Nemokiems tapusiems kredito įstaigų klientams, vaizdžiai tariant, numaunamos paskutinės kelnės: žmonės netenka ne tik nekilnojamojo turto, bet lieka su šimtatūkstantinėmis skolomis.

Žlugo nespėjęs suklestėti

Kauno verslininką Rolandą Prušinską Meškasalio kaimo Alytaus rajono apylinkės išsyk pakerėjo – išvydęs kelis sklypus prie ežero Dzūkijos miškų pašonėje jis nusprendė, kad čia – tinkama vieta kaimo turizmui.

"Kūriau planus, įsivaizdavau, kaip viskas bus, ir ryžtingai siekiau tikslo. Jau beveik viską buvau padaręs, kai užslinko krizė", – skaudžia patirtimi dalijosi R.Prušinskas. Nepasisekti, atrodo, negalėjo, nes sodyba – prie gana judraus kelio į Druskininkus.

Jo kuriamą kaimo turizmo objektą sudarė dvi dalys: kempingas ir sodyba ramybę mėgstantiems svečiams. Projektui įgyvendinti verslininkas pinigų skolinosi iš Kauno kredito unijos (KKU). Į projektą investuota maždaug 800 tūkst. litų. Iš daugiau kaip pusės milijono litų paskolos iki šių metų pradžios pavyko grąžinti mažiau nei pusę. Maždaug pusmetį įmokų kredito įstaigai R.Prušinskas nebemoka, nes neturi iš ko.

"Viskas sustojo, supratau, kad verslą teks parduoti", – rūpesčiais dalijosi kaunietis.

Ginčas persikėlė į teismą

Susidūręs su sunkumais, vyras ėmė pardavinėti šeimos turtą – atsisveikinęs su butu ir vienu sklypu, jis kurį laiką kredito įstaigai galėjo mokėti mėnesines įmokas. Pinigų vis tiek pritrūko, dabar unijai R.Prušinskas yra skolingas maždaug 400 tūkst. Pastebėjusi, kad klientas klimpsta į finansinius sunkumus, KKU ėmėsi veiksmų.

"Davėme laiko susitvarkyti, grąžinti paskolą, bet klientui nepavyko. Pradėjome išieškojimo procedūrą, nes nebematėme perspektyvų, verslas nebuvo vystomas", – pasakojo KKU administracijos vadovė Ernesta Ramaškaitė. Su unija bendradarbiaujanti antstolių kontora užsakė objekto turto vertinimą. Paaiškėjo, kad KKU įkeistas turtas – vystoma kaimo turizmo sodyba – verta 300 tūkst. litų.

"Esame įsitikinę, kad turto vertė yra žymiai didesnė – tą objektą galima parduoti už 900 tūkst. Nesutinkame su triskart mažesne vertintojų pateikta suma", – staiga įsižiebusio teisminio ginčo priežastį nurodė R.Prušinskui atstovaujantis "Nordia Baublys & Partners" advokatas Marijus Velička. Jam nesuprantama, kodėl kreditorius nori parduoti turtą už esą mažesnę nei rinkos vertę. Suabejojęs vertinimo objektyvumu advokatas paprašė teismo pervertinti turtą.

"Bus parduota viskas, ką žmogus turi, ir jis dar turės grąžinti bankui 100 tūkst. litų. Ar tai racionalu?" – retoriškai klausė advokatas M.Velička.

Paiso indėlininkų interesų

Lietuvos centrinės kredito unijos vadovui Sigitui Bubniui KKU ginčas su vienu klientų žinomas. Esą visi unijos specialistai stengėsi surasti visoms pusėms geriausią išeitį, tačiau šįkart taikiai susitarti nepavyko.

"Suprantame, kad už kiekvienos sutarties yra žmogus, turintis šeimą, gyvenimą. Nenorime nieko sužlugdyti, todėl labai retai imamės drastiškų priemonių", – tikino S.Bubnys.

Minėtu atveju, anot jo, rasti išeities nepavyko, nes sudvejota verslo perspektyva. Esą KKU ketina pateikti klientui siūlymą per metus bandyti turtą parduoti brangiau negu už 300 tūkst. litų.

"Jeigu jiems pavyks sodybą parduoti už 500–600 tūkst. litų, visiems bus geriau. Tegul bando", – galimybę suteikė S.Bubnys.

Imtis griežtų priemonių – parduoti įkeistą turtą ir nutraukti kredito sutartį – paskatino, anot jo, atsakomybė prieš indėlininkus. Esą visos paskolos išduodamos iš visuomenės indėlių – kredito unijų narių ir savininkų suneštų pinigų.

"Jeigu skolininkams nurašysime skolas, vieną dieną indėlininkai ateis ir paklaus, ar teisėtai ir teisingai įvertinome visas rizikas, ar teisingai įvertinome kainas, ar nepiktnaudžiavome", – pabrėžė S.Bubnys.

Dugno dar nematyti

Registrų centro direktoriaus pavaduotojo turto vertinimui Arvydo Bagdonavičiaus nuomone, stebėtis drastiškais kredito įstaigų veiksmais neverta. Esą dabar nekilnojamasis turtas, palyginti su auksine 2007 m. pabaiga ir 2008 m. pradžia, yra atpigęs perpus. Tai rodo Registrų centro kaupiami ir analizuojami nekilnojamojo turto sandorių duomenys.

"Nuolydžio pabaigos dar nematyti. Viskas eina žemyn, apie jokį pagerėjimą, nekilnojamojo turto kainų stabilumą dar negalime kalbėti", – konstatuoja A.Bagdonavičius. Jis pastebi, kad šiemet būsto ir įvairių kitų objektų kainos toliau mažėja. Esą skelbimuose dar matyti gerokai aukštesnės negu realios sudaromų sandorių rinkos kainos.

"Sandorių vyksta labai mažai, rinka praktiškai miega", – faktą pateikia A.Bagdonavičius.

Paklaustas, kodėl turto vertintojai nemokių kredito įstaigų klientų objektus vertina mažiau, nei jie verti rinkoje, specialistas atsakė, kad tokį vertinimą lemia kritusi vadinamoji likvidacinė (priverstinio pardavimo) vertė. Esą anksčiau, rinkos pakilimo laikotarpiu, ši vertės beveik nesiskyrė nuo rinkos vertės. Dabar dėl tikėtino menko likvidumo ir prastų lūkesčių turtas vertinamas iki 40 proc. pigiau jo rinkos vertės.

"Potencialių investuotojų nėra, aišku, kad parduoti bus sunku, o pasiūlius mažą kainą tikimasi greičiau parduoti", – priežastį nurodė A.Bagdonavičius.