M.K.Čiurlionio dailės muziejus pretenduoja tapti pirmuoju muziejumi pasaulyje, kuriame bus įdiegtas išmanusis meno kūrinių apšvietimas. Vakar jį pristatė Vilniaus universiteto profesoriai Artūras Žukauskas, Rimantas Vaicekauskas ir jiems talkinanti komanda.

„Daugelis dabar įdiegtų ar garsių pasaulio firmų siūlomų apšvietimų iš esmės yra dizaino produktas. Mūsų siūlomas meno kūrinių apšvietimas – visai kas kita, nes juo galima reguliuoti meno kūrinio spalvinius tonus“, – kalbėjo profesorius R.Vaicekauskas.

Anot mokslininko, naujovė leidžia grąžinti nuo laiko, tiksliau, nuo šviesos, nublukusio paveikslo spalvų intensyvumą. Maža to, siūloma sistema leidžia tą patį paveikslą pamatyti tarsi būti apšviestas dienos šviesos, žvakių, žibalinėmis arba halogeninėmis lempomis, išryškinti violetinį arba geltoną spalvų toną ir t. t. O svarbiausia – norimą apšvietimą muziejaus lankytojai galės pasirinkti patys ir, anot mokslininkų, tapti savotiškais spalvų kompozitoriais.

Tokia perspektyva kiek primena fantastiką, tačiau lietuvių mokslininkai šiam eksperimentui, į kurį įtraukė ir M.K.Čiurlionio muziejų, praktiškai jau yra parengę. Tiksliau, tai – jau ne eksperimentas, o unikalus pasaulinis išradimas, kurį mokslininkai ketina užpatentuoti ir kuris leis M.K.Čiurlionio paveikslams atsiverti visu grožiu, paslaptimi ir gelme.

„M.K.Čiurlionio paveikslus pasirinkome todėl, kad jie – ne tik vienas unikaliausių mūsų kultūros lobių, bet ir todėl, kad juos gana stipriai neigiamai veikė ir veikia laikas, visų pirma – šviesa“, – konferencijoje „Išmaniosios bei tausojančiosios apšvietimo technologijos pritaikymas M.K.Čiurlionio tapybos paveldui“ kalbėjo profesorius A.Žukauskas.

Mokslininkas priminė, kad garsusis dailininkas vienus paveikslus tapė ant drobės, kitus – ant celiuliozinio popieriaus. „Pastarajam labai didelę, deja, blogą, įtaką daro šviesa – jis paprasčiausiai gelsta ir praranda spalvinius tonus, jų intensyvumą. Mūsų pasiūlyta išmanioji meno kūrinių apšvietimo technologija ne tik gali atkurti, pasiūlyti naujų spalvinių tonų, bet ir labai tausoja meno kūrinį“, – sakė A.Žukauskas.

Muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis pastarąją naudą ypač akcentavo – ji esą pirmiausia svarbi ateities kartoms.

Konferencijos dalyviai buvo pakviesti į ekspozicijos salę, kurioje žvelgdami į spalvų tonais ir šviesa besimainantį M.K.Čiurlionio kūrinį savomis akimis išvydo tai, ką galima vadinti ne tik išradimu, bet tikru stebuklu, o iš tikrųjų – XXI a. dovana arba mūsų mokslininkų žengimu koja kojon su naujausiomis technologijomis.

Tomo Raginos nuotr.