Jis citavo viešus Vokietijos ir Nyderlandų žvalgybos tarnybų perspėjimus, kad po trejų ar ketverių metų Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali būti pasirengęs naujai agresijai. Šiuo metu Vakarai susiduria su Rusijos provokacijomis, pavyzdžiui, dronų įsiveržimais, todėl galima tikėtis, kad tokių provokacijų daugės.
„Atsižvelgdami į šiuos pavojus, turime labai sparčiai plėtoti savo gynybinius pajėgumus ir labai realiai apsirūpinti būtinomis atsargomis, kad galėtume apsiginti ir atgrasyti nuo bet kokios agresijos ar provokacijos, o tai apima Rytų flango stebėjimo ir dronų sienos projektų tęstinumą ir plėtrą“, – sakė A. Kubilius.
„Bendrais bruožais tariant, Rytų flango sargybą sudaro dvi „sienos“ vienu metu. Viena jų yra „sausumos siena“, t. y. antžeminės antimobilumo priemonės, neleidžiančios priešo sunkiajai technikai patekti į mūsų teritoriją. Kita – „dronų siena“, skirta užkirsti kelią dronų provokacijoms arba įsiveržimams į mūsų oro erdvę. Abu šie projektai turi būti plėtojami kaip labai svarbūs siekiant apsaugoti pasienio šalis ir visą Europą“, – sakė ES komisaras.
Jis neneigė, kad svarstant svarbius projektus nuomonės ir vertinimai skiriasi, nes tai natūralu, o ES yra pasirengusi diskutuoti ir rasti geriausius sprendimus.
A. Kubilius pažymėjo, kad pastarojo meto dronų provokacijos parodė, jog nė viena Europos šalis nėra visiškai apsaugota ir kad Rusija gali naudoti laivus, taip pat ir savo „šešėlinį laivyną“, kaip dronų paleidimo platformas.
EK narys pabrėžė, kad „dronų sienos“ projekte taip pat turėtų būti atsižvelgta į Ukrainos patirtį ir jos turimas kovos su dronais priemones, taip pat kad dronus, kurie kainuoja apie 10 tūkst. eurų, būtų galima naikinti ekonomiškai efektyviu būdu, o ne 1 mln. eurų kainuojančiomis oro gynybos raketomis.
Latvijos gynybos ministras Andris Sprudas pritarė A. Kubiliui, sakydamas, kad nė viena Europos šalis nėra taip toli nuo Rusijos, kad būtų apsaugota nuo jos provokacijų. A. Sprudas pabrėžė, kad gynybos technologijos turi būti plėtojamos daugiasluoksnėje sistemoje, paremtoje trimis ramsčiais. Pirmasis ramstis būtų dronų aptikimas naudojant radarus ir jutiklius, antrasis – kovos su dronais priemonės, o trečiasis sujungtų antžemines ir oro sistemas.
Gynybos ministras sakė, kad jūroje Latvija yra pasirengusi tęsti veiklą, susijusią su antidroninėmis technologijomis, taip pat kad Latvija yra pirmaujanti šalis dronų koalicijoje, remiančioje Ukrainą.
Naujausi komentarai