Minint Valstybės dieną, karaliaus Mindaugo bendražygė ir pirmoji Lietuvos karalienė Morta dažniausiai pamirštama, nors tai buvo pirma ryški moteris valstybės istorijoje. Ji pasižymėjo ne tik kaip šauni pilių šeimininkė, bet ir kaip politinių įvykių dalyvė, vyro patarėja, mylinti žmona ir motina.

Portretų ištakos

Apie pirmąją Lietuvos karalienę istorikai turi nedaug duomenų (pagrindinis šaltinis – eiliuotoji Livonijos kronika), todėl Mortos portretą pabandėme sudėlioti išklausę kelis šiai iškiliai figūrai neabejingus asmenis – menininkus ir istorikus.

Garsi scenografė ir dailininkė kaunietė Janina Malinauskaitė Lietuvos valdovų portretus pradėjo slapta tapyti sovietmečiu.

1972-aisiais spektaklį „Barbora Radvilaitė“ pastatęs Kauno dramos teatro kolektyvas patyrė didelį saugumiečių ir partinės valdžios spaudimą, mat veikalo pabaigoje į sceną iš viršaus buvo nuleistas Aušros vartų Marijos paveikslas. „Aš, to spektaklio scenografė, vėliau išgyvenusi dar ne vieną konfliktą su sovietine valdžia ir saugumiečiais, pasinėriau į kitą kūrybos sritį – slapta pradėjau tapyti Lietuvos valdovų portretus“, – slapto pomėgio priežastis prisiminė J.Malinauskaitė.

Pirmiausiai ji nutapė karalienę Barborą, vieną kitą kunigaikštį. "Karališkąją porą – Mindaugą su Morta nutapiau 2003-iaisiais, kai buvo pažymima karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų sukaktis. Prieš tapydama perskaičiau daug literatūros apie Mindaugo epochą, analizavau archeologinių tyrimų medžiagą, domėjausi, kuo vilkėjo Lietuvos kaimynų valdovai, kiti didikai“, – pasakojo dailininkė.

Veidai – vaizduotės vaisius

XIII a. dauguma medžiagų į Lietuvą atkeliaudavo iš Olandijos, Vokietijos, Čekijos, o iš Rytų šalių – mažai. Iš Vakarų šalių Lietuvą dažniausiai pasiekdavo juodos, pilkos ir raudonos spalvų medžiagos, iš kurių drabužiai buvo siuvami lietuviškose manufaktūrose. J.Malinauskaitė aprengė Mindaugą ir Mortą – pirmą Lietuvos valstybės karališkąją porą šiltos raudonos spalvos mantijomis, kas buvo įprasta, anot dailininkės, Vakarų šalių valdovams.

Mortos galvą papuošė ne tik karūna – valdovės ženklu, bet ir baltišku anuomet vyresnių moterų dėvėtu galvos apdangalu, o kairės rankos pirštus – didikių mūvėtais žiedais.

Mortos ir Mindaugo veidai – J.Malinauskaitės vaizduotės vaisius, nes išlikusiuose istoriniuose šaltiniuose valdovų veidai neaprašomi.

„Tapydama dažnai savęs klausdavau, ar galėjo mūsų pirmoji karališkoji pora atrodyti taip. Jei kildavo abejonių, vėl pradėdavo skaityti specialią literatūrą, kad pasitikslinčiau vieną ar kitą aprangos detalę, karūnos formą, žiedus, drabužių sąsagas, papuošalus“, – kalbėjo J.Malinauskaitė, sukūrusi įspūdingą 20 Lietuvos valdovų portretų galeriją sukūrusi dailininkė.

Bendra šeimos kūryba

Klaipėdos dramos teatro aktorė Regina Arbačiauskaitė prie Mortos istorijos prisilietė rengdama programą „Iškilios Lietuvos moterys“. Viena iš jos dalių vadinasi „Karalienė Morta“ – šios monodramos premjera įvyko 2010 m. Kelmėje, prie seno dvaro ąžuolo.

„Istorijoje nedaug išliko žinių apie Lietuvos didžiavyrių moteris, nors dažnai jos būdavo moralinis ir dvasinis tų vyrų ramstis. Namie diskutuojant su savo vyru archeologu, ekonomistu ir rašytoju Roku Flicku apie įžymių Lietuvos vyrų moteris, jų vaidmenį valstybės gyvenime, gimė minėtos programos apie tokias moteris idėja. Ir Rokas parašė vieno veiksmo trijų paveikslų istorinę dramą, kurios viena dalis skirta karalienei Mortai“, – priminė R.Arbačiauskaitė.

Anot aktorės, Morta – tragiška ir kartu stipri asmenybė. Jos tragizmas slypi begalinėje meilėje savo tautai, jos vyro, karaliaus Mindaugo, kuriamai valstybei ir nusivylime dėl pražūtingos šaliai savųjų nesantaikos, baimėje dėl vaikų ateities.

Pražūtingas planas

Aktorės perteikta Morta – moteris, gyvenusi sunkiu valstybės kūrimosi laikotarpiu, kai vyko tarpusavio kovos ir teko kariauti su išorės priešais. Mindaugas, priėmęs krikštą ir karūną, ilgainiui atvirai stojo į kovą su ordinu. Morta laikėsi nuosaikesnės pozicijos ir ne kartą ją pareiškė vyrui.

"Susirgusią karalienę kamavo bloga nuojauta dėl jos sūnų ateities, jai nerimo kėlė ir naujos bažnyčios likimas. Morta, pati to nenujausdama, subrandino pražūtingą jos vaikams ir Mindaugui planą. Norėdama, kad, jai mirus, jos vaikai būtų saugūs ir išliktų karališkoji dinastija, Morta siekė išgauti pažadą iš savo jaunesnės sesers, ištekėjusios už kunigaikščio Daumanto, kad ši taptų Mindaugo žmona“, – samprotavo aktorė.

R.Arbačiauskaitė linkusi Mortos portrete akcentuoti su krikščionybe susijusius klausimus kaip pažangesnės kultūros skleidimo Lietuvoje garantą.

„Karališkoji pora stengėsi per jų bendrą karaliavimo dešimtmetį pasinaudoti europinės civilizacijos vaisiais: raštu, mokslo pasiekimais, menais, kultūra. Morta, kaip išryškėja „Eiliuotojo Livonijos kronikoje“, buvo reikšminga figūra ano meto diplomatijoje ir aukštuomenėje“, – dėstė R.Arbačiauskaitė.

Trys sūnūs ir dukra?

Nėra žinoma nei tiksli Mortos gimimo data ir vieta, nei vedybų su Mindaugu laikas. Teigiama, kad jie turėjo tris sūnus – jaunėlius Ruklį ir Rupeikį, o vyriausiasis Vaišelga (manoma, iš pirmos santuokos) buvo pasirinkęs vienuolio kelią (jis įkūrė pirmą krikščionišką vienuolyną Lietuvos teritorijoje).

Anot literatūrologo Algimanto Bučo, būtent pastarojo, Vaišelgos, gyvenimo aprašymą (XIII a.), o ne garsiuosius Gedimino laiškus (XIV a.) reikėtų laikyti mūsų literatūros pradžia.

Beje, Vaišelga neišvengė tėvo ir dviejų broliukų, kuriuos 1263 m. nužudė susimokę kunigaikščiai Treniota ir Daumantas, likimo. Vaišelgą po penkerių metų nužudė Haličo kunigaikštis Lvovas. Manoma, kad Lvovas tai padarė iš pavydo broliui Švarnui. Mat šiam, vedusiam Vaišelgos seserį, Lietuvos sosto paveldėtojas Vaišelga atidavė valdyti valstybės žemes.

Meilė gimė Vismantuose

Nors nėra tiksliai žinoma, iš kur kilusi Morta, kaip ji susipažino su Mindaugu, viena iš versijų byloja, kad ji buvo Šiaulių kunigaikščio Vismanto dukra. Tai lyg ir patvirtina vietovardžiai (Vismantų gyvenvietė, o šalia jos – karalaičio Ruklio vardu pavadintas Ruklaukis).

Viename savo raštų karalius Mindaugas nurodo, kad karalaičiai Ruklys ir Rupeikis 1254 m. dalyvauja sprendžiant valstybės reikalus. Tai rodo, kad Mindaugo vedybos su Vismantaite galėjo įvykti po pergalės prie Saulės (1236 m.). Būtent tuo metu, lietuviams švenčiant Vismantų pilyje pergalę, galėjo atsiversti pirmas Mortos ir Mindaugo meilės puslapis.

Morta ir Mindaugą, suvokusius Lietuvos priėmimo į Europos valstybių šeimą reikšmę, krikštui ruošė vienuolis Kristijonas, abu juos kartu su sūnumis ir daugybe karių 1251 m. pakrikštijo Andrius Štirlandietis, o anuometinis popiežius Inocentas IV įpareigojo Kulmo vyskupą vainikuoti Mindaugą su Morta karaliais.

Tai galėjo įvykti 1253 m. liepos 6-ąją (pagal prof. Edvardą Gudavičių) arba birželio 29-ąją (pagal istoriką Tomą Baranauską). Dalies lietuvių archeologų ir architektūros istorikų manymu, iškilmės galėjo vykti specialiai vainikavimui sumūrytoje pirmojoje Vilniaus katedroje arba ant dabartinio Palatavio piliakalnio stovėjusioje Latavos pilyje (pasak T.Baranausko).

Dalyvavo valdant valstybę

Mindaugas ir Morta buvo vainikuoti Rygos meistrų nukaldintomis karūnomis, jiems įteiktos ten pat sukurtos karališkosios insignijos. Abu juos po dešimties karaliavimo metų mirtis užklupo beveik tais pačiais metais.

Anot D.Gruzdienės, svetimšaliai metraštininkai atkreipė dėmesį į karalienę Mortą – eiliuotoje Livonijos kronikoje galima aptikti tokį sakinį: „Ji jautri, švelni ir rūpestinga karalaičių Ruklio ir Rupeikio motina.“ Jos jautrumas artimiesiems ir rūpestis valstybės reikalais buvo susieti su esminiais įvykiais, kuriant Lietuvos karalystę.

Tame pačiame rašytiniame šaltinyje minima, kaip karalienė Morta sutiko atvykusį iš Rygos Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandietį: „Pasveikino ir karalienė,/ Meilingai žengusi į menę.“ Toks įrašas, pasak istorikės, leidžia daryti išvadą: karalienė Morta dalyvavo valstybiniame gyvenime, sprendžiant svarbius valstybei klausimus, ir reprezentavo Lietuvos karalystę.

Įžvalgi ir taktiška

Raštiniuose šaltiniuose užsimenama, kad karalienė Morta pokalbyje su valdovu Mindaugu atkreipia dėmesį į Livonijos magistro teiktą Lietuvai paramą: „Magistras pagerbė tave ir visą tautą, ir mane.“ Magistro parama – tai Lietuvos Karalystės ryšys su Vakarų Europa, tačiau, pasak istorikės, nederėtų užmiršti kainos, kuri buvo už tai sumokėta.

Akivaizdu ir tai, kad karalienė Morta buvo įtakinga karaliaus patarėja, bet kartu ir reikli sprendžiant esminius valstybės reikalus. Pasak istorikės D.Gruzdienės, karalienė atkakliai priekaištavo Mindaugui dėl jo bendradarbiavimo su pagonybės šalininku ir karaliaus priešininku Treniota, prašydama pakeisti nuomonę apie šį kunigaikštį. Įvykiai parodys, kad ji buvo teisi ir įžvalgi ne tik šioje situacijoje.

Kapavietės nežinomos

Karalienė Morta gimė apie 1210 m., mirė 1262 m. Yra legenda, kad Morta palaidota netoli vietos, kur, anot istoriko T.Baranausko, buvo karūnuota – Latavos kaimelyje. Čia, netoli Šventosios upės, yra kalva, o ant jos – mažesnė kalvelė, kurią senesni žmonės vadina Karalienės kapu. Sakoma, kad būtent jis tapo karalienės Mortos amžinojo poilsio vieta.

Mindaugas buvo nužudytas 1263 m. su dviem sūnumis – Rukliu ir Rupeikiu. Metraščiai nenurodo nužudymo vietos, tačiau esama legendos, kad tai įvyko Agluonoje, Latgaloje, už 53 km į šiaurės rytus nuo Daugpilio.