Laisvės alėjoje prieš Centrinį paštą daržovėmis ir vaisiais prekiavusi šeima buvo priversta susirinkti savo gėrybes nuo prekystalių. Taip jiems liepė pasirodę savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybos pareigūnai.

Prekiautojai pasijuto priblokšti

"Kad dėl mūsų, visų tokių miesto prekiautojų, politikai priėmė atskirą sprendimą, sužinojome iš pirkėjų. Iš pradžių net nepatikėjome. Nuo šiol mums draudžiama ant prekystalio lauke po stogeliu išsidėlioti daržoves ir vaisius – jais turėsime prekiauti iš kiosko. O tai bus tolygu susinaikinimui", – kalbėjo Laisvės alėjoje vaisiais ir daržovėmis prekiaujanti Jurgita Ignatavičienė.

Ji neabejojo, kad su vyru jau neteko pragyvenimo šaltinio. J.Ignatavičienės teigimu, tvarka, kai pirkėjas pats gali išsirinkti prekę nuo prekystalio, buvo nustatyta tik dėl to, kad pirkėjui būtų patogiau.

Kauno miesto taryba priėmė sprendimą, kuriuo nuo sausio pradžios bet kokia prekyba šalia kioskų, paviljonų ir laikinųjų įrenginių draudžiama.

Taigi obuoliais, pomidorais, slyvomis ir riešutais prekiaujantys smulkieji verslininkai dabar prekes gali rodyti tik pro kioskelio langą.

Prašė paaiškinti, kuo nusikalto

Pakeistos Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklės – nustatyta, kad prekyba nuo laikinųjų įrenginių, kurie yra arčiau kaip 6 m nuo kioskų ir paviljonų, yra neleidžiama.

"Toks pats likimas ištiko ir mūsų kolegas, siūlančius šviežias daržoves ir vaisius prie Laisvės alėjos fontano S.Daukanto gatvėje. Tik jie žiemą neprekiauja, o mes dirbame ištisus metus, klientų mums netrūksta. Analogiškai niekur nebus galima prekiauti ir prie Geležinkelio stoties. Bet mes juk ne narkotikais prekiaujame..." – susijaudinusi kalbėjo J.Ignatavičienė

Ji prašė paaiškinti, kuo nusikalto ir ledų pardavėjai, kuriems bus neleista lauke pastatyti ledų šaldytuvo, kad žmonės galėtų patys išsirinkti prekę.

Ketina kovoti

Akivaizdu, kad naujoji tvarka prekiautojams, švelniai tariant, nekelia susižavėjimo.

J.Ignatavičienės teigimu, prekystaliai po atviru dangumi egzistuoja visoje Europoje – tai miestui suteikia savotiško žavesio. Moters teigimu, prie Centrinio pašto nuolat besilankančios japonų turistų grupės labiau domisi lietuviškais agurkais, o ne pašto architektūra.

Mokesčius ir kiekvienais metais už pratęstą prekybos licenciją savivaldybei mokanti moteris klausė, kaip galima modernizuoti kioskelį, kai nežinai, ar kitais metais bus leista prekiauti.

"Buvo "auksinio" tualeto, dabar bus "auksinių" kioskų skandalas, – prognozavo J.Ignatavičienė. – Jei žinotume, kad licencija, pavyzdžiui, išduodama penkeriems metams, pasistatytume modernų kioskelį. Bet Kaune dėl nieko nebegali būti tikras."

Smulkieji verslininkai jau konsultavosi su teisininkais. Jie nusprendė nepasiduoti ir dėl Kauno tarybos sprendimo kreiptis į teismą.

Miesto centrui – ypatingos taisyklės

Savivaldybės administracijos direktorius Dainiu Ratkelis "Kauno dienai" teigė, kad miesto tarybos sprendimas priimtas todėl, kad prekiautojai piktnaudžiavo prekybos taisyklėmis.

"Prekiautojai reprezentacines miesto vietas – Laisvės alėją, S.Daukanto, Vilniaus gatves jau ėmė versti viešu turgumi. Jie buvo įspėti susikrauti savo dėžes ir nedaryti turgaus, tačiau jie piktnaudžiavo Prekybose taisyklėse numatyta išimtimi, leidžiančia šalia pasistatyti vaisvandenių šaldytuvus, nedidelę reklamėlę. Užuot pasistatę reklamėlę, jie išsinešė kartonines ir plastikines dėžes, tad neturėjome kitos išeities", – sakė direktorius.

D.Ratkelio teigimu, reprezentacinėse Kauno vietose dabar galima prekiauti tik iš kioskų, tačiau mieste netrūksta viešų vietų, kur galima laisvai prekiauti.

Lapkričio pabaigoje išvaikytas ūkininkų turgelis, veikęs prie Kauno "Akropolio" pagrindinės įeigos.

Kaip ir prekiautojai Laisvės alėjoje, ūkininkai apie pasikeitimus perspėti nebuvo.