio. Jis labai stipriai prikibęs. Visko neįmanoma išvalyti", – pasakojo Radikių sodininkų bendrijos pirmininkas Vaclovas Sūnilaitis.

"Per potvynį permirkusias parketlentes išdžiovinau ir vėl sudėjau, bet jaučiu, kad kokybė nebe ta", – apgailestavo Mindaugas Rūškys.

Praėjus daugiau nei pusmečiui po potvynio, atrodo, kad jis nebuvo palietęs ir Viktoro bei Rimantos Kudrevcevų sklypo. Tačiau šeimininkai teigia, kad tvarkingai atrodanti sodyba – sunkaus darbo vaisius.

"Tris mėnesius arėme, kol viską išvalėme, o namus remontuojame iki šiol", – su šypsena veide pasiguodė moteris.

V.Kudrevcevas patirtus nuostolius skaičiuoja dešimtimis tūkstančių litų. Vanduo nepataisomai sugadino automobilį, įsiveržė į praėjusią žiemą suremontuotus kambarius. Teko išmesti didelę dalį juose buvusių baldų, buitinę techniką, garaže buvusius įrankius.

Spalio pabaigoje dėl patirtų nuostolių pora iš savivaldybės gavo 6,2 tūkst. litų dydžio pašalpą. Ji galėjo būti dar didesnė, tačiau visos patirtos žalos dokumentais įrodyti neįmanoma.

Žinoma, pašalpos nepakaks visiems nuostoliams kompensuoti, tačiau savivaldybės šeima nekeikia. "Galvojome, kad šimtą litų druskai duos, o už tą sumą ir į restoraną galima nuvažiuoti", – šyptelėjo V.Kudrevcevas.

Įvairios sumos

Per potvynį ir vasarą praūžusį škvalą nukentėjusių žmonių nuostolius vertinusi Kauno rajono savivaldybės komisija suskaičiavo, kad įrodomos žalos suma siekia 1,8 mln. litų. Tiek pinigų ir buvo prašoma iš Vyriausybės, tačiau ji škvalo ir potvynio padariniams apmokėti skyrė 500 tūkst. litų. Beveik 66 tūkst. litų iš karto buvo išmokėti dešimčiai įmonių, nes Vyriausybė nurodė, kad pirmiausia turi būti atsiskaityta su ūkio subjektais, kurie buvo pasitelkti šalinant gamtos stichijų padarinius.

Dėl likusios sumos paskirstymo nukentėjusiems gyventojams turėjusi apsispręsti savivaldybė nutarė nustatyti kartelę ties 4250 litų. Iki šios ribos nuostolius deklaravusiems gyventojams išmokėta visa suma. Viršijus šią ribą – proporcingai patirtiems įrodomiems nuostoliams. Todėl, pavyzdžiui, 4 tūkst. litų nuostolį patyrę žmonės gavo visą sumą, o gerokai daugiau žalos patyręs V.Kudrevcevas – 6,2 tūkst. litų. Didžiausia išmoka siekė 9,7 tūkst. litų.

"Žinojome, kad bus nepatenkintų tokiu sprendimu. Su tokia pinigų suma visiems geras nebūsi. Mes nusprendėme, kad mažesni patirti nuostoliai nereiškia, jog žmogus nukentėjo mažiau. Turtingam žmogui ant kojų atsistoti lengviau", – aiškino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ričardas Pudževelis.

Pasitaikė ir sukčių

R.Pudževelis sakė, kad buvo keletas žmonių, kurie bandė sukčiauti, nurodydami didesnius nuostolius, nei iš tikrųjų patyrė. Savivaldybės komisijos nariai tikrino visus prašymus ir nuostolius įrodančius dokumentus.

Didžioji dalis nukentėjusių žmonių nebuvo apdraudę būstų. Keli apsidraudusieji bandė tai nuslėpti, tačiau tam nebuvo pagrindo – pašalpas turėjo teisę gauti ir jie.

"Mokėjome ir apsidraudusiesiems, nes toks yra prezidentės Dalios Grybauskaitės įsakymas", – teigė savivaldybės Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja Margarita Venclovienė.

"Kranto" sodininkų bendrijoje gyvenantys Darius ir Erika Saltonai buvo apsidraudę būstą, tačiau sulaukė ir savivaldybės pagalbos. Sutuoktiniai teigia, kad iš potvynio nepasipelnė, nes per jį prarado automobilį, įvairios buitinės technikos, apgadintas būstas. "Savivaldybės skirti pinigai mums tikrai svarbūs. Nuostolių patyrėme labai daug", – aiškino E.Saltonienė.

Prašo įrengti pylimą

Per škvalą ir potvynį nukentėję gyventojai iš savivaldybės dar negavo daugiau kaip 50 tūkst. litų, tačiau tik laiko klausimas, kada jie bus išmokėti. Pinigai žmonių nepasiekė, nes nukentėjusieji nenurodė arba pateikė neteisingus asmeninių sąskaitų numerius. Iš viso paramą gaus arba jau gavo 81 Kauno rajono gyventojas, nukentėjęs nuo potvynio, ir 37 – nuo škvalo.

Daugelis dienraščio žurnalistų kalbintų nuo potvynio nukentėjusių gyventojų teigė nesitikėję, kad išmokos bus tokio dydžio, tačiau V.Sūnilaitis sakė, kad būtų labiau patenkintas, jei tuos pinigus savivaldybė būtų panaudojusi kitaip.

"Labai ačiū už tai, ką gavome. Žinome, kad valstybė yra neturtinga, bet sugebėjo duoti. Ši suma yra šis tas, bet geriau būtų pinigų nedavę, o už juos padarę pylimą, kad daugiau tokių nelaimių nepasikartotų", – kalbėjo 4,7 tūkst. litų dydžio paramą gavęs V.Sūnilaitis.

Vyras raštu kreipėsi į rajono savivaldybę, kad ši imtųsi priemonių, tačiau valdininkai nepažadėjo nei pastatyti pylimą, nei bent parengti jo projekto. Prie pylimo įrengimo savivaldybė pasiūlė prisidėti patiems gyventojams. V.Sūnilaitis abejoja, kad kaimynus pavyks įtikinti tam skirti pinigų.

"Iš kur žmonės ims pinigų pylimui daryti? Ką aš, pensininkas, galiu duoti?" – retoriškai klausė M.Rūškys.

Skaičiai ir faktai

Dėl tirpstančio sniego ir stipraus lietaus smarkiai pakilęs Neries vandens lygis ties Kaunu užliejo Radikius, Salius ir Kleboniškį naktį iš kovo 21-osios į 22-ąją. Dalį gyventojų gelbėtojai naktį evakavo. Šį pavasarį potvynis kilo Nemuno žemupyje, Nemuno ir Neries aukštupiuose, patvino Lėvens ir Sanžilės upių baseino zonos.

Per potvynį ir polaidį buvo užlietos Šilutės rajono, Pagėgių, Kauno rajono, Panevėžio rajono, Jonavos rajono, Joniškio savivaldybių teritorijos – iš viso beveik 40 tūkst. ha.

Didžiausios teritorijos – beveik 24 tūkst. ha – buvo užlietos Šilutės ir – 16 tūkst. ha – Pagėgių savivaldybėse.

Nukentėjo 32 kaimai, per 300 namų ir sodybų, 2,7 tūkst. sodo namelių.

Užlietose teritorijose gyvena beveik tūkstantis žmonių, per potvynį beveik pusė jų buvo evakuota.