„Mes vykdysim teismo sprendimą, nes aš manau, kad mes neturime galimybės to nevykdyti, nes tai yra visuotinai pripažintos žmogaus teisės. Turėsim turbūt pataisyti ir savo teisės aktus, kad galėtume sklandžiau tuos sprendimus įgyvendinti“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamento vadovas.

Pasak jo, šalies teismai jau dabar priima sprendimus dėl tos pačios lyties porų partnerystės pripažinimo, todėl Lietuvos teisinėje bazėje turės atsirasti atitinkamos nuostatos.

Balandį KT paskelbė, jog Seimas pažeidė Konstituciją 24 metus nevykdydamas Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, kad įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos. Be to, konstatuota, kad partnerystė turi apimti ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties asmenis.

Po šio sprendimo rugpjūtį Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmą kartą pripažino tos pačios lyties porų partnerystę.

Anot J. Oleko, nors įstatymai nėra pakeisti, teismų sprendimai yra pripažįstami, o tai sukuria „nelogišką, neatitinkančią gyvenimo situaciją, kurią reikia pataisyti“.

Kaip rašė BNS, ES Teisingumo Teismas antradienį nusprendė, kad Bendrijos narės privalo pripažinti kitose valstybėse narėse įregistruotas tos pačios lyties asmenų santuokas.

Toks sprendimas priimtas po to, kai teismas gavo dviejų Vokietijoje susituokusių lenkų, kurie bandė persikelti į Lenkiją ir paprašė ten įregistruoti santuokos liudijimą, skundą.

Lenkijoje sutuoktiniams buvo paaiškinta, kad šalies įstatymai neleidžia tos pačios lyties asmenų santuokų.

Tuo metu Teisingumo ministerija BNS antradienį nurodė, jog ES Teisingumo Teismo sprendimas neįpareigoja įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokų šalies įstatymuose.

Tą sakė ir teisingumo ministrė Rita Tamašunienė. Anot jos, sprendimas nekeičia diskrecijos valstybėms narėms kurti savo santuokos pripažinimo taisykles.

J. Oleko kolega socialdemokratų partijoje Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis yra registravęs pataisas, kuriomis partneryste būtų laikomas dviejų asmenų (partnerių) susitarimas dėl bendro gyvenimo „kuriant šeimos santykius, kuris grindžiamas partnerių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba, ryšiais ir savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.

Partneriais būtų laikomi asmenys, nustatyta tvarka įregistravę partnerystę. Anot projektų autorių, tokiu būdu Civiliniame kodekse būtų įtvirtinamas registruotos partnerystės institutas.

Siūloma įtvirtinti, kad partnerystė būtų lyčiai neutrali – ją galėtų sudaryti ir skirtingų lyčių, ir tos pačios lyties asmenys. Projekte nenumatyta galimybė partneriams įsivaikinti.

Pasak L. Šedvydžio, įstatymo projektu bus siekiama numatyti, kad kitose šalyse sudarytos santuokos Lietuvoje turėtų partnerystės teisinį režimą.

Seimo pirmininkas teigė norėjęs partnerystės klausimą pradėti svarstyti dar šioje Seimo sesijoje.

„Dabar po teismo sprendimo galbūt dar papildomas motyvas yra, tai jeigu rudens sesijoje nespėsime, tai pavasario sesijoje tikrai tą turime padaryti“, – sakė jis.

Lyčiai neutralią partnerystę parlamente mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.

Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką, tačiau pakeitimai nebuvo priimti.