Per 20 metų Kaune kriminalinio pasaulio elitu vadintas Daktarų organizuotas susivienijimas, atrodo, skaičiuoja paskutiniuosius savo gyvavimo metus. Jaunieji nusikalstamo pasaulio veikėjai savo pozicijas mėgino įtvirtinti šūviais. Ar jiems tai pasisekė? Ar tebeegzistuoja Kaune legendomis ir mitais apipintos mafijos tradicijos?
Kelią valo šūviais
Kelis dešimtmečius Kaunas maitinosi pagrįstu arba mažiau pagrįstu žinojimu apie gerai organizuotas kriminalines struktūras. Tarsi nerašytą taisyklę daugelis galėjo pasakyti, kad galingiausia Kaune – Daktarų gauja. Savi įstatymai, garbės kodeksai, savi autoritetai, kurių negalėjo nepaisyti nė vienas mėginantis kriminaliniame pasaulyje įsitvirtinti jaunuolis.
Serija žmogžudysčių, kurių pradžia sutapo su Daktarų galvos Henriko Daktaro suėmimu, sugriovė mitą apie mafiją, kuri esą tarpusavio santykius aiškinasi neliesdama jiems nepriklausančios visuomenės dalies.
Šūviais viešosiose vietose nuo 2009 m. jaunoji Kauno mafijos karta siekė įtvirtinti savo pozicijas. Kas po Daktarų užsivilks geltonus lyderio marškinėlius ir paskelbs naujus mafijos įstatymus? Nors teisėsaugininkai gaujų karus vadina prasimanymu, tačiau jaunosios mafijos kartos vardai jau įsiminė.
Padėtis kontroliuojama?
Vis dėlto kas šiandien Kaune diriguoja kriminaliniam pasauliui? Kaip keičiasi kriminalinio pasaulio verslo ypatumai ir tarpusavio santykiai? Organizuotas nusikaltėlių gaujas sutramdyti mėginantys pareigūnai nelinkę atvirauti apie šiandien susiformavusią mafijos gaujų hierarchiją.
„Kiekvieną kartą pripažindami susivienijimų egzistavimą ar minėdami vieną ar kitą grupuotę mes turime savo žodžius pagrįsti įrodymais“, – tiesaus atsakymo vengė Kauno vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkas Edgaras Mažeika.
Vis dėlto kriminalistas neneigė, kad mafijos veteranus keičia jaunoji nusikaltėlių karta. „Organizuotas nusikalstamumas yra sudėtingas reiškinys. Jeigu mes jį dar kažkiek apčiuopiame, tai yra labai gerai“, – esamą padėtį vertino E.Mažeika.
Legendiniais Daktarų ir kitų grupuočių klestėjimo laikais teisėsaugininkai gaujos narius dažniausiai pričiupdavo tik už pavienius nusikaltimus. „Susivienijimų bylos skaičiuojamos nuo 2000-ųjų. Kauno apskrities policijos padaliniuose per metus pradedamos maždaug dvi susivienijimams priskiriamos bylos. Anksčiau tokių bylų nebuvo visai“, – besikeičiančius laikus akcentavo valdybos viršininkas.
Gaujų verslo pokyčiai
Pasikeitė senosios ir naujosios mafijos verslo kryptys. „Daktarų“ pragyvenimo šaltinis, teigiama, buvo reketas, spirito kontrabanda, automobilių vagystės. Šiandienos mafija nori kuo greičiau pradėti gyventi gerai. Pagrindinė jų verslo kryptis – narkotikai – jų gamyba ir realizavimas arba tranzitas iš Vakarų į Rytus.
Gaujų kovas dėl įtakos zonų kriminalistai vertina skeptiškai. Esą brutalių nusikaltimų motyvas dažniausiai yra pinigai. Arba kuris nors veikėjas kurį nors apgavo, arba su narkotikais susiję reikalai, tačiau ekvivalentas vienintelis – piniginis.
Mafijos veteranams būdingas teritorinis pasiskirstymas dabar mažai reikšmingas. „Kauno dienos“ šaltinių duomenimis, dabar miesto mikrorajonai svarbūs tik kaip į susivienijimą susibūrusiųjų šaknys, tačiau juodojo verslo plėtrai tai turi maža įtakos. Esą už narkotikus uždirbtus pinigus nusikalstamas pasaulis mėgina įsukti į legalų verslą.
Brutalūs įstatymai
Ar teisingas posakis, kad gera vieta laisva ilgai nebūna? Ką nuo mafijos hierarchijos viršūnės nusileidę Daktarai paliko po savęs? Vargu, ar galime sutapimu vadinti po H.Daktaro suėmimo ėmusius aidėti šūvius. Tiriant 2009 m. prasidėjusias viešas žudynes ir pasikėsinimus nužudyti, imti minėti Agurkiniams, Kamuoliniams prijaučiančių veikėjų vardai.
Operatyvininkų duomenų bazėje toli gražu ne tik šių nusikalstamų susivienijimų vardai. Atgyvena tapęs reketas užmaršties dulkėmis nuklojo gūdžius laikus, kai verslininkai krūptelėdavo nuo netikėto durų virstelėjimo. Durims užsivėrus jie jau žinojo, kiek ir kam teks mokėti. Jaunajai šiandienos mafijai tokie landžiojimai nebeaktualūs. Tarpusavio santykius jaunoji karta aiškinasi brutaliai ir nepaisydama jokio moralės kriterijaus.
2009 m. buvo pasikėsinta nužudyti Tadą Petrošių, 2010 m. nušautas Rytis Korsakas, 2011 m. nušauti Vidmantas Sadauskas ir Darius Čekalinas ir kiti tiriami arba teismų lentynose atgulę nusikaltimai. Visi paminėti vyrai, išskyrus V.Sadauską, priskiriami Kaune veikiančiai Agurkinių gaujai. Tiriant šias žmogžudystes, įtariamaisiais tapo vyrai, priskiriami kitai Kaune veikiančiai Kamuolinių grupuotei.
Tamsiosios bylos
Beveik visose paminėtose bylose šmėkščiojo Kamuolinių šešėlis, tačiau realaus pavidalo šešėlis taip ir neįgavo. Dėl pasikėsinimo į T.Petrošių buvo sulaikytas Kamuolinių lyderis Giedrius Janonis, pravarde Kamuolys. Prokurorai netgi buvo pasiekę, kad G.Janonis būtų suimtas, tačiau Kamuolio teko „atsiprašyti“. Pritrūkus įrodymų, G.Janoniui panaikinti įtarimai.
2011 m. balandį pasikėsinimo į T.Petrošių byla sustabdoma. „Byla būtų atnaujinta tuo atveju, jeigu būtų atlikti veiksmai, apie kuriuos viešai net negalėčiau kalbėti“, – sakė Kauno apygardos prokurorė Gabija Večerinskienė. Bylą perkeliama į tamsių bylų lentyną.
Toks pat likimas ištiko ir R.Korsako bylą. Pernai liepą R.Korsako nužudymo byla sustabdyta. 37 metų vyras buvo nušautas prie namo, kuriame gyveno, laiptinės.
Šiame tyrime neliko nė vieno įtariamojo. „Bylos sustabdymas nereiškia, kad jau viskas pamiršta. Tai reiškia, kad atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriuos tyrėjai turėjo ir galėjo atlikti. Atsiradus pagrindo atlikti kokį nors veiksmą, byla bus ir vėl atnaujinta“, – išdėstė prokuroras Mindaugas Sabaitis.
Ilga senatis
Vis dar tęsiami pernykščių V.Sadausko ir D.Čekalino nužudymų tyrimai. Abiejų šių bylų ikiteisminiam tyrimui vadovauja prokuroras Egidijus Palaima: „Įtariamieji liko tie patys, kurie ir buvo sulaikyti tuoj po nužudymo. Daugiau įtariamųjų nėra.“
V.Sadausko nužudymo dienos vakarą buvo pričiupti broliai Eugenijus ir Mantas Paleckai, tačiau teisėsaugos duomenų nepakako, kad broliams ilgam būtų uždėti antrankiai. Šiandien jie mėgaujasi laisve su nedideliais apribojimais. Šie vyrai priskiriami Agurko pravardę turinčio Sauliaus Veličkos kompanijai. D.Čekalino nužudymo byla be įtariamųjų.
„Tokios bylos nebūna nutrauktos. Joms senatis galioja per 20 metų. Visai normalu, kad tokiuose tyrimuose tenka laukti tam tikrų aplinkybių, kurios leistų pajudėti tyrimui pirmyn“, – prokuroras neigė, kad byla atsidūrė aklavietėje.
Laukia tinkamos akimirkos
Aplinkybės, kurias teisėsauga mini tikėdamasi, kad tamsia vadinama byla pajudėtų, ganėtinai paprastos tik negreitai atsirandančios. Tai – susivienijimams priklausančių asmenų liudijimai apie sėbrus. Buvusių gaujos narių parodymais grįsta ir Klaipėdos teisme nagrinėta garsioji Daktarų byla.
Situacija dažnai keičiasi, kai kriminalistai ima kalbėti apie asmeninę susivienijimų narių atsakomybę. Sverdami savo šansus, kiek jų parodymai padės jiems patiems išvengti bausmės, grupuočių vyrai pamažu prabyla. Kiek metų jie pasirengę tylėti, kada išmuša atvirumo valanda – tai ir priklauso nuo pareigūnų neįvardijamų aplinkybių.
„Organizuotų struktūrų asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Šiandien kai kurios tos bylos atrodo menkavertės – plėšimai, vagystės, tačiau jų vertė gali tapti visai kita pasikeitus aplinkybėms“, – nedetalizavo E.Mažeika.
Naujausi komentarai