Tokį nuosprendį šių metų spalio 4 dieną paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė.

Į nemalonumų karuselę vilnietis A. P. įsisuko rugsėjo 22 dienos vakarą, kai automobilių stovėjimo aikštelėje teigė radęs lapą su jame atspausdintu galimybių pasu. Pastarąjį radinį vyras netrukus sumanė išbandyti užsukdamas į sostinėje esantį prekybos centrą „Iki“. Tądien dėl apsvaigimo alkoholiu jį esą kamavo troškulys, todėl A. P. nusprendė apsilankyti parduotuvėje, kad nusipirktų vandens.

Tačiau toks apgaulės planas vilniečiui neišdegė, nes galimybių paso patikros punkte jį atpažinusi apsaugos darbuotoja demaskavo, kad dokumentas priklauso ne A. P., o kitam žmogui. Netrukus į įvykio vietą atvyko pareigūnai ir vilnietis atsidūrė areštinėje.

Teisme vyras neneigė supratęs, kad jo rastas dokumentas – galimybių pasas, tačiau esą nežinojo, kam jis priklauso. A. P. teigė pripažįstantis savo kaltę dėl neteisėto svetimo dokumento panaudojimo ir dėl to besigailintis. Taip pat pabrėžė, kad vykdant šį nusikaltimą koją jam pakišo alkoholis. A. P. nusikaltimp padarymo dieną buvo nustatytas 1,21 prom. girtumas. Esą būdamas blaivus taip pasielgęs nebūtų. Juolab kad gavęs antrąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, netrukus vyras būtų išsiėmęs ir asmeninį galimybių pasą.

Išnagrinėjus šią bylą įrodyta, kad vilnietis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė ir panaudojo tikrą fizinio asmens dokumentą. Todėl jo veiksmai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas.

Teismas nusprendė A. P. skirti 5100 eurų dydžio baudą, tačiau kadangi vyras savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to galėjosi, baudos dydis buvo sumažintas trečdaliu. Taip pat į bausmę įskaitytas ir suėmimo laikas nuo rugsėjo 22 dienos iki rugsėjo 23-iosios. Todėl galutinė suma, kuria jis turės papildyti valstybės biudžetą, 3300 eurų.

Ją teisiamasis prašė leisti sumokėti dalimis – per dvylika mėnesių. Teismas šį prašymą tenkino. Jei bauda per minėtą laikotarpį sumokėta nebus, ji bus išieškota priverstinai pasitelkiant antstolį. Jei taip nutiktų, išieškoma suma gali išaugti dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų.

„Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu“, – rašoma nuosprendyje.