Nuo šių metų sugriežtėjus piniginės socialinės paramos nepasiturintiesiems skirstymo tvarkai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad žmonių, kuriems mokamos įvairios pašalpos ir kompensacijos, šalyje akivaizdžiai sumažėjo.

Kaune nebegaus 350 šeimų

Didžiausia pažanga pasiekta penkiose bandomosiose savivaldybėse, kurioms perduota paramos išmokėjimo funkcija: Šilalėje, Akmenėje, Radviliškyje, Panevėžyje ir Raseiniuose.

Šilalėje vien per pirmąjį šių metų ketvirtį paramos gavėjų sumažėjo kone trečdaliu.

Nauja tvarka nuo kitų metų gali įsivyrauti ir kitose savivaldybėse, o kol kas jose dirbančius paramą skiriančius specialistus konsultuoja po Lietuvą važinėjanti Socialinės pagalbos tarnyba. Į Kauną ji dar nebuvo užsukusi, tačiau piktnaudžiavimo parama upės vis labiau tvenkiamos ir čia.

Piniginės socialinės paramos mokėjimas nutrauktas 350 kauniečių šeimų.

Seka net „Regitros“ duomenis

Dažniausiai nusprendžiama nebeskirti paramos, kai gaunama informacijos, kad žmogus, Lietuvoje gaunantis piniginę valstybės paramą, turi kitų pajamų mūsų šalyje arba užsienyje.

Užfiksuotas ne vienas atvejis, kai Lietuvoje paramą gaunantys piliečiai sėkmingai dirbo užsienyje, net prašė paramos dviejų valstybių vienu metu.

Gudragalviams ėmė kilti problemų: tarptautinis paramos prašymus tenkinančių organizacijų bendradarbiavimas vyksta ne vienus metus. Užsienyje paramą lietuviai gali gauti tik tada, kai pažymą išrašys Lietuvos institucijos.

Sunkiau užfiksuoti nelegalų paramos gavėjo darbą užsienyje. Tačiau savivaldybių socialinės paramos skyrių darbuotojai naudojasi begale kitų duomenų bazių, net „Regitros“.

„Jeigu, gaudami socialinę paramą, įsigysite prabangų automobilį, mes ne tik tuo pasidomėsime, bet ir informuosime institucijas, kurios tiria nusikalstamas veikas“, – paaiškino Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė.

Praneša kaimynai

Vienas iš pagrindinių informatorių apie tai, kad žmogus, gaunantis valstybės paramą, galbūt visai nėra socialiai remtinas, – kaimynų pranešimai. Užtenka anoniminio pranešimo, kad būtų imta tikrinti piniginės socialinės paramos gavėjo gyvenimo sąlygas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paviešino, kad per tokius patikrinimus buvo aptikta šokiruojamų dalykų. Piniginę valstybės paramą gavo žmonės, turintys tarnų, samdantys statybininkus, važinėjantys prabangiais automobiliais.

A.Sudžiuvienė teigė, kad Kaune tokių pikantiškų atvejų neužfiksuota.

„Kaune apie rūmuose gyvenančius ir tarnus samdančius paramos gavėjus negirdėjome, bet neneigiu, kad yra atvejų, kai paramos gavėjai gyvena geriau, nei deklaruoja“, – sakė A.Sudžiuvienė.

Neteisėtai paramą gavę asmenys, turi grąžinti išmokėtą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. Sukčiai privalo grąžinti ne tik paramą, bet ir sukčiavimo laikotarpiu gautas kompensacijas, apie pažeidimą informuojama „Kauno energija“, „Kauno vandenys“ ir kitos suinteresuotos įstaigos.

Skaičiai – mažėjantys

23,8 mln. litų – tiek Kauno mieste socialinėms pašalpoms išleista per septynis šių metų mėnesius.

24,9 mln. litų – tiek išleista pernai per tą patį laikotarpį.

13,9 tūkst. – tiek asmenų šiais metais gavo pašalpą Kaune (tai – 400 asmenų mažiau nei pernai).

6,5 mln. litų – tiek pašalpoms per septynis šių metų mėnesius išleista Kauno rajone. Tai – 0,4 mln. litų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius rajone sumažėjo nuo 4,3 iki 4,1 tūkst.

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija