Ant šlaitų namus pasistatę kauniečiai suvokia, kad juos supa ne tik gražūs vaizdai pro langus, bet ir pavojus, kuris dažnai kyla dėl jų pačių veiklos, o savivaldybė padėti neskuba.

Pakibo virš skardžio

Samylų gatvėje gyvenantis Benediktas Valatkevičius prieš kelerius metus apdraudė jaukų namą, tačiau nė nepagalvojo, kad jam didžiausią grėsmę gali kelti už 6–7 m esantis šlaitas.

Prieš kelias savaites vyras ir žmona pastebėjo, kad kelių šimtų kvadratinių metrų ploto veja po truputį smenga. Procesas greitėjo ir krepšinio aikštelės dydžio plotas su B.Valatkevičiaus sodintais medžiais nugarmėjo kelis metrus žemyn. Namas pakibo virš skardžio. Jo gyventojai baiminasi, kad tai dar ne pabaiga.

Kasdien namą atidžiai apžiūrintis B.Valatkevičius aptinka naujų žemės slinkimo įrodymų: įskilusią sieną, padidėjusį tarpą tarp kiemą dengiančių plokščių, atitrūkusią, garažo stogą remiančią akmeninę koloną. Palei namą vyras baigia nutiesti vamzdžius, kuriais bus nukreiptas lietaus vanduo, kad jis toliau neardytų šlaito. B.Valatkevičius mažai ką gali daugiau padaryti – tik laukti gamtos malonės ir savivaldybės pagalbos. Jos specialistai buvo atvykę, apžiūrėjo šlaitą, įvertino grėsmę, tačiau nieko nepažadėjo.

"Tokiais atvejais visada atsiremiame į didelius pinigus", – Samylų gatvės gyventojų paguosti neskubėjo Kauno savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjas Vytautas Griškonis.

B.Valatkevičius namo pamatus išliejo sūnaus gimimo dieną, prieš 29 metus. Vyras teigia per tuos metus šlaito irimo požymių nepastebėjęs. Jis mano, kad šlaitas neištvėrė šią vasarą Kauną užliejusio ir į žemę susigėrusio didelio lietaus vandens kiekio.

Patiems tvarkyti neleidžia

Šlaito keliama grėsmė Samylų gatvės namui – naujausias, bet toli gražu ne vienintelis panašus atvejis. Ant vaizdingo Jiesios upės kranto gyvenančios Irenos Blauzdžiūnienės jau senokai kurortinė aplinka nebedžiugina. Daugiau nei prieš pusę amžiaus jos tėvo šlaite pastatytą namą Jiesia grasina sugriauti.

I.Blauzdžiūnienė pasakojo, kad pirmieji upės bandymai kėsintis į šlaitą pastebėti prieš dešimtmetį. Po truputį slenkančią žemę bandyta sutvirtinti akmenimis ir stambiais metaliniais kuolais, tačiau praėjusį pavasarį galingas ledonešis nusinešė ir akmenis, ir didelę šlaito dalį. Skardis priartėjo prie pat namo. Po dar vieno galingo ledonešio pastatas gali nuslysti į Jiesios vandenis.

"Leidimo sustiprinti šlaitą prašėme prieš dešimtį metų. Turime daug giminių ir draugų, kuriuos sukviestume į talką ir viską patys padarytume, tačiau savivaldybė neleidžia", – guodėsi I.Blauzdžiūnienė.

Prieš porą metų ES lėšomis nuo nugarmėjimo į Jiesią buvo išgelbėti du netoliese esančio Karkazų rato gatvės namai. Galbūt savivaldybė būtų pagelbėjusi ir I.Blauzdžiūnienei, tačiau, pasirodo, namas pastatytas neteisėtai. Savavališkų statybų savivaldybė gelbėti neketina. I.Blauzdžiūnienei buvo pasiūlyta kraustytis į socialinį būstą, tačiau moteris nesutiko. Bene vienintelė jos viltis – spalį įvyksiantis teismo posėdis, kuriame bus bandoma statybas įteisinti. Moteris tikisi, kad po to savivaldybė gal leis bent patiems atlikti šlaito tvirtinimo darbus. V.Griškonis teigia, kad I.Blauzdžiūnienė pernelyg daug tikėtis neturėtų. Pirmiausia todėl, kad viduryje šlaito namas pastatytas pažeidžiant gamtosaugos reikalavimus.

"Kažkada žmogelis pats sugalvojo, kad ten gyvens, ir pasistatė namą kur nori, o dabar reikalauja įteisinti. Galų gale ten šlaitas bet kada gali nugriūti", – perspėjo V.Griškonis.

Abejojama, kad I.Blauzdžiūnienė pati sugebėtų pasipriešinti gamtai.

Slenka daugiabučio kiemas

Žemaičių gatvės 11-asis namas stovi ant labai stataus šlaito. Įvykus nelaimei, jis ne tik pats nugarmėtų, bet greičiausiai dar ir užkristų ant šlaito papėdėje V.Putvinskio gatvėje stovinčių namų. V.Griškonio teigimu, toks nelaimės scenarijus šiandien negresia, tačiau padėtis blogėja. Praėjusią savaitę Civilinės saugos tarnybos prašymu savivaldybės Eismo saugumo komisija svarstė galimybę uždrausti automobiliams įvažiuoti į namo kiemą.

"Tai yra dėl pačių gyventojų saugumo. Namui artimiausiu metu grėsmės neturėtų kilti, bet mašinos gali nugarmėti žemyn", – perspėjo V.Griškonis.

Dalis kiemo įrengta ant nedidelio, bunkerį primenančio, prieš kurį laiką nereikalingiems daiktams sandėliuoti naudoto betoninio pastato. Jo konstrukcijos yra, žemyn jau nugarmėjo keli gelžbetoniniai ramsčiai, todėl kiemo asfaltbetonio danga suaižėjo, gyventojams kyla įtarimų, kad dėl to galėjo pradėti skilti ir namo sienos.

"Viskas dėl vibracijos. Kai Žemaičių gatve važiuoja didelės mašinos, visas namas dreba", – pasakojo name gyvenanti Jolanta Liugailienė.

Moteris teigė, kad šlaito tvirtumu galėtų pasirūpinti patys gyventojai, jei savivaldybė ištiestų pagalbos ranką – skirtų bent keletą tūkstančių litų.

Gyventojai kurį laiką prie kiemo krašto nebestato automobilių. Tačiau jame būti vis tiek pavojinga. Dalį kiemo nuo šlaito neskiria jokia tvorelė, o šlaitas – kone devyniasdešimties laipsnių statumo. Savivaldybė stebisi, kad gyventojai patys nė tvorelės neįsirengia.

Savivaldybės pagalba – minimali

Apie panašius pavojingus atvejus savivaldybėje žinoma, tačiau tarnautojai skėsčioja rankomis – šlaitus tvirtinti kainuoja brangiai – neretai siekia šešiaženkles sumas.

"Prieš keletą metų vykę šlaito sutvirtinimo darbai kainavo apie porą milijonų litų. Kai kuriais atvejais pigiau statyti naują namą, o ne gelbėti seną", – konstatavo savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Tiesa, greitai bus ištiesta pagalbos ranka vieno P.Kalpoko gatvės namo gyventojams. Ant namo šliaužiantį šlaitą žmonės bando pristabdyti mediniais kuolais, tačiau šios priemonės ilgai negelbės. Savivaldybė skirs iki šešių tūkst. litų šlaito topografinei nuotraukai ir jo stabilumui tirti, tačiau paties šlaito sutvirtinimu greičiausiai turės pasirūpinti patys gyventojai.

"Beveik visi panašūs atvejai – privačiose valdose, todėl šlaitus gyventojai turėtų tvarkyti savo lėšomis. Blogiausia, kad patys žmonės, prieš statydami namą, neįvertina grėsmės. Be to, neretas, užuot stiprinęs šlaitus, nukasa griovelius šaltinio vandeniui nubėgti, šlaitus drasko. Dalį nukasa, kad praplėstų kiemą, užsodina daržais, kurie dar labiau naikina šlaitą", – kalbėjo V.Griškonis.

Kauno šlaitai – pavojingi

Nuošliaužos Kauno gyventojų kiemus užpila palyginti dažnai. Pastaraisiais metais ne vieną kartą nuo jų nukentėjo keli Veiverių gatvės namai. Jų kiemus iki langų užpylė žemės. Šlaitų sutvirtinimo darbai tada savivaldybei kainavo ne vieną šimtą tūkstančių litų. Nustatyta, kad du kartus šioje gatvėje žemės nuslinko dėl statybos darbų aukščiau stovinčiuose namuose ir po ilgesnių liūčių. Vienas aukščiau ant šlaito esantis namas buvo nugriautas, nes kilo grėsmė, kad jis nuslinks į žemiau esančius kiemus.

Potencialaus pavojaus sąlygomis gyvena dauguma Aleksoto ir Žaliakalnio šlaitų gyventojų. Čia gyvenantieji neretai elgiasi neatsakingai kiemuose retindami krūmynus, kirsdami medžius, kasdami šlaitą, kad praplatintų sklypą. Gruntą ardo ir nelegaliai nutiesti kanalizacijos vamzdžiai.

Lietuvos geologijos tarnyba 1997–2003 m. inventorizavo nuošliaužas upių slėniuose Vilniuje ir Kaune. Kaune užfiksuotos 38 potencialios nuošliaužos. Tarnybos duomenimis, jos dažniausiai susiformuoja Jiesios, Marvelės, Sėmenos, Veršvos, Girstupio, Nemuno ir Neries upių slėnių ir griovų šlaituose. Dvylika nuošliaužų aptikta Kauno marių krantuose Palemono–Armališkių ruože.