1943–1945 metais rašyti užrašai kol kas buvo išversti į anglų, prancūzų bei hebrajų kalbas, nors Lietuvos žydų bendruomenei dienoraštis buvo žinomas jau seniai.

„Apie Rudaševskio dienoraštį mes žinojom jau seniai ir susidūrėm su tokia problema, kad jo neįmanoma buvo rasti jokiomis kalbomis. Net anglų kalba nusipirkti buvo neįmanoma“, – sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Knygoje fiksuojami ne tik asmeniniai išgyvenimai, bet ir socialinė, politinė, bendruomenės realybė, tuometinių žydų gatvelių vaizdai, žydų teatro, gimnazijos veikla.

Literatūrinė dovaną turėjęs paauglys gimė ir užaugo Vilniuje. Patekęs į Vilniaus getą, susirado užrašų knygutę, ir paprastu pieštuku pradėjo rašyti ką jis jaučia.

Po to, kai paauglys su šeima buvo sušaudytas, jo užrašų knygelę išgelbėjo jo pusseserė.

Gruodžio 10-ąją I. Rudaševskiui būtų sukakę 90 metų.

Išsamiau apie dienoraštį – įraše.