Vilniaus prokurorai tirs, ar nebuvo pažeista organų persodinimo tvarka, kai Kauno klinikose buvo išgelbėta pacientės gyvybė. Skandalu virtusi kepenų persodinimo istorija nenurimo. Dabar ją nagrinės teisėsauga – pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kreipėsi nesulaukusioji kepenų

Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl praėjusių metų rudenį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikose atliktos kepenų persodinimo operacijos. Bus aiškinamasi, ar kauniečiai nepažeidė organų persodinimo operacijos tvarkos ir eiliškumo, mat donoro kepenų tuo pačiu metu savo recipientei laukė operacijai pasirengę Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medikai.

Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Gediminas Bernotavičius atskleidė, kad tyrimas pradėtas Santariškių klinikos pacientės iniciatyva. Ji nesulaukė donoro kepenų. „Ta moteris yra parašiusi pareiškimą“, – sakė prokuroras.

Elektrėnuose gyvenanti 56 metų moteris į teisėsaugą kreipėsi prieš pat Naujuosius – gruodžio 28-ąją. Metų sandūros šventė jai buvo liūdna.

Santariškių klinikų atstovų teigimu, ligonei iki šiol dar nesurastas tinkamas jos organizmui donoras, jos sveikatos būklė bloga.

Praėjusių metų rugsėjo 11-ąją Nacionalinis transplantacijos biuras persodinti donoro kepenis buvo skyręs šiai Santariškių klinikų ligonei.

Kauno klinikų medikai, neturėdami Nacionalinio transplantacijos biuro leidimo, donoro kepenis persodino savo pacientei, kurios būklė buvo labai prasta.

Tiki žmonos sėkme

56-erių moteris, kuriai rugsėjo 11 d. buvo persodintos kepenys, dar ir šiandien gydoma Kauno klinikose. 

„Žmonos sveikata gerėja, tikiu, kad jai bus viskas gerai“, – vylėsi dažnai sutuoktinę Klinikose lankantis Juozas.

Vyras pasakojo Kalėdas sutikęs kartu su žmona namuose, Plungėje. Po švenčių ji grįžo į Kauno klinikas tolesniam gydymui.

Juozas nenorėjo komentuoti teisėsaugos pradėto ikiteisminio tyrimo.

„Manau, jau reikia baigti kalbas ta tema. Esu ne kartą sakęs, kad esame paprasti žmonės ir tikrai nesiėmėme jokių žygių, kad sulauktume medikų malonės“, – tvirtino plungiškis, kurio žmonos gyvybę išgelbėjo Kauno medikai. Galbūt (tai aiškinsis prokurorai) pažeisdami sveikatos ministro įsakymu nustatytą tvarką.

Buvo priversti skubėti

Tą dramatišką rugsėjo 11-ąją Kauno klinikų medikai neturėjo vilčių išgelbėti dėl pažeistų smegenų mirštančio žmogaus. Jo sveiki plaučiai, širdis, kepenys, inkstai, kiti organai galėjo pagelbėti transplantacijos laukiantiems sunkiems ligoniams.

Skubiausiai donoro reikėjo širdies ir plaučių ligomis sergančiai moteriai. Šie organai trumpiausiai išlieka gyvybingi. Tą pačią dieną, rugsėjo 11-ąją, ligonei buvo sėkmingai persodintas širdies ir plaučių kompleksas. Tai trečioji tokia operacija Lietuvoje. 

Mirštantis žmogus nutiesė gyvybės lieptą ir 56 metų moteriai iš Plungės, jau seniai laukiančiai tinkamų jos organizmui sveikų kepenų.

„Ši operacija atlikta pacientei, kuriai transplantacijos reikėjo nedelsiant, jos būklė buvo labai sunki ir sparčiai blogėjo“, – sakė LSMUL Gastroenterologijos klinikos vadovas Limas Kupčinskas.

„Šiai moteriai jau ne kartą buvo suteikta pirmumo eilė dėl kepenų persodinimo, bet tuomet paaiškėdavo, kad organai netinkami transplantuoti“, – paaiškino klinikos vadovas.

Kaltės neįžvelgia

LSMUL Kauno klinikų direktorius operacinei medicinai Rytis Rimdeika tvirtino, kad LSMUL Kauno klinikos dar vasarą net du kartus iš Nacionalinio transplantacijos biuro buvo gavusios leidimus plungiškės kepenų persodinimo operacijai.

„Dėl donorų nesuderinamumo su repiciente operacijos atidėtos, bet leidimas taip ir nebuvo atšauktas“, – teigė R.Rimdeika.

Jis pridūrė, kad Nacionalinis transplantacijos biuras pernelyg ilgai nepateikė virusologinių tyrimų duomenų. O Kauno medikams buvo brangi kiekviena minutė.

„Šis atvejis parodė, kad būtina tobulinti visą transplantacijas koordinuojančią sistemą“, – įsitikinęs R.Rimdeika.

Šiemet šalyje atliktos 76 inkstų, 8 širdies, 15 kepenų, 2 plaučių, 1 širdies plaučių komplekso, 44 ragenų transplantacijos.

Vieningos išvados nėra

Nacionalinis transplantacijos biuras po rugsėjį Kauno klinikose atliktos kepenų transplantacijos paskelbė, kad Kauno medikai vienareikšmiškai pažeidė tvarką.

Incidentą tyrė speciali komisija, suburta iš Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio transplantacijos biuro, Valstybinės ligonių kasos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, LSMUL Kauno klinikų ir Vilniaus universiteto Santariškių klinikų specialistų.

11 komisijos narių nuomonės dėl šio įvykio išsiskyrė. Pasirašyti po išvadomis, kurios skelbė, kad Kauno medikai pažeidė tvarką ir repaciento parinkimo eilę, atsisakė ne tik Kauno klinikų, bet ir Santariškių klinikų bei kitų institucijų atstovai.

Pasirašė tik komisijos nariai iš Nacionalinio transplantacijos biuro ir Valstybinės ligonių kasos.

Sveikatos apsaugos ministerija konstatavo, kad vieningos nuomonės dėl įvykio nėra ir Kauno medikų negalima kaltinti šiurkščiais pažeidimais.