Gripo epidemija siautėja Ukrainoje, sparčiai plinta Rusijoje, grėsmingai artėja ir prie Lietuvos. Kaune kol kas nėra vakcinos, reikalingos kovoti su kiaulių gripu, mieste jau serga septyni žmonės.

Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Rudžinskaitė tikino, kad specialistai šiuo metu atidžiai stebi situaciją Kaune. Ypatingas dėmesys skiriamas gripo ir į gripą panašių ligų atvejams.

"Paūmėjimo nepastebėjome, sergamumas nėra peržengęs įprastinės ribos", – tvirtino K.Rudzinskaitė.

Specialistė skaičiuoja, kad nuo balandžio, kai pradėjo plisti kiaulių gripas, Kaune užfiksuoti septyni atvejai, paskutinis – spalio 20 d. Daugelis sergančiųjų šia liga užsikrėtė viešėdami užsienyje.

Kur kas rimtesnė situacija Ukrainoje – kaimyninėje šalyje per gripo epidemiją mirė 53 žmonės, sekmadienį pranešė Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija.

"Rizika didėja, iš esmės situacija priklauso nuo mūsų bendravimo su šių šalių gyventojais, nuo to, kiek žmonių į šias šalis išvažiuoja ir grįžta", – kalbėjo K.Rudzinskaitė.

Didžiausia problema, anot jos, ta, kad kol kas nei Kaune, nei kitur Lietuvoje nėra su šia liga kovoti reikalingos vakcijos. Ji, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvą pasiekti turėtų pavasarį.

Gydytojai jau išsiaiškino specifinius šio gripo požymius. Pavyzdžiui, daugelis ja sergančių žmonių skundžiasi virškinamojo trakto sutrikimais, pykinimu, vėmimu, viduriavimu. Vienas pirmųjų požymių yra sausas kosulys, neretai iškosint kraujo.

Lietuvoje nustatyti 57 kiaulių gripo atvejai.

Spręs, ar pirkti vakcinos

Lietuvos medikai neturi šios ligos prevencijai skirtos vakcinos, tačiau yra įsigyta antivirusinių vaistų gydyti 3,5 proc. (150 tūkst.) šia liga susirgusių šalies gyventojų.

Kaip BNS vakar sakė sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas, šią savaitę bus nuspręsta, ar vakcina nuo naujo tipo pandeminio gripo apskritai bus perkama.

"Šią savaitę nuspręsime, ar pirkti vakciną, ar daugiau – dar 1 proc. gyventojų – numatyti antivirusinių vaistų. Sprendimas bus daromas įvertinus galimą gripo pandemijos trukmę, t.y. ar ji gali užsitęsti, ar ne. Vakcina yra skiepai, profilaktinė priemonė, skirta imunitetui per dvi savaites suformuoti. Antivirusiniais vaistais gydomi jau susirgę žmonės", – aiškino A.Skikas.

Paklaustas, ar Lietuvai pigiau atsieitų skiepyti gyventojus, ar gydyti jau susirgusius, A.Skikas atsakė, kad iš anksto skiepyti būtų pigiau, jei išankstinė vakcinacija apimtų 30 proc. gyventojų. Kartu jis pažymėjo, kad tokio masto skiepijimas Lietuvai brangiai kainuotų.

Anksčiau Lietuvoje skiepyti buvo planuojama didesnės rizikos grupėje esančius žmones – daug kontaktų su žmonėmis turinčių profesijų atstovus ir neįgaliuosius. Iš viso – apie 18 tūkst. žmonių. Tačiau kaip buvo pranešta, minėta vakcina, jei būtų užsakyta, į Lietuvą atkeliautų 2010 m. pradžioje arba keliais mėnesiais vėliau, nei numatomas ligos proveržis Europoje.

A.Skiko teigimu, kai kurie užsienio šalių medikai labai skeptiškai žiūri į skiepijimą, o žmonės vengia skiepytis net ir tose šalyse, kurios vakcinos turi nusipirkusios visiems savo gyventojams.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, be kita ko, minėjo, kad rinkos tyrimų bendrovės RAIT atlikto tyrimo duomenimis, 38 proc. apklaustųjų Lietuvoje teigė, jog nesiskiepytų, o 20 proc. abejojo.

"Jei jūs dėl Ukrainos, tai ten galbūt šiek tiek kitokia situacija nei pas mus. Mes situaciją matome, valdome", – užtikrino viceministras.

Šaltinis: BNS