Pereiti į pagrindinį turinį

Kauną aplenks ir škotai?

2010-04-12 15:24
Paskui savo futbolo rinktinę atvykę sirgaliai iš Škotijos Kaune išleisdavo milijonus litų.
Paskui savo futbolo rinktinę atvykę sirgaliai iš Škotijos Kaune išleisdavo milijonus litų. / Evaldo Butkevičiaus nuotr.

Ne vienus metus Kaunas galėjo vadintis Lietuvos futbolo rinktinės namais, tačiau gali būti, kad čia nebus sužaistos nė vienos atrankos į Europos čempionatą rungtynės.

Įsigalios nauji reikalavimai

Per praėjusį atrankos į pasaulio čempionatą ciklą Kaunui antausį skėlė nedidelį, bet naują ir modernų stadioną pasistačiusi Marijampolė, kurioje rinktinė sužaidė trejas iš penkerių oficialių namuose žaistų rungtynių. Šiemet į kovą dėl populiariausių futbolo rungtynių įsijungė dar ir Klaipėda.

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius neslepia, kad norėtų, jog rinktinė rungtyniautų Kaune, tačiau teigia pavargęs S.Dariaus ir S.Girėno sporto kompleksą tempti už ausų, be to, nuo šių metų gegužės įsigalios nauji reikalavimai stadionams, kuriuos apeiti bus nebe taip paprasta. Kovo pabaigoje posėdžiavę Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) vykdomojo komiteto nariai nutarė, kad atrankos rungtynes į 2012 m. Lenkijoje ir Ukrainoje vyksiantį čempionatą bus galima žaisti tik trečiosios kategorijos stadionuose.

Tokių Lietuvoje nėra nė vieno, tačiau Klaipėdos miesto valdžia prieš kelis mėnesius jau kreipėsi į LFF, kad ši išduotų šios kategorijos reikalavimų sąrašą. Dėl to asmeniškai su L.Varanavičiumi kalbėjo ir Marijampolės meras Vidmantas Brazys. Tuo metu Kaunas tyli.

"Kaip tik praėjusią savaitę buvau susitikęs su kai kuriais Kauno viešbučių atstovais, kurie klausė, kur bus žaidžiamos rungtynės. Mes suinteresuoti, kad jos vyktų Kaune, bet jei miestas nerodo jokios susidomėjimo, negalime pirštis", – dėl Kauno abejingumo apgailestavo L.Varanavičius.

Aptvarkytas, bet netinkamas

S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius Vytas Snarskis teigė manantis, kad nėra jokios rimtos priežasties, jog nacionalinė rinktinė negalėtų žaisti Kaune.

"Jau porą metų neturime jokių priekaištų dėl vejos, pernai paremontavome patalpas, patvarkėme dušus, įrengėme dar vieną masažo kabinetą, sutvarkytos VIP ir žurnalistų tribūnos", – nuveiktus darbus vardijo V.Snarskis.

Stadiono direktorius tvirtino esantis gana ramus, nes UEFA iki šių metų pabaigos stadionui yra suteikusi jo tinkamumą aukščiausios klasės rungtynėms liudijantį sertifikatą.

"Jeigu stadionas neatitinka reikalavimų, gal būtume gavę kokį pranešimą iš LFF. Negavome, todėl manau, kad viskas tvarkoje", – svarstė V.Snarskis.

"Sporto centro direktorius ne apie tai kalba. Stadionas tikrai neatitinka trečiai kategorijai keliamų reikalavimų. Manau, kad tokiais dalykais Kaunas turėtų pats domėtis, bet jeigu reikia, mes apie tai jiems galime pranešti", – žadėjo L.Varanavičius.

Klaipėda nusiteikusi kovingai

Pasak L.Varanavičiaus, nuo gegužės įsigaliosiantys nauji reikalavimai stadionams išties nėra nežmoniškai dideli, o reikiamos papildomos investicijos ir į Kauno, ir į Marijampolės, ir į Klaipėdos stadionus neviršytų 2–4 mln. litų. Dalį sumos žada padengti pati federacija. Bet esą delsti negalima, nes pirmosios atrankos į Europos čempionatą rungtynės su Škotija įvyks rugsėjo pradžioje. Jų vietą būtina paskelbti likus mažiausiai dviem mėnesiams iki rungtynių pradžios.

Jau aišku, kad iki rungtynių su škotais Klaipėda susitvarkyti stadiono nesuspės, tačiau ji nestokoja ambicijų priimti nacionalines rinktines nuo kitų metų pradžios. O iki to laiko Lietuvos rinktinė bus spėjusi sužaisti vos vienas iš keturių atrankos cikle namuose žaidžiamų rungtynių.

"Mūsų stadiono veja gera, yra reikalavimus atitinkantis apšvietimas ir švieslentė, bet reikia pakeisti tribūnas. Tam pinigų surastume, bet dėl įstatymų užtruks, kol pradėsime darbus. Manau, kad iki kitų metų Kaunas dar gali būti ramus", – nusijuokė Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

Planuojama, kad atnaujintame Klaipėdos stadione tilps apie 8000 žiūrovų ir jis, be abejo, taps konkurentu S.Dariaus ir S.Girėno stadionui, kuriam jau ir Marijampolės konkurencija yra gana rimta.

"Kaunas vis labiau praranda savo pozicijas. Vien per šiuos metus kiek komandų iš aplinkinių valstybių atvažiavo treniruotis ir po savaitę praleido Marijampolėje! Gali būti, kad Marijampolės maniežas atsipirks per 4–5 metus. Tai pakankamai gera investicija", – įvertino L.Varanavičius.

Investicijas atpirktų škotai

Jeigu Lietuva iki Europos čempionato atrankos ciklo neturės trečiosios kategorijos stadiono, jai jokios sankcijos negrės, tačiau prieš kiekvienas rungtynes teks rašyti specialų prašymą dėl išimties. Manoma, kad reikalavimų neatitinkančių stadionų Europoje neturės vos 6–7 valstybės.

L.Varanavičius teigė, jog jam nusibodo kaskart dėl Lietuvos stadionų būklės patirti tarptautinę gėdą. Todėl LFF žada prisidėti prie vieno stadiono sutvarkymo, kad jis atitiktų tarptautinius reikalavimus. Tame viename stadione greičiausiai ir bus žaidžiamos visos svarbiausios rungtynės.

Iš L.Varanavičiaus kalbos galima suprasti, kad lenktynėse dėl svarbiausių rungtynių stadiono pirmauja Marijampolės stadionas. Jame taip pat kol kas nevyksta darbai, po kurių stadionas atitiktų būtiną trečiąją kategoriją, tačiau ir stadiono, ir Marijampolės atstovai esą bent kalbomis rodo susidomėjimą.

"Nežinau, kas dėl to kaltas, bet sprendimai Kaune nedaromi. Negaliu to suprasti, nes vien tik atvykus škotams miestas gauna 5–6 mln. litų pajamų. Bet kuris miestas turėtų stengtis tuos pinigus paimti", – stebėjosi L.Varanavičius.


Atrankos į Europos čempionatą rungtynių tvarkaraštis

2010 m. rugsėjo 3 d. Lietuva – Škotija

2010 m. rugsėjo 7 d. Čekija – Lietuva

2010 m. spalio 8 d. Ispanija – Lietuva

2011 m. kovo 29 d. Lietuva – Ispanija

2011 m. birželio 3 d. Lichtenšteinas – Lietuva

2011 m. rugsėjo 2 d. Lietuva – Lichtenšteinas

2011 m. rugsėjo 6 d. Škotija – Lietuva

2011 m. spalio 11 d. Čekija – Škotija


Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadionas

1921 m. Kauno miesto savivaldybė išnuomojo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungai žemės sklypą, kuriame buvo įrengta futbolo aikštė su bėgimo takais. 1969 m. prasidėjo stadiono rekonstrukcija, tačiau tik 1979-aisiais vietoj nedidelių medinių tribūnų iškilo gelžbetoninės, puslankiu juosiančios žaliąją veją tribūnos, kuriose įrengta 12 000 sėdimų vietų.


Marijampolės "Sūduvos" stadionas

Mažiau nei prieš dvejus metus atidarytas Marijampolės stadionas yra pirmasis Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo pastatytas futbolo stadionas. Beveik prieš metus stadione pastatyta papildomai tribūnų – sėdimų vietų padaugėjo iki 6,25 tūkst. Šalia stadiono yra dvi futbolo treniruočių aikštės po atviru dangumi ir uždaras maniežas su 2,5 tūkst. sėdimų vietų, kuriame treniruotis galima ištisus metus.


Klaipėdos "Žalgirio" stadionas

1927 m. statytas stadionas ne kartą rekonstruotas, šiuo metu jame telpa 5 tūkst. žiūrovų. Paskutinė dalinė rekonstrukcija pradėta prieš kelerius metus. Planuojama, kad kitais metais stadione esančių sėdimų vietų skaičius išaugs iki 8 000.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų