Kol kai kurių Kauno vidurinių mokyklų bendruomenės protestuoja prieš reformą, kelių įstaigų vadovai rado būdą, kaip išvengti esminių permainų.

Tėvai nori tęstinumo

"Mes mylime savo mokyklą ir norime čia mokytis. Jeigu Lietuvai reikia beraščių, baigę dešimtą klasę važiuosime į Ispaniją mandarinų skinti. Mums siūlo eiti į tas mokyklas, kurios pustuštės. Jiems reikalingi mūsų mokinių krepšeliai, o ne mes", – piktinosi Vaižganto vidurinės mokyklos dešimtokai. Jie pasiryžę kovoti už galimybę baigti dvylika klasių savo mokykloje. Mokyklos bendruomenę papiktino vasarį priimtas miesto tarybos sprendimas nuo kitų mokslo metų nebeformuoti vienuoliktų klasių.

Pagal Kauno miesto savivaldybės sprendimus ir Vyriausybės nutarimą, vidurinėje mokykloje ar gimnazijoje mokinių vienuoliktose klasėse turi būti ne mažiau kaip 50. Vaižganto vidurinėje mokykloje šiuo metu mokosi 46 dešimtokai.

"Jei liksime pagrindine mokykla, per porą metų pastatas bus tuščias. Tėvai ieškos mokyklų, kuriose jų vaikams nereikės taip dažnai keisti draugų ir mokytojų", – įsitikinusi Vaižganto vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Jūratė Voloskevičienė.

Į susitikimą su miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėju Antanu Bagdonu, tarybos nariais susirinkę mokinių tėvai piktinosi, kad sprendimas buvo priimtas be jų žinios.

"Diskutuoti jau neturime su kuo. Visi nuo praėjusių metų žinojo, kad taip bus", – aiškino A.Bagdonas.

Pagal pertvarkos planą iki 2012 m. vidurinių mokyklų nebeliks. Jos bus akredituotos ir taps keturmetėmis gimnazijomis bei pagrindinėmis mokyklomis.

Reformą patikėta įgyvendinti miestų taryboms, tačiau Seimo narys Julius Dautartas teikia įstatymo pataisą, kuria siūloma įvesti barjerus, vietos valdžiai neleidžiančius likviduoti ar reorganizuoti mokyklų. J.Dautarto teigimu, būtina atsižvelgti į nuolatinius mokinių tėvų, įvairių bendruomenių prašymus sudaryti lygias galimybes ir tinkamas mokymosi sąlygas visiems vaikams.

Gimnazijų užteks visiems?

Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas įsitikinęs, kad būtina vykdyti pernai miesto tarybos patvirtintą bendrojo lavinimo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūrų pakeitimo ir pertvarkos 2008–2012 metų priemonių planą. Pagrindinė priežastis – sumažėjęs mokinių skaičius. Taip tikimasi sureguliuoti moksleivių srautus, kad Kaune neliktų perpildytų ar apytuščių mokyklų.

Šiemet ši pertvarka palies Eigulių, K.Griniaus, M.Mažvydo, Radvilėnų, Vaižganto ir Vydūno vidurines mokyklas. Jose nebus komplektuojamos vienuoliktos klasės.

"Negali būti taip, kaip dabar yra Kaune. Todėl savivaldybės administracija ir siūlo sprendimus, kad žmonėms nereikėtų blaškytis. Pagrindinėje mokykloje reikia išmokyti vaiką mokytis, o gimnazija rengia tolesniam gyvenimui", – dėstė A.Bagdonas. Vaižganto vidurinės mokyklos norą išlikti vidurine mokykla jis pavadino agitacija prieš įstatymus.

Tačiau valdininkas negalėjo atsakyti į klausimą, kuo bloga vidurinė mokykla. Jis pats pripažino, kad kitose šalyse tokios mokyklos egzistuoja.

"Negatyviai kalbėti aš nedrįsčiau. Be abejo, yra nesklandumų ir nesusipratimų toje reformoje, bet būtina sudaryti sąlygas mokiniams įgyti kokybišką išsilavinimą", – įsitikinęs Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas.

Jis garantavo, kad Kaune užteks vietų visiems norintiesiems tęsti mokslus gimnazijose. "Kaune į gimnazijas nepateks tik tie, kurie nenorės. Sakau jums atsakingai – jeigu visi iš pagrindinių mokyklų nueis į gimnazijas, dar liks vietų", – garantavo vedėjas. Anot jo, gimnazijose gali mokytis 15 tūkst. vaikų, o poreikis yra keliais tūkstančiais mažesnis.

Nors teigiama, kad reforma padės taupyti lėšas, kol kas nėra aišku, kaip bus panaudotos ištuštėjusių mokyklų patalpos. Už jų išlaikymą mokama iš savivaldybės biudžeto.

Katalikiškų mokyklų mada

Ne visas miesto mokyklas palies ši reforma. Šiemet trys vidurinės mokyklos pareiškė norą tapti katalikiškomis. Teigiama, kad dabar mieste veikiančios Jėzuitų gimnazija, Šv.Mato ir "Ąžuolo" katalikiškos vidurinės mokyklos nesutalpina visų norinčiųjų. Tačiau aiškėja ir kitas aspektas – pasivadinusi katalikiška gimnazija, mokykla neprivalo keisti savo struktūros. Joje gali mokytis vaikai nuo pirmos iki dvyliktos klasės.

Nors A.Bagdonas užsimena, kad katalikiškomis gali būti ir pagrindinės mokyklos, viešai skelbiama, kad J.Urbšio, "Vyturio" ir Julijanavos vidurinės mokyklos bus akredituotos į katalikiškas gimnazijas. Nė vienos šių mokyklų vadovai neprisipažino, kad statuso pakeitimas susijęs su noru išlaikyti ligšiolinę struktūrą.

"Tai sena mūsų svajonė. Mokytojų įdirbis ir asmenybės yra palanki dirva katalikiškai pedagogikai plėtoti", – tikino J.Urbšio vidurinės mokyklos direktorius Paulius Martinaitis. Šio savo siekio mokykla neslepia seniai. Antrus metus joje dirba kapelionas, mokiniai dalyvauja rekolekcijose. "Matau, kad tos vertybės, kurios reikalingos ugdymui ir patiems žmonės, įgavo visai kitokią naują spalvą", – džiaugėsi mokyklos direktorius.

"Vyturio" vidurinės mokyklos direktorė Aleksandra Bancevičienė aiškino, kad iniciatyvą tapti katalikiška mokykla parodė pedagogai. "Sumaišties laiku tiesiog stipriau ugdysime krikščioniškąsias vertybes", – sakė A.Bancevičienė. Direktorė pripažino, kad revoliucijos mokykloje niekas nedarys. Ji džiaugiasi, kad mokyklai suteikta galimybė akredituoti vidurinio ugdymo programą.

Julijanavos vidurinės mokyklos direktorius Viktoras Guzevičius viliasi, kad tapusi katalikiška gimnazija jo vadovaujama ugdymo įstaiga paskatins vaikus rinktis dorines specialybes.

"Didelių permainų nebus. Turėsime žodį "katalikiška" mokyklos pavadinime. Vyskupijos prašysime, kad šv.Kazimierą paskirtų mūsų mokyklos globėju. Ir viskas. O visa kita pasiliks po senovei", – atvirai pasakojo V.Guzevičius.

Šv.Mato ir "Ąžuolo" katalikiškos vidurinės mokyklos taip pat taps gimnazijomis, kuriose vaikai mokysis nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Jėzuitų gimnazijoje komplektuojamos 5–12 klasės. A.Bagdonas patvirtino, kad ieškoma pradinė mokykla, galėsianti užpildyti pradinukų spragą Jėzuitų gimnazijoje.

Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas

Atkūrus Lietuvai nepriklausomybę, atsirado iniciatyvų atkurti tarpukario progimnazijas ir gimnazijas. 1992 m. patvirtinta gimnazijų koncepcija, kurioje numatyta, kad gimnazija yra keturmetė. Išskirtiniais atvejais gimnazijose gali būti ir žemesnių klasių. Mokyklų tinklo pertvarka susijusi ir su aktualia mokinių mažėjimo problema. Reikiamai sutvarkius mokyklų tinklą, turėtų nebelikti antros pamainos. Mokiniai po pietų turi lankyti būrelius, o ne sėdėti privalomose pamokose. Kaune iniciatyva steigti gimnazijas atėjo tiek iš mokyklų, tiek iš savivaldybės. Deja, nebuvo žiūrima į miesto geografiją, todėl susidarė tokia situacija, kad dauguma gimnazijų yra miesto centre, o mažesniems mokiniams nėra kur eiti. Jaunesniems vaikams mokykla turi būti kaip galima arčiau namų. Vyresniųjų klasių mokiniams gali būti ir toliau. Yra žymiai geriau, kai viename pastate mokomi panašaus amžiaus vaikai ir į tam tikrą amžiaus tarpsnį orientuojasi mokytojai. Tai svarbu ir mokinių saugumui, žalingų įpročių plitimui. Pagal statistiką Kaune klasių užpildomumas gana žemas, palyginti su kitais šalies miestais. Tai yra mūsų visų lėšos, kurių reikia toms klasėms išlaikyti. Šiuo metu reikia taupyti, todėl būtina pertvarka. Nuostata katalikiškose gimnazijose išlaikyti tęstinumą atsirado, kai savivaldybėse buvo po vieną kitą tokią mokyklą. Girdėdamas, kad Kaune norima padaryti kaip galima daugiau katalikiškų mokyklų, savivaldybės atstovų paprašyčiau būti šiek tiek atsargesniems. Galima įžvelgti, kad kai kurios mokyklos bando tuo pasinaudoti.

Dešimtokams siūloma rinktis kitas mokyklas

Eigulių vidurinės mokyklos – "Saulės" gimnazijoje ir J.Jablonskio gimnazijoje.

K.Griniaus ir Vydūno vidurinių mokyklų – Kalniečių vidurinėje mokykloje (būsima gimnazija).

M.Mažvydo vidurinės mokyklos – VDU "Rasos" gimnazijoje.

Radvilėnų vidurinės mokyklos – "Varpo" gimnazijoje.

Vaižganto vidurinės mokyklos – "Aušros" gimnazijoje ir S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijoje.

Paliekama teisė mokiniams rinktis pageidaujamą mokyklą (gimnaziją), jei tose mokyklose (gimnazijose) yra vietų. Papildomai galės priimti Maironio gimnazija ir "Santaros" gimnazija.

Dešimtokai privalo į pasirinktą mokyklą (gimnaziją) pristatyti dokumentų originalus iki birželio 25 d.