Pasak jo, jei restoranai ir kavinės nori didinti auditoriją, jie privalo mažinti kainas, kurios bent Vilniuje – beprotiškai išpūstos. Apie mažesnių kainų būtinybę turėtų vis garsiau prabilti ir miestiečiai.

Lietuviai pusryčiams, pietums arba vakarienei restoranuose, kavinėse ir užkandinėse, vidutiniškai išleidžia 2 proc. asmeninių pajamų, rodo naujausiais Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos „Eurostat“ atliktas tyrimas. Tai bene tris kartus mažiau nei bendras ES vidurkis, kuris siekia 6,8 proc.

„Paskaičiuokime, jei vienos šeimos mėnesinis biudžetas sudaro, pavyzdžiui, 1,5 tūkst. eurų, tai vakarienei restorane, jei remtumėmės tyrimo duomenimis, per mėnesį ji išleidžia tik 30 eurų. Vadinasi, už tokią sumą geresniame restorane pora gali įpirkti, sakykim, jautienos antrekotą, pasidalinti jį perpus ir, užgėrę viena taure vyno, skirstytis namo. Tiek to smagumo – vieną kartą per mėnesį“, – sako R. Medonis.

Greitai ir sočiai papietauti vilniečiui dažnai tampa galvos skausmu, nes visi iš tavo piniginės „plešia“ bent 5-6 eurus už lėkštę trintos sriubos ir salotas su varganu lenkišku fetos sūriu.

Lietuviai pagal maitinimąsi restoranuose ar kavinėse atsilieka ir nuo kaimyninių šalių. Latviai išleidžia 5 proc., o estai – apie 5,7 proc. asmeninių pajamų per mėnesį.

Lietuviai į maitinimo įstaigas dažniausiai užsuka per pietus (70 proc.), kiek mažiau jų (41 proc.) – vakarais. Tuo tarpu įprotis restorane valgyti rytais mūsų šalyje dar nėra prigijęs. Pusryčiaujančių ne namuose Lietuvoje yra vos 2 proc., rodo tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atliktas tyrimas.

R. Medonio teigimu, norint, kad situacija keistųsi, verslininkams būtina atidžiai įvertinti kainos ir lankytojų santykį, o lankytojams – pradėti pagaliau diktuoti savo „žaidimo taisykles“.

„Šiandien sukurti prabangų ir kokybišką produktą ir parduoti jį už aukštą kainą restoranams yra lengva. Tačiau manau, jog kapitalizmo esmė – vartotojui parduoti geriausią produktą už žemiausią įmanomą kainą. Bet ne atvirkščiai. To mes su komanda ir siekiame“, – teigia R. Medonis.

Reguodama į susiklosčiusią situaciją rinkoje, „Keulė rūkė“ sausio mėnesį meniu įveda du naujus kompleksinius produktus. Vienas jų – mėsainis su namine dešrele, bulvytės ir gėrimas kainuos 4,5 eurus, o kitas – naminės dešrelės, bulvytės ir gėrimas – tik 4 eurus.

„Greitai ir sočiai papietauti vilniečiui dažnai tampa galvos skausmu, nes visi iš tavo piniginės „plešia“ bent 5-6 eurus už lėkštę trintos sriubos ir salotas su varganu lenkišku fetos sūriu. Matydami tokias nesąmones, sugalvojome ekonomiškai šventvagišką pasiūlymą“, – sako drąsiais sprendimais pasižyminčio prekės ženklo vadovas.

Kad patiekalo kaina lietuviams svarbi, parodė ir „Nielsen“ tyrimas. Maždaug kas trečias šalies gyventojas nurodė, kad rinkdamiesi patiekalą maitinimosi įstaigoje, pirmiausiai dėmesį atkreipia į kainą.