Pereiti į pagrindinį turinį

Kaip studentus įklampino internetas, arba automobilių vagysčių istorija

2012-10-31 16:00
Kaip studentus įklampino internetas, arba automobilių vagysčių istorija
Kaip studentus įklampino internetas, arba automobilių vagysčių istorija / Asmeninio archyvo nuotr.

Laisvės alėjoje išsinuomoję butą vaikinai vaikščioja į apklausas pas tyrėjus, lukštenančius sukčiavimo ir automobilių vagysčių bylą. Jie teigia esantys kalti tik tuo, kad neapsaugojo savo interneto prieigos, o tuo pasinaudojo nusikaltėliai.

Manė, kad kažkas pokštauja

Kauno jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ valdybos pirmininką Mantą Jurgutį pribloškė telefono skambutis. Politikos ir diplomatijos besimokantis vaikinas buvo pakviestas atvykti į Kauno centro policijos komisariatą apklausai. M.Jurgutis, iš pradžių pamanęs, kad galbūt juokauja kažkas iš jo bičiulių, netrukus suprato, kad jam skambina tikri tyrėjai, visiškai nenusiteikę juokauti.

Studentas netikėtai įsivėlė į sukčiavimo, susijusio su automobilių vagystėmis, bylą. Galbūt – tarptautinę.

M.Jurgučio teigimu, didžiausia jo ir kambario draugų klaida – neapsaugotas belaidis interneto tinklas, prie kurio galėjo prisijungti bet kas kelių šimtų metrų atstumu. Tai galėjo padaryti bet kuris Laisvės alėjos praeivis.

Policija, mindama ant kulnų skelbimus apie vogtus automobilius internete platinantiems aferistams, kreipėsi į interneto tiekėją ir susekė skelbimo „autorių“: unikalus interneto įvado numeris rodė M.Jurgučio kambario draugo abonentą.

Vogtų automobilių prekyba

„Su dviem pažįstamais išsinuomojome butą Laisvės alėjoje, netoli Centrinio knygyno. Gyvenant šiame bute ir įvyko ši istorija. – pasakojo M.Jurgutis. – Spalio pirmąją skambučio sulaukė mano kambario draugas – būtent jo vardu buvo sudaryta interneto sutartis. Gyvendami atskiruose kambariuose buvome įsirengę belaidį internetą, kad visi trys galėtume juo naudotis. Kartu už jį ir mokėdavome.“

Vėliau į policiją duoti parodymų buvo pakviestas ir kitas vaikinas, su M.Jurgučiu besinuomojantis butą.

Policijos pareigūnai nustatė, kad būtent iš jų interneto prieigos įdėti du parduodamų mašinų skelbimai į automobilių portalą autoplius.lt.

„Kiek žinau, pagal vieną iš tų skelbimų automobilio pirkėjas pervedė pinigus, avansą, bet automobilio negavo. Abi internetu parduodamos mašinos buvo vogtos. Mano žiniomis, šią aferą bandyta daryti du kartus ir vienąkart iš jų pavyko“, – sakė M.Jurgutis.

Pas tyrėjus – į Panevėžį

Kauno jaunimo organizacijų sąjungos valdybos pirmininko M.Jurgučio teigimu, apklausos Centro policijos komisariate trukdavo beveik po dvi valandas. Čia draugams tekdavo prisiminti, ką veikė, pavyzdžiui, vasario 12 dieną, pasakoti, ar naudojasi interneto portalų, kuriuose prekiaujama automobiliais, paslaugomis.

Vėliau M.Jurgučio pareigūnai pradėjo klausinėti, ar pastarasis kada nors buvo Airijoje, Olandijoje ar Vokietijoje – ėmė aiškėti, kad aferistai veikė ne vien Lietuvoje.

„Man tie klausimai pasirodė nelogiški, nes nieko panašaus nebuvau daręs, nedėjau jokių skelbimų. Pareigūnai klausė, ar planavau pirkti automobilį – kam man tas automobilis, jei neturiu net vairuotojo pažymėjimo“, – stebėjosi M.Jurgutis.

Jo kambario draugas, kurio vardu sudaryta interneto tiekimo sutartis, policijoje jau buvo du kartus, vieną jų – Panevėžyje, nes taip liepė pareigūnai.

Kodėl M.Jurgučio draugui reikėjo vykti į apklausas, vykstančias kitame mieste, niekas vaikinams nepaaiškino.

Gali sugriauti karjerą

„Tekdavo praleisti paskaitas, bet tyrėjai mums nieko per daug neaiškino. Jie mus vadino įtariamaisiais. Kartą prasitarė, kad yra kažkoks policininkas Airijoje, klausinėjo manęs, ar aš turiu pažįstamų šioje šalyje, kas iš mano draugų buvo Airijoje", – pasakojo M.Jurgutis.

„Manau, kažkas čia susiję su policija, su policininko vaidmeniu galbūt kažkokioje gaujoje“, – savo versiją išsakė jaunimo organizacijos atstovas.

M.Jurgutis kalbėjo suprantantis pareigūnus, tačiau skundėsi ne tik gaištantis laiką apklausose, bet ir bijantis, kad policija nepaimtų kompiuterio, kuris studentui gyvybiškai reikalingas studijuojant ir dirbant.

„Kiek žinau, tokie tyrimai trunka ilgai ir mano kompiuteris gali būti paimtas kaip įkaltis, o jame – visa mano informacija. Savo ateitį sieju su politika arba diplomatine tarnyba ir bet koks panašus įrašas mano biografijoje naudos neatneštų“, – kalbėjo M.Jurgutis.

Surasti – itin sunku

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo spaudai Kęstučio Kasciukevičiaus teigimu, istorija, kai per neapsaugotą belaidę interneto prieigą įdedamas vogto automobilio skelbimas, – ne naujiena.

Policijos atstovo teigimu, tam, kad apsaugotume savo interneto prieigą, užtenka paspausti kelis mygtukus. Tokios kriminalinės istorijos, pasak K.Kasciukevičiaus, gali baigtis įvairiai.

Bylą tiriantis Kauno miesto apylinkės prokuratūros Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras Donatas Jačiauskas patvirtino, kad tyrimas tebevyksta.

Jo teigimu, tokiose bylose be galo sunku nustatyti tikrąjį nusikaltėlį, kuris įdėjo skelbimą, mat, prisijungus prie kieno nors neapsaugoto belaidžio ryšio, nelieka jokių pėdsakų.

Gresia tapti bendrininkais?

Prokuroras D.Jačiauskas užsiminė, kad pavyko surinkti ir daugiau įkalčių, nors oficialiai įtarimai dar niekam nepareikšti.

„Studentų interneto prieiga nebuvo apsaugota, taigi prie jos galėjo prisijungti bet kas“, – buvo atviras jis.

"Teisiškai mes, kaip interneto vartotojai, įstatymų ar kokiu kitokiu aktu nesame įpareigoti apsaugoti savo interneto prieigą slaptažodžiais. Mes gauname paslaugą ir už ją susimokame. Nebent tyčia neapsaugotume ir leistume kažkam specialiai dėti panašius skelbimus – tai būtų galima traktuoti kaip bendrininkavimą“, – įvardijo grėsmę prokuroras.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų