Šalia Kauno esanti Kačerginė ir jos apylinkės turėtų tapti dar patrauklesnės poilsiautojams: iki jos nusidrieks dviračių takas, planuojama įrengti slidinėjimo trasą. Kuriamas planas miesteliui sugrąžinti kurorto statusą.

Nuo dviračių iki slidžių

Per ateinančius dvejus metus Kačerginė ir jos apylinkės gali sulaukti pastebimos piniginės injekcijos, kad jaukus miestelis taptų dar patrauklesnis poilsiautojams. Kitais metais turėtų būti pradėtas tiesti dviračio takas, sujungsiantis Kačerginę ir Kauną. Tako įrengimas – sudedamoji dalis vieno projekto, pagal kurį taip pat bus sutvarkytas miestelio parkas, J.Biliūno aikštė, įrengta stacionari prieplauka prie Nemuno. Projekto vertė – daugiau kaip 2 mln. litų.

Dar ambicingesnis projektas – slidinėjimo trasų įrengimas "Nemuno žiedo" teritorijoje. Geriausios vietos slidinėjimo trasoms Kauno rajone ieškoję ekspertai kaip svarstytinus variantus išskyrė Pyplių piliakalnį, šlaitus prie Marvelės transporto mazgo, Lazduonos, Karnavės ir Narėpų kaimuose bei Domeikavoje. Visus variantus apsvarstę specialistai nurodė, kad protingiausia slidinėjimo trasas būtų įrengti šalia Kačerginės esančiame "Nemuno žiede".

"Pats geriausias šlaitas yra Narėpuose, bet ten nieko negalima daryti, nes eina dujų trasa. Patrauklus Pyplių variantas, tačiau teritoriją, kurioje turėtų būti trasa, valdo privatūs savininkai, o "Nemuno žiede" panašių kliūčių nėra, be to, ten jau sukurta infrastruktūra", – "Nemuno žiedo" privalumus atskleidė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

"Nemuno žiede" jau dabar nebūtų problemų privažiuoti automobiliais ir juos pastatyti, yra vandens telkinys, kuris būtinas sniegui gaminti. Teritorijoje pakaktų vietos ir lygumų slidinėjimo, ir nusileidimo nuo kalno trasoms, nedidelėms parduotuvėms, kavinėms ir įvairiems kitiems prie slidinėjimo trasų derančiai veiklai reikalingiems pastatams ir įrengimams.

"Kauno rajone yra išties keli neblogi šlaitai, bet geras šlaitas nėra vienintelis svarbus veiksnys. "Nemuno žiede" jau sukurta infrastruktūra. Tai bene pati perspektyviausia vieta. Nedažnai toje pačioje vietoje galima derinti ir kalnų, ir lygumų slidinėjimą", – už slidinėjimo trasų prie Kačerginės įrengimą pasisakė Kauno rajono savivaldybei konsultacijomis padedantis apsispręsti Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos tarptautinių ryšių koordinatorius Andrius Bublys.

Trasoms prognozuoja sėkmę

Dėl išplėtotos infrastruktūros trasoms įrengti "Nemuno žiede" nereikėtų daug laiko. Jas įmanoma įrengti iki kitų metų slidinėjimo sezono pradžios. Vienintelis rimtas stabdys – finansai. Trasas įrengti ir jas pritaikyti ne tik žiemos, bet ir vasaros pramogoms, gali atsieiti kone iki 4 mln. litų. Už tokią kainą būtų galima sukurti itin platų paslaugų spektrą. Galima išsiversti ir su mažesnėmis lėšomis, tačiau ir jų artimiausiu metu rajono biudžete greičiausiai neatsiras. Savivaldybė tikisi, kad projektu pavyks sudominti privačius finansavimo šaltinius.

Kol kas verslininkai prie galimybės organizuoti žiemos pramogas eilėje nestovi, tačiau ekspertai slidinėjimo trasoms Kauno rajone pranašauja neišvengiamą sėkmę. Kauno rajonas geografiniu požiūriu yra patrauklus turizmui, tačiau šiuo metu šis privalumas išnaudojamas tik vasaromis. Slidinėjimo mėgėjai kauniečiai priversti trasų ieškoti kituose Lietuvos miestuose. Vis dėlto neretas tautietis yra nusivylęs Lietuvos slidinėjimo trasų siūlomu paslaugų kompleksu, todėl mieliau laiką ant slidžių leidžia Latvijoje ar Lenkijoje.

Ekspertai skaičiuoja, kad Kauno rajone slidinėjimo trasas per dieną galėtų lankyti nuo 300 iki tūkstančio pramogautojų.

Rajono savivaldybės atstovų teigimu, slidininkų antplūdis nė kiek nepakenktų dabartinei "Nemuno žiedo" veiklai. Įstaigos vadovas Eduardas Jakas patvirtino, kad tam, jog būtų įrengtos slidinėjimo trasos, neprieštarautų. Be abejo, jis labiau džiaugtųsi, jei milijonai būtų skiriami ne slidinėjimo, o automobilių ir motociklų trasai.

Pusšimtį metų gyvuojanti automobilių ir motociklų sporto Mekos kai kurie sportininkai privengia, nes ji neprilygsta geriausioms Europos trasoms saugumo prasme. E.Jakui belieka skėsčioti rankomis – artimiausiais metais didesnės pinigų sumos esminėms rekonstrukcijoms nenumatyta.

Sieks kurorto statuso

Kačerginei didelį dėmesį skyrusi Kauno rajono savivaldybė nedrąsiai užsimena apie tolumoje matomą tikslą – susigrąžinti kurortinio miestelio statusą.

"Kol kas apie tai dar gal anksti daug kalbėti. Įvykdysime suplanuotus projektus, o tada ir žiūrėsime", – pažadais nesišvaistė Kauno rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoja investicijoms Gražina Čepulienė.

Miesteliui oficialus vasarvietės statusas buvo suteiktas prieš 77 metus. Ilsėtis į Kačerginę garsūs žmonės pradėjo traukti prieš šimtą metų. Čia vilas statėsi, vasarojo ir kūrė žinomi politikos bei meno veikėjai. Pavyzdžiui, Jonas Biliūnas Kačerginėje parašė garsųjį "Brisiaus galą".

Kulautuva laukia kurorto statuso

Gauti kurorto statusą nėra paprastą. Ne vienus metus Kulautuvai tokio statuso prašanti Kauno rajono savivaldybė turėjo išpildyti aukštus reikalavimus. Kurortinį statusą galinčiai suteikti komisijai anksčiau užkliuvo Kulautuvos erkės, vėliau ji pasigedo naujo paplūdimio ir Turizmo informacijos centro, kuris pernai buvo atidarytas. Statuso suteikimo tikėtasi šiemet, tačiau vertinimo komisijai neužteko modernaus paplūdimio techninio projekto. Paplūdimys gali būti atidarytas kitąmet.

"Gal pasiseks, kai paplūdimys bus ne tik popieriuje, bet ir realiai. O šiaip mes esame padarę viską ir dar daugiau. Dar rankų nenuleidome", – sakė Kauno rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoja investicijoms Gražina Čepulienė.

Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidentas Paulius Augūnas:

Lietuvoje yra labai daug slidinėjimo mėgėjų. Manau, kad juos galime skaičiuoti dešimtimis tūkstančių, o sniego gaminimo techniką ir keltuvų turinčius slidinėjimo taškus galime suskaičiuoti vienos rankos pirštais. Latvijoje tokių centrų yra keliasdešimt. Lietuviai savaitgaliais važiuoja slidinėti į Latviją ir Lenkiją, nes mūsų trasos perkrautos.

Pavyzdžiui, latvių trasų kokybei nenusileidžiančiose Ignalinos penkiose trasose vienu metu gali slidinėti 500 žmonių. Vilniuje dėl to, kad brangu gaminti sniegą, eksploatuojamas tik nedidelis plotas pradedantiesiems. Ten būna anšlagas – susirenka tiek žmonių, kad neįmanoma normaliai išmokti slidinėti, be to, pavojinga.

Dedame pastangų, kad atsidarytų bent keli nauji centrai pradedantiesiems. Pasigendame tarpusavio sutarimo tarp valstybinių institucijų ir privataus kapitalo. Gali ir 20 naujų trasų atsirasti Lietuvoje, visiems užteks vietos po saule. Slidinėjimo trasos atsiperka po ilgo laiko, bet verslininkai mato potencialą ir nori investuoti, tačiau yra labai daug biurokratinių kliūčių. Iškyla daugybė visokių aplinkosaugos ir panašių trukdžių.