Valdžia nuleidžia rankas – nevers mažinti valstybinių aukštųjų mokyklų skaičiaus ir lauks, kol jos pačios apsispręs persitvarkyti. Bet niekas nežino, kada tai įvyks.

Viskas sustojo

Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta ekspertų darbo grupė pernai spalį pateikė savo viziją dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo. Pasiūlyta per kelerius artimiausius metus į du didelius universitetinius centrus sujungti Vilniuje ir Kaune veikiančias aukštąsias mokyklas. Reforma turėjo prasidėti jau šiemet, baigtis – iki 2017-ųjų.

Tačiau pasiūlytoji pertvarka ėmė buksuoti nė neprasidėjusi. Universitetai įvertino ją skeptiškai, studentai ėmėsi protestuoti, įtakingi politikai išsigando galimų neigiamų padarinių, ypač artėjant Seimo rinkimams, todėl faktiškai vetavo bet kokius bandymus peržiūrėti aukštųjų mokyklų skaičių.

Galų gale paaiškėjo, kad universitetų tinklo optimizavimas atidedamas neribotam laikui. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius šiomis dienomis patvirtino, kad reforma nebus vykdoma, kol to nepanorės patys universitetai.

„Ekspertų darbo grupė pateikė savo siūlymus, ką reikėtų daryti, kad rastųsi stiprių, tarptautinėje erdvėje pajėgių konkuruoti universitetų. Išvados buvo plačiai aptartos politikų ir akademinės bendruomenės atstovų, dabar laukiame iniciatyvos iš apačios. Jeigu nebus akademinės bendruomenės palaikymo, tikrai nebus jokių dirbtinų sujungimų ar integracijų“, – pareiškė G.Steponavičius.

Nespėja įvykdyti

Jau 2012 m. Lietuvos edukologijos (buvęs Vilniaus pedagoginis) universitetas turėjo būti prijungtas prie Vilniaus universiteto, o Lietuvos kūno kultūros akademija – prie Sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas ir Vilniaus dailės akademijos filialas prijungtas prie Vytauto Didžiojo universiteto. Be to, iki šių metų pabaigos Aleksandro Stulginskio universitetas turėjo būti prijungtas prie Kauno technologijos universiteto.

Tačiau akivaizdu, kad nei šiemet, nei greičiausiai kitąmet šių pertvarkų nebus spėta įvykdyti. To nenori patys universitetai. „Mūsų aukštoji mokykla yra Vilniaus universitetas“, – griežtai pareiškė šios aukštosios mokyklos Kauno humanitarinio fakulteto studentai ir dėstytojai.

Rektorių konferencijoje taip pat pasisakoma prieš „skubotą universitetų tinklo optimizavimą“, nors ir pripažįstama, kad tokia pertvarka yra reikalinga ir kada nors turi įvykti. „Gerbiant Konstitucijos deklaruojamos universitetų autonomijos teises, būtina sudaryti sąlygas universitetinių aukštųjų mokyklų bendruomenėms priimti nutarimus dėl efektyviausios veiklos, susijungiant ar surandant kitas tarpusavio bendradarbiavimo formas“, – be kita ko, pareiškė Rektorių konferencijos prezidentas profesorius Remigijus Žaliūnas.

Trukdo ir rinkimai

Tikėtasi, kad Mykolo Romerio universitetas dėl savo išskirtinumo – sąlyginės nepriklausomybės nuo valstybės finansavimo – galėtų jau 2012 m. būti privatizuotas. Pasiūlyta šiam universitetui ieškoti strateginių investuotojų Lietuvoje ir užsienyje.

Tokį tikslą Mykolo Romerio universitetas kelia, tačiau bent kol kas nematyti, kad būtų kokių nors potencialių kandidatų privatizuoti šią aukštąją mokyklą, todėl šis veiksmas atidedamas vėlesniam laikui.

Gerokai vėliau bus sujungtas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas su Vilniaus universitetu, nors tai ekspertai siūlė įgyvendinti iki 2015 m. pabaigos. Taip sostinėje turėjo būti per artimiausius trejus metus sukurtas vienas didelis universitetinis centras.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetą iki 2014 m. pabaigos siūlyta sujungti su Vytauto Didžiojo universitetu, o iki 2017 m. pabaigos – Kauno technologijos universitetą sujungti irgi su Vytauto Didžiojo universitetu. Taip laikinojoje sostinėje turėjo gimti Kauno universitetas.

Jokie judesiai šiomis kryptimis nedaromi. Turint galvoje tai, kad šiemet vyks rinkimai, prasidės nauja Seimo kadencija, taip pat būtinybę parlamente tvirtinti visas valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkas, spėjama, kad bet kokie susijungimai galimi ne anksčiau kaip 2014–2015 m. Ir jie užtruks gerokai ilgiau, nei buvo siūlę ekspertai.

Nepalankios tendencijos

Švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius neabejoja, kad universitetų tinklą optimizuoti Lietuvoje yra būtina. „Tokių pavyzdžių galime rasti ir Skandinavijos šalyse Danijoje, Suomijoje, apie universitetų sujungimą jau diskutuojama ir Švedijoje. Pasaulinės tendencijos – universitetinių tinklų plėtra, konkurencija dėl geriausių protų verčia akademines bendruomenes konsoliduoti jėgas. Lietuvoje kurį laiką vykusi ekstensyvi universitetų plėtra nulėmė priešingas tendencijas. Tai – išskaidytas studijų ir mokslinių tyrimų potencialas, kai, pavyzdžiui, net viename mieste veikiantys universitetai siūlo labai panašias studijas, mažesni universitetai yra per silpni konkuruoti tarptautinėje erdvėje“, – teigė ministerijos vadovas.

Anot jo, dar vienas svarbus veiksnys – nepalankios demografinės tendencijos: „Prognozuojama, kad dėl pastaraisiais metais sumažėjusio gimstamumo studentų skaičius 2020 m. sumenks daugiau nei 40 proc. Jei situacija nesikeis, gali būti, kad netolimoje ateityje kai kurie universitetai pristigs studentų.“

G.Steponavičius neslepia apgailestaujantis, kad reforma atidedama. „Svarstant ekspertų išvadas dėl universitetų skaičiaus mažinimo, dauguma universitetų pasisakė “už„ – joms pritarė, tačiau – be mūsų arba kada nors vėliau. Daugelis tebemano, kad gali savarankiškai irtis į priekį, tai ir atspindi šiandienį aukštųjų mokyklų mąstymą“, – sakė ministras.

Jis pažadėjo, kad aukštųjų mokyklų integracijos procesai bus remiami europietiškais pinigais. „Esame pasirengę ir ateityje ES struktūrinių fondų lėšomis paremti ir skatinti šiuos procesus“, – pareiškė ministerijos vadovas.

Pasisakytų už kitokį modelį

Vis dėlto, jau akivaizdu, kad universitetų tinklo optimizavimas bus labai ilgalaikis procesas. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), reaguodama į ekspertų rekomendacijas, pabrėžė, kad „yra poreikis optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą, tačiau veiksmai turi būti vykdomi apgalvotai bei nuodugniai išnagrinėjus visas galimybes ir padarinius“.

„Sutinkame, kad būtina mažinti Lietuvoje veikiančių universitetų skaičių, tačiau, atsižvelgdami į europinę praktiką ir Lietuvos aukštojo mokslo specifiką, manome, kad tikslingiau būtų skatinti universitetų jungimąsi, atsižvelgiant į panašius profilius bei išlaikant specializuotus – technologinių, sveikatos mokslų, menų – universitetus. Tokia sistema leistų efektyviau užtikrinti turimų žmogiškųjų ir infrastruktūros išteklių panaudojimą ir išlaikytų konkurenciją tarp panašaus profilio, tačiau skirtinguose regionuose veikiančių aukštųjų mokyklų“, – pareiškė LSAS prezidentas Vilius Morkūnas.

Ši sąjunga atkreipė dėmesį, kad tinklo optimizavimas paliekant po vieną universitetą Vilniuje ir Kaune nepagerins aukštųjų mokyklų institucijų kokybės valdymo bei administravimo, nes sujungimo padarinys – gerokai sudėtingesnės administracinės struktūros. Tam suvaldyti reikės specifinių sprendimų ir žinių, kad restruktūrizacija būtų sėkminga.

LSAS akcentavo, kad, siekiant užtikrinti kokybišką universitetų tinklo optimizavimą, „būtina įvertinti galimybes ne tik sudarytos darbo grupės nagrinėtais aspektais, bet ir įvertinti ekonominius rodiklius, galimus socialinius pokyčius, identifikuoti jungimo laikotarpiu ir vėliau galinčias kilti problemas, taip pat jų sprendimo metodus, remiantis ne tik turima užsienio šalių, bet ir Lietuvos praktika, išanalizavus jau susijungusių aukštųjų mokyklų patirtį“.

Kalba viena, daro kita

Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 46 aukštosios mokyklos – 27 valstybinės ir 19 nevalstybinių. Iš jų 22 yra universitetai – 14 valstybinių ir 8 nevalstybiniai.

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje milijonui gyventojų tenka kur kas daugiau aukštųjų mokyklų. Pavyzdžiui, gerokai turtingesnėje Danijoje, kurioje gyvena beveik dvigubai daugiau žmonių nei Lietuvoje, yra kur kas mažiau valstybinių universitetų – tik 8. Vykdant aukštųjų mokyklų pertvarką ateityje danai turės tik 3 didelius universitetinius centrus.

„Tai reiškia, kad Lietuvoje aukštosios mokyklos yra smulkios, jose nemažai besidubliuojančių studijų programų, tos pačios specialybės dėstytojų grupės smulkios ir išsiskaidžiusios, universitetai vien dėl savo dydžio negali tapti stipriais, europiniu lygiu matomais mokslų ir studijų centrais“, – tvirtino švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Ji neneigė, kad yra valstybinių aukštųjų mokyklų, kurios, nors ir deklaruoja pritariančios universitetų tinklo pertvarkai, tačiau iš tikrųjų jai priešinasi. „Akivaizdu, kad reformų kelias nelengvas, o akademinė sfera ir akademinis pasaulis savaime yra gana konservatyvūs ir inertiški. Tačiau permainos, nuolatinė kaita, atsinaujinimas yra neišvengiamas“, – pabrėžė pareigūnė.