Vilniaus miesto gyventojai, negalintys pakęsti aplink namus slankiojančių benamių kačių, nesibodi į pagalbą pasitelkti ir nuodų. O kartais gyvūnų globos organizacijas šokiruoja ir pačių gyvūnų mylėtojų elgesys.

Saugosi nuodydami gyvūnus

Visai neseniai gyvūnų globos organizaciją „Lesė“ ir gyvūnus mylinčius žmones sukrėtė logiško paaiškinimo neturintis įvykis. Vilniaus Karoliniškių mikrorajone kai kurie gyventojai, saugodami savo gėlynus nuo benamių kačių, į pagalbą pasitelkia net nuodus. Viename kiemų, kur benames kates šeria pagyvenusi gyvūnų mylėtoja, greičiausiai taip savo gyvenimą baigė ne vienas užklydėlė.

Ten buvo likusi viena taikaus būdo trispalvė pagal organizacijos vykdomą programą „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ sterilizuota katė.

Kaimynai buvo pagrasinę, kad atsikratys ir ja. Tada moteris suskubo ieškoti pagalbos per gyvūnų globos organizacijas. Atvykę savanoriai nufotografavo katę, įdėjo jos skelbimą ir vos per porą dienų atsirado moteris ir pasisiūlė gyvūną priimti į savo sodybą, kol jai bus rasti nuolatiniai namai.

Tačiau gerų naujienų turinčių savanorių laukė nemaloni staigmena – katės nebėra. Ją užmigdė pati globėja. Moters aiškinimu, ji neva bijojusi, kad sena katė vis tiek bus nugalabyta, norinčių ją priglausti neatsiras, o mirti nuo adatos lengviau nei nuo nuodų.

„Drastiškas ir nesuprantamas poelgis. Myli gyvūnus, o paima ir užmigdo“, – situacijos absurdiškumu stebėjosi gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ vadovė Vesta Užkalnienė.

Sunku pagauti pažeidėjus

Nebuvo suprastas taip pasielgusios globėjos elgesys, tačiau organizacijos atstovai negalėjo atsistebėti ir tokiu neapdairiu kaimynų elgesiu. Pasak jų, juk nuodus gali aptikti ne tik beglobiai, bet ir kaimynų auginami gyvūnai, galiausiai net maži vaikai.

Kaip teigė pašnekovė, gyventojai neturi teisės imtis jokių priemonių, nes tai traktuojama kaip žiaurus elgesys su gyvūnais.

„Pagal Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 21.7 punktą draudžiama gyvūnams pasiekiamose vietose padėti maistą, kuriame yra nuodų, daiktų arba medžiagų (stiklo šukių, chemikalų ir panašiai), gyvūnui keliančių mirties ar sužalojimo pavojų“, – aiškino savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Švaikauskas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnis nustato atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais. Jame sakoma, kad žiaurus elgesys su gyvūnais, taip pat jų kankinimas užtraukia baudą piliečiams nuo 100 iki 1 tūkst. litų ir pareigūnams nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. litų.

Taigi žiauriai besielgiantiems asmenims turėtų būti taikomos baudos, bet, V.Užkalnienės teigimu, nustatyti pažeidėją yra be galo sunku.

„Todėl, kad žmonės bijo liudyti, bijo konfliktų su kaimynais, nenori kištis, nes jiems reikia ten gyventi. Nuodijama labai daug kur, bet žmonės tyli“, – pasakojo „Lesės“ vadovė.

Peržengtos etikos normos

Minėtomis aplinkybėmis nepateisinamas ir katę užmigdžiusio veterinarijos gydytojo elgesys. Kaip sakė gyvūnų globos organizacijos atstovai, kas jau kas, o jis turėjo žinoti, kad tai yra paskiepytas, sterilizuotas gyvūnas. Toks poelgis yra nepagarba ne tik gyvybei, bet ir sterilizacijos programas įgyvendinantiems savanoriams, taip pat gyvūnų gerovei aukojantiems žmonėms.

„Nėra niekur numatyta, kad veterinaras neturi teisės užmigdyti sterilizuotą ir paskiepytą gyvūną, bet tai jau yra etikos klausimas. Sveikų gyvūnų jie nemigdo. Kiek teko susidurti, girdėti, kiek žmonės nešė užmigdyti sveiką gyvūną, jų veterinarai nemigdė. Tose pačiose Buivydiškėse, kur, jei neklystu, tą katę ir užmigdė, jie taip nesielgdavo. Siųsdavo gyvūną pas mus. O šis atvejis visiškai nesuprantamas“, – tokiam veterinaro poelgiui paaiškinimų nerado V.Užkalnienė.

Sulaukia daugybės pranešimų

Pagal programą „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ sterilizuojami globėjų šeriami, prižiūrimi benamiai gyvūnai. Ją vykdant sterilizuoti gyvūnai yra žymimi specialiu ženklu – jiems įkerpamas ausies galiukas. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės gyvūnų laikymo taisykles tokius gyvūnus draudžiama gaudyti sanitarinei tarnybai, išskyrus atvejus, kai jie kelia pavojų kitiems gyvūnams, žmonių turtui ar jiems reikia veterinarų pagalbos.

V.Užkalnienė pasakojo, kad gyvūnų globos organizacija sulaukia labai daug pranešimų dėl benamių gyvūnų. Pasak jos, gal tai koks sutapimas, bet daugiausia benamių kačių yra senuosiuose miesto rajonuose: Karoliniškėse, Justiniškėse, Antakalnyje ir kituose. Gyventojai į organizaciją kreipiasi dėl keleto priežasčių.

„Moteriškės, kurios maitina benames kates, kreipiasi dėl sterilizacijos. Būna atvejų, kai skambina negeranoriški kaimynai ir piktinasi, kad katės sėdi ant jų mašinų. Jie reikalauja, kad atvažiuotume ir jas išgaudytume. Man tai juokinga, kas ten atsitinka – nupėduoja mašiną? Juk tai nuplaunamas dalykas. O paprastai žmonės kreipiasi, kad padėtume pagauti, priglaustume“, – dėstė pašnekovė.