Kauno politikams nusprendus neformuoti vienuoliktų klasių Vaižganto vidurinėje, mokytojai įtaria, kad kažkas susidomėjo vertingais mokyklos pastatais ir sklypu.

Pritrūko keturių mokinių

Vaižganto vidurinės mokyklos bendruomenė nepaliauja minti miesto savivaldybės slenksčio prašydama peržiūrėti vasarį priimtą sprendimą neleisti formuoti vienuoliktų klasių. Tokį sprendimą taryba priėmė, nes šiuo metu mokykloje mokosi 45 dešimtokai, o tai – keturiais mažiau, nei numatyta Vyriausybės nutarimuose, kad būtų galima turėti vienuoliktokų klases.

Vaižganto vidurinės mokyklos direktorė Jūratė Voloskevičienė miesto vadovų priimtą sprendimą laiko skubotu. Be to, miesto valdžia nekreipė dėmesio į krūvą prašymų, kuriuos mokytis šioje mokykloje pateikė aplinkinių dešimtmečių mokyklų moksleiviai.

"Nors šiandien neturime pakankamai potencialių vienuoliktokų, tai nereiškia, kad jų trūks prieš rugsėjo 1-ąją, kai į vienuoliktas klases ateis moksleiviai iš pagrindinių mokyklų", – piktinosi J.Voloskevičienė.

Anot jos, šiandien mokykla yra gavusi penkiolikos moksleivių prašymus priimti į vienuoliktą klasę 2009–2010 mokslo metams.

Vaižganto mokyklos tarybos pirmininkei Svajūnei Gradeckienei nesuprantamas politikų požiūris, kai vertinama viduryje mokslo metų besimokančių moksleivių statistika. Esą iš pagrindinių mokyklų moksleiviai į vidurines pereis tik išlaikę egzaminus, kurie vyks birželį. Vertėtų tuomet žiūrėti, kiek kokia mokykla turi moksleivių, ir spręsti, kurioms leisti formuoti vienuoliktas klases, o kurias kreipti reorganizacijos link.

Nori išlikti vidurinė

Pagal miesto tarybos patvirtintą mokyklų pertvarkymo planą nuo 2011 m. visos vidurinės mokyklos, kurių vadovai nebus apsisprendę reorganizuoti įstaigos į gimnaziją, bus priversti persitvarkyti į pagrindines mokyklas. Specialistai yra numatę preliminarų planą, kurios mokyklos galėtų tapti gimnazijomis, o kurias verčiau reorganizuoti į pagrindines. Peršasi mintis, kad Vaižganto mokyklą numatyta pertvarkyti į pagrindinę, nors oficialiai tokio sprendimo dar nėra priimta. Tai, kad mokyklai jau kitais mokslo metais neleidžiama formuoti vienuoliktų klasių, anot J.Voloskevičienės, yra pirmasis žingsnis priverstinės reorganizacijos link.

Mokyklos direktorė baiminasi, kad jeigu savivaldybės atstovai sprendimo nepakeis, iš mokyklos išeis ir dalis kitų klasių moksleivių, nes daugeliui jų tėvų ir patiems mokiniams aktualus tęstinis mokslas. Esą panaši situacija buvo prieš aštuonerius metus, kai pirmąkart bandyta reorganizuoti mokyklą į dešimtmetę. Tuomet į kitas mokyklas pereiti buvo priversti 56 būsimieji vienuoliktokai. Paskui juos Vaižganto vidurinę paliko dar 150 antrų–dešimtų klasių moksleivių.

"Neatsižvelgiama į mokinį kaip į žmogų, būsimą asmenybę. Į į žiūrima tik kaip į statistinį vienetą, ir tai yra skaudžiausia", – kalbėjo J.Voloskevičienė.

Mokytojų ateitis miglota

Šančių mikrorajone, kuriame, be Vaižganto vidurinės mokyklos, veikia dar dvi tokio pat statuso vidurinės mokyklos (Šančių ir "Žiburio"), yra užtektinai mokyklinio amžiaus vaikų, kad visos trys mokyklos išliktų dvylikametės.

"Tačiau vienai jų planuojama nukirsti galvą ir tai, ko gero, bus mūsų mokykla. Kur mokysis vyresnių klasių Šančių moksleiviai niekam nerūpi, jie turės važiuoti į gimnazijas centre ar kituose mikrorajonuose", – kalbėjo Vaižganto vidurinės mokyklos direktorė.

J.Voloskevičienę, kuri, be kita ko, yra ir Lietuvos mokytojų profsąjungos pirmininkė, nerimą kelia ir pedagogų ateitis. Esą, mažėjant mokyklų, neliks darbo ir kai kuriems mokytojams.

"Mūsų ateitis – nedarbas", – prognozuoja J.Voloskevičienė.

Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas siūlo nepanikuoti, nes esą sprendimas neleisti formuoti vienuoliktų klasių dar nereiškia, kad mokyklą planuojama reorganizuoti.

"Jeigu kitąmet mokykla turės daugiau kaip 50 potencialių vienuoliktokų, ji galės formuoti vienuoliktą klasę ir išlikti vidurine mokykla", – žadėjo A.Bagdonas. Pastaruoju metu dažnai su Šančių bendruomene bendraujantis A.Bagdonas sako, kad mokykla dar turi vilties ir šiais metais suformuoti vienuoliktas klases, jeigu taryba atšauktų ankstesnį sprendimą.

Kažkam parūpo pastatai

Iš visų trijų Šančiuose esančių mokyklų, be abejonės, įspūdingiausia – ant kalno stūksanti, kitąmet devyniasdešimtmetį švęsianti Vaižganto vidurinė. Kitos dvi – "Žiburio" ir Šančių – mokyklos akivaizdžiai yra kuklesnės.

"Neįsivaizduojate, kas dedasi užkulisiuose. Įtariu, kad po visais šitais dalykais slepiama kažkas negražaus. Kažkam labai rūpi mūsų pastatai ir didelę vertę turintis sklypas", – įtarimais dalijosi J.Voloskevičienė.

Esą, jeigu vis dėlto mokykla bus reorganizuota, visuomenė turėtų stebėti, kas vyks toliau. Gali būti, kad ketinama iš esmės pakeisti pastato paskirtį.

"Šančių bendruomenė nusiteikusi kovingai. Tėvai ir mokytojai jau yra pasirinkę advokatą, kreipsimės į teismą, o tada tegul prokuratūra domisi, ką savivaldybė rezga", – gąsdino J.Voloskevičienė.

Ekspertas: teritorija vertinga

Nekilnojamojo turto rinkos atstovai sutaria: Vaižganto vidurinės mokyklos pastatai ir sklypas yra gana vertingi, jie galėtų greit sudominti investuotojus, jei būtų parduodami arba išnuomojami.

Bendrovės "Nekilnojamojo turto paslaugų centras" direktoriui Povilui Mickevičiui pastaruoju metu daug tenka bendrauti su apgyvendinimo paslaugų srities atstovais, teikiančiais nakvynės paslaugas. Esą nuolat daugėja klientų, pageidaujančių pigiai išsinuomoti lovą nakčiai ar kelioms. Be to, sulaukiama nemažai grupių, atvykstančių autobusais. Tai ir sportininkų grupės, darbininkai, ir riboto biudžeto turistai. Tokie klientai pasiryžę už nakvynę mokėti 25–30 litų.

"Minimaliai rekonstruota Vaižganto vidurinė keltų pakankamą susidomėjimą kaip nakvynės namai", – konstatuoja P.Mickevičius ir priduria, kad greta esančios ligoninės svečiai taip pat galėtų būti laikomi potencialiais tokio objekto klientais.

Be to, anot jo, Šančiuose nėra sveikatingumo ar sporto klubo – toks galėtų būti įkurtas dalyje mokyklos patalpų.