Nemokami transporto bilietai senjorams ir labdaros akcijos, parama kultūriniams renginiams, futbolo varžybos ir itin didelis dėmesys rinkėjų problemoms – tai tampa neatsiejamais prasidėjusio priešrinkiminio Kauno politinio sezono atributais.

Pasikeitė pagalbininkų gretos

Akivaizdu, kad ketvirtadienį miesto tarybos posėdžiu prasidėjęs politinis sezonas bus kiek kitoks nei pernykštis: valdžią turintieji bandys kaip įmanydami įsiteikti rinkėjams patinkančiais sprendimais, o tie, kurie prie valdžios neprieina, kritikuos juos ir vilios žmones rožine ateitimi po rinkimų.

Pirmosios priešrinkiminio politinio bruzdesio apraiškos Kauno savivaldybėje pasirodė vasarą, kai miesto taryboje įvyko politinių įtakų persiskirstymas. Aštriai sukritikavę konservatorius ir valdančiąją Sėkmės koaliciją, socialdemokratai nutraukė paramą valdantiesiems. Iki tol miesto valdyme dalyvavę socialdemokratai perėjo į naudingesnę prieš rinkimus puolėjo poziciją.

Tuo pat metu konservatorių gretose pūstelėjo neramūs vėjai: noras pirmiesiems sudėlioti kitų metų vasarį vyksiančių rinkimų partijos kandidatų sąrašą supriešino kai kuriuos partijos kolegas (kai kas tikėjosi aukštesnių pozicijų). Nervus patampė ir socialdemokratų bei kitų oponuojančių partijų bandymas rengti interpeliaciją merui Andriui Kupčinskui. Neliko nieko kito, kaip tik ieškoti paramos kitur. Dėl viso pikto.

Vicemero ir administracijos direktoriaus pavaduotojo postus valdantieji konservatoriai iškeitė į partijos Tvarka ir teisingumas pažadus paremti jų sprendimus. Tačiau šis susitarimas sukėlė naują galvos skausmą ir miesto merui A.Kupčinskui, ir jo pavaduotojams.

Vos grįžus po atostogų teko spręsti, kaip įtikti naujajai vicemerei Loretai Kekienei, kuri reikalavo dirbti tai, kas jai patinka, o ne tai, ką reikia. Nors meras įsitikinęs, kad politikas turi būti pasiruošęs dirbti bet kurioje srityje, teko nusileisti paramą pažadėjusios partijos atstovei, nors aišku, kad, sudėliojus kitokį vicemerų veiklos sričių derinį, vos per pusmetį, likusį iki rinkimų, niekas iš esmės nepasikeistų.

Kad niekas nebartų?

Po atostogų grįžę miesto politikai ne juokais susirūpino, kodėl savivaldybės administracijos kėdę nusprendė palikti Vygantas Gudėnas. Tarybos nariai spėliojo, ar toks V.Gudėno apsisprendimas reiškia begalinį norą dirbti Žalgirio arenos labui, ar yra tik bandymas ką nors paslėpti, o gal – tiesiog priešrinkiminė rokiruotė. Kad ir kaip ten būtų, prieš rinkimus toks vyriausiojo miesto valdininko apsisprendimas gali būti naudingas jam pačiam.

V.Gudėnas mėgsta kartoti frazę: jeigu nieko nepadarei, neliksi kaltas, bet jeigu bent ką nors nuveikei, už tai tavęs tikrai nepaglostys. Prieš pat rinkimų įkarštį jis tampa nebeatsakingas už varginančią ir ne visada malonią miesto problemų rutiną, o kartu nepraranda gerų oficialių pozicijų. V.Gudėnas galės toliau rūpintis arenos statyba ir gegužę stovės pirmose gretose tarp norinčiųjų perkirpti arenos kaspinėlį.

Pasirengimas Europos krepšinio čempionatui taip pat įgaus pagreitį, taigi V.Gudėnas iš karto nušauna du zuikius – atsisėda ant dviejų kėdžių vienu metu, ko vargiai galėtų tikėtis po rinkimų. Ar jis pats čia taip sugalvojo, ar jis pakluso partijos valiai, lieka neaišku.

Kol kas galima tik spėlioti, kokių taktinių manevrų imsis naujoji administracijos direktorė Edita Gudišauskienė. Patirties integruoti į savivaldybę savus ji turi. Gal taip bus stiprinamos konservatorių pajėgos administracijoje, nesitikint didelės politikų sėkmės rinkimuose?

Energetika – trečias brolis

Konservatoriai daug kalbėjo apie būtinybę siekti energetinės nepriklausomybės. Šiemet pabiro daugiau ar mažiau rimtų pasiūlymų statyti vienokią ar kitokią elektrinę, tačiau vargu ar rimti sprendimai bus priimti iki rinkimų.

Iki vasaros miesto energetikos klausimais turėjo rūpintis, bet ne ką tenuveikė socialdemokratų deleguotas vicemeras Steponas Vaičikauskas. Kyla klausimas, ar energetikos klausimų permetimas vicemerui S.Buškevičiui taip pat rodo, kad šioje srityje iki rinkimų bus visiškas štilis? O gal, artėjant kauniečių piniginėms skausmingam šildymo sezonui, vicemeras imsis energetikos klausimus spręsti iš esmės? Jis neslepia klausysiantis ekspertų patarimų, o pats labiau svajoja apie eksperimentus nei apie ką nors realaus.

Kalbos apie alternatyvius energijos šaltinius veikiausiai vėl liks tik kalbomis, o po kelerių metų kas nors linguos galvomis, trūkčios pečiais ir gailėsis prarasto laiko. Tik gyventojai neturės pasirinkimo: dėl politikų neryžtingumo ar niekaip nesuderinamų slaptų interesų ir toliau mokės už šildymą ne tiek, kiek norėtų ir galėtų. Šios kadencijos laiką, per kurį galėjo ką nors nuveikti rinkėjų labui energetikos srityje, Sėkmės koalicija jau iššvaistė.

Vis dar neaišku, kur link pasisuks atliekų tvarkymo reikalai Kaune. Pastarąjį pusmetį šioje srityje energingai reiškėsi Miesto ūkio ir energetikos komiteto pirmininkas konservatorius Gediminas Žukauskas, ne kartą neigęs neoficialias kalbas, kad neturi šioje srityje jokių asmeninių interesų. Miesto meras A.Kupčinskas beveik pusmetį kalba, kad reikia parengti galimybių studiją, tačiau reikalai nelabai pajudėjo iš vietos. Atliekų tvarkymo klausimai visada sukelia daug diskusijų, nepasitenkinimo dėl atliekų tvarkymo įmonės vietos, tad dabar ši tema politikams nelabai naudinga.

Nors konservatoriai visus įtikinėjo, kaip bus gerai, sujungus bendroves "Autrolis" ir "Kauno autobusai", artėjant rinkimams šios idėjos, atrodo, vejamos tolyn. Sulaukta pernelyg daug kritikos iš kai kurių šių įmonių darbuotojų ir koalicijos partnerių. Nepadėjo nei propagandiniai garso įrašai, kurių privalėjo klausyti bendrovių darbuotojai. Akivaizdu – daug populiarumo tokiu sprendimu nepelnysi.

Pinigai – šen, pinigai – ten

Teiginys, kad artėjantys rinkimai greičiau užbaigs krizę, gali pasirodyti absurdiškas, tačiau net nekyla abejonių, kad miesto valdžia stengsis įtikti miestiečiams pastebimais darbais.

Pirmas žingsnis – nušvitusios Kauno gatvės, nes jau nebereikia taupyti lėšų ir nebenorima rizikuoti kauniečių sveikata bei gyvybe. Pernai nusprendę išjungti dalį lempų gatvėse, valdantieji matė tik pinigus, o ne tamsoje klampojančius kauniečius. O gal tiesiog pernai rudenį iki rinkimų dar buvo toli?

Po rinkimų politikų pažadai dažnai tampa tik išsisklaidžiusiais miražais. Bet net sukurti priešrinkiminį miražą, jeigu krizė dar nesibaigė, yra nelengva. Ar nepanorės dabartiniai valdantieji kyštelėti ranką į kitų metų kišenę ir pasiimti šiokią tokią sumą iš ten? Juk kai pritrūks pinigų kitąmet, tai jau bus kitų galvos skausmas. Juolab kad tvarkyti miestą popieriuje braukant kitų metų finansines eilutes jau bandyta šių metų vasarą.

Dar šios kadencijos tarybai teks sudėlioti kitų metų biudžetą. A.Kupčinskas viešai yra užsiminęs, kad nežinia, ar tai bus padaryta iki rinkimų, ar jau po jų. Matyt, dar nenuspręsta, kaip būtų naudingiau siekiant rinkėjų palankumo. Gali būti, kad norėdami pamaloninti būsimus rinkėjus skirstydami miesto iždo lėšas, valdantieji gali nesulaukti kitų tarybos narių palaikymo. Jeigu biudžeto nepavyks sudėlioti iki rinkimų, nežinia, kaip tai seksis padaryti vos susirinkusiai naujos kadencijos tarybai. O laiko jau nebus, reikės skubėti.

Nieko naujo nesugalvojo

Tiltų, rūmų ar kitokių objektų atidarymai ir kaspinėlių perkirpimas – tai dalykai, kuriuos politikai labai mėgsta. Prieš rinkimus būtų pats metas parodyti, kas nuveikta per kadenciją. Juostelių nukirpta nemažai, tačiau dauguma darbų buvo pradėti ne šią kadenciją.

Nereikia net abejoti, kad pagrindinis politikų koziris bus Nemuno saloje statoma Žalgirio arena. Pastarųjų mėnesių įvykiai dėl arenos valdantiesiems prilygsta vaikščiojimui peilio ašmenimis. Ar prieš dvejus metus skambiais pažadais besišvaisčiusi "Vėtrūna" pastatys areną laiku? Jeigu ne, prieš pat rinkimus nebus galima pasigirti, kad objektas baigtas. Tiesa, koja jau pakišta – arena bus atidaryta ir kaspinėliai karpomi geriausiu atveju tik kitų metų gegužę, gerokai po rinkimų. O juk tikėtasi laurus ant galvos užsidėti dar šiemet.

Sėkmės koalicijos programoje buvo žadėta rekonstruoti Laisvės alėją, tačiau iki darbų pradžios dar toli. Vis dar kalbama apie techninį rekonstrukcijos projektą. Gal ir tai yra viena priežasčių, kodėl kauniečiai dabar mieliau suka ne tik į "Akropolį", kuris buvo labiausiai kaltinamas dėl visų Laisvės alėjos problemų, bet ir į atgyjantį Senamiestį.

Tolimu miražu virsta ir požeminė automobilių stovėjimo aikštelė Vienybės aikštėje. Kaip sakoma, norėjo kaip geriau, o (ne)pavyko kaip visada. Auksinis tualetas prie Kauno pilies stovi užrakintomis durimis. Net juostelės prie jo niekas nespėjo nukirpti – kortas sumaišė skandalas ir prasidėję nemalonumai teisėsaugos sferose.

Nebespės darbininkai sutvarkyti Jiesios tilto, A.Juozapavičiaus prospekto taip, kad prie jų galėtų fotografuotis kandidatai į tarybą. Duok Dieve kad Panemunės tiltas iki rinkimų nenugriūtų.

Dar kadencijos viduryje valdantieji džiūgavo, kaip jiems gražiai sekasi dirbti Kaune. Bet jau tuomet užsiminta – nespėsime atidaryti blaivyklos. Šis siekis buvo įrašytas Sėkmės koalicijos programoje. Panašu, kad kaspinėlis čia išties nebus perkirptas.

Tendencija: kone visi šios miesto tarybos kadencijos trūkumai teisinami vienu stebuklingu žodžiu – sunkmetis.

Politinių jėgų pasiskirstymas

2007 m. balandį darbą pradėjo rinkimuose daugiausia mandatų gavusi Tėvynės sąjunga kartu su Lietuvos krikščionimis demokratais. Ši partija su Lietuvos liberalų sąjūdžiu ir partija "Jaunoji Lietuva" sudarė vadinamąją Sėkmės koaliciją. Netrukus paramą koalicijai pareiškė Lietuvos socialdemokratų partija ir pasirašė paramos sutartį. Už tai jie gavo vicemero ir administracijos direktoriaus pavaduotojo postus.

2010 m. birželį nutraukę paramos valdantiesiems sutartį socialdemokratai prarado postus.

Liepos viduryje konservatorių frakcija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su partijos Tvarka ir teisingumas frakcija. Pastarosios partijos atstovai gavo vicemero ir administracijos direktoriaus pavaduotojo postus.

Oficialiai opozicine yra pasiskelbusi Darbo partijos frakcija. Opozicinėmis save laiko Liberalų ir centro sąjungos, socialdemokratų frakcijos.

Andrius Kupčinskas, meras, Kauno tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis:

Rinkimai, nori to kažkas, ar ne, vis tiek įvyks. Bendravau su frakcijomis ir matau aiškų nusistatymą baigti pradėtus darbus. Politikavimo bus ne mažiau negu iki šiol, tačiau vien formaliais sprendimais neapsiribosime. Matome, kad gatvių lopymas yra trumpalaikis. Kostiumą lopyk nelopęs, vis tiek jis smokingu netaps. Todėl tarybai reikės apsispręsti dėl gatvių rekonstrukcijos koncesijos. Spręsime klausimus dėl kai kurių įmonių pertvarkymo: "Automobilių stovėjimo aikštelės" galėtų tapti transporto rinkliavų centru, o sporto halė – visiems labiau prieinama biudžetine įstaiga. Energetikos ir elektrinės klausimas peržengia miesto ribas – laukiame Vyriausybės pozicijos šiuo klausimu. Sprendžiant atliekų tvarkymo klausimą, vieta paskirta, turi būti rengiama galimybių studija. Greičiausiai tai bus ne atliekų deginimo, o rūšiavimo įmonė, bet procesas jau pradėtas. Krizė nesitęs amžinai, todėl grįžimas prie įprasto gatvių apšvietimo nėra populizmas. Tiesiog geriau surenkame biudžetą.

Stanislovas Buškevičius, vicemeras, partijos "Jaunoji Lietuva" lyderis:

Dirbti bus sunkiau, nes bus daugiau noro pasirodyti, pasireklamuoti. Jeigu politikas nori išlikti, privalo tai daryti. Nereikalingo šnekėjimo neišvengsime, dėl to darbai bus mažiau konstruktyvūs. Svarbiausia – užbaigti areną, pasistūmėti į priekį rekonstruojant "Girstučio" baseiną ir nepabloginti gyvenimo žmonėms – nedidinti mokesčių, tvarkyti miesto ūkį. Aš sąžiningai dirbu nuo pat kadencijos pradžios ir prieš rinkimus nieko naujo nesugalvojau. Paminklą kunigui Antanui Mackevičiui planuota pastatyti per 3–5 metus, todėl šis mano pradėtas darbas liks kitai kadencijai.

Rimantas Mikaitis, vicemeras, Lietuvos liberalų sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas:

Jeigu pažvelgsime, kas vyko taryboje iki šiol, argi gali dar kas nors keistis? Politikavimo ir taip jau netrūko. Darbus dirbti reikia, ir tikrai nesėdėsime rankų sudėję. Reikia spartinti pradėtus darbus ir pradėti vėluojančius, ypač tuos, kuriems jau skirta Europos Sąjungos parama. Tai Jiesios tilto, A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija. Darbai nejuda dėl procedūrinių dalykų. Reikės priimti sprendimą dėl pagrindinių miesto gatvių remonto skelbiant koncesiją. Tai vadinamasis viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo modelis. Energetikos srityje trūksta aiškumo. Reikia spausti "Kauno energiją", kad ši judėtų alternatyvių energijos šaltinių projektų įgyvendinimo link. Politikai save turi rodyti ne tik prieš rinkimus, o visą kadenciją. Tą darėme ir darysime siekdamas išlaikyti sveiko proto balsą, ypač dabar, kai prieš rinkimus randasi daug naujų "gelbėtojų".

Algimantas Mileika, partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos narys:

Trūks plyš visi stengsimės šturmuoti areną, nes kitaip prieš rinkimus nebus ką parodyti. Klausimas, ar V.Gudėnas tikrai nori ten dirbti, ar taip sprendžiami nesutarimai partijoje. Artėjant rinkimams visi pils pamazgas vieni ant kitų, tik kažin ar miestui nuo to bus geriau. Perskirsčius miesto vicemerų pareigas gal kas nors ir nuveiks ką nors gero, bet, pavyzdžiui, paskyrus S.Buškevičiui kuruoti energetikos sritį, vargiai kas nors vyks. Ateina šildymo sezonas, todėl būtina galvoti apie tai, kad žmonės neišgali susimokėti už šildymą ir elektrą. Miestui prižiūrėti reikėtų skirti daugiau lėšų. Reikia didesnių investicijų, kad miestas keistųsi, bet dabar bus daugiau politinių įtakų persiskirstymo, o ne investicijų išmušinėjimo.

Arvydas Garbaravičius, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas:

Bus tęsiama iki šiol vykdyta politika, kai žodžiai skiriasi nuo darbų. Valdantieji bandys atsikratyti tų darbų, kurie buvo skandalingi. V.Gudėno išėjimas iš pareigų ir yra bandymas nugramzdinti užmarštin tokius dalykus. Konservatoriai ir toliau slėps, kokia yra tikroji padėtis savivaldybėje. Tik daugės viešųjų ryšių akcijų: tai vagį pagaus, tai cigaretę iš taksisto atims. Viena rinkimų tema bus arena, kita – karas su Rusija dėl energetikos.

Kęstutis Kriščiūnas, Socialdemokratų frakcijos seniūnas:

Tikiuosi, politikai bus dosnūs miestui bent prieš rinkimus. Bandome tartis su konservatoriais, kad jie teiktų ir priimtų tokius sprendimus, kurie nesugniuždytų paskutinio žmonių pasitikėjimo partijomis. Nerimą kelia kalbos, kad toliau bus stumiamas klausimas dėl ligoninių jungimo. Neramu dėl V.Gudėno išėjimo, nes nuo visuomenės slepiama, kas iš tikrųjų vyksta konservatorių partijoje. Gal jis trukdė paleisti šviesoforų koncesijos klausimą? Taip pat labai svarbu, kad politikai susitartų dėl realaus, o ne rinkiminio kitų metų biudžeto, kad paskui nesivilktų skolos.

Gintaras Jonas Furmanavičius, Darbo partijos frakcijos seniūnas:

Niekas iš esmės nesikeis, tik bus daugiau popso ir šou elementų. Krepšininkų pergalė – viena progų politikams pasimaudyti jų šlovės spinduliuose. Miesto reikalai bus nustumti į šoną. Energetikos, atliekų tvarkymo ir kiti svarbūs klausimai bus dar įnirtingiau stumiami buldozerio principu, nes valdantieji gavo partijos Tvarka ir teisingumas palaikymą. Konservatoriai nėra garantuoti dėl rinkimų sėkmės, todėl dabar jiems reikalingas įdirbis, jeigu po rinkimų nepavyktų surinkti daugumos. Mes stengsimės ir toliau būti konstruktyvi opozicija. Bet jeigu bus priimami miestui palankūs sprendimai, tikrai neoponuosime vien dėl to, kad esame opozicija.