"Leo LT" išardymo kaina – Kruonio HAE ir Kauno hidroelektrinė. Ekspertai nuogąstauja, kad, likviduojant nacionalinę bendrovę, šie du perspektyvūs objektai atiteks privačiam investuotojui "NDX energija".
Prezidentė nusiteikusi ryžtingai
Rugsėjo 4-ąją vyksiančiame "Leo LT" akcininkų susirinkime nacionalinės energetikos bendrovės likvidavimo klausimas į darbotvarkę dar neįtrauktas. Tačiau Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad per šį susirinkimą galėtų būti svarstomas "Leo LT" išardymo klausimas.
Bendrovei išardyti sąlygos sudarytos: neseniai Prezidentė pasirašė Atominės elektrinės įstatymo pataisas, kurios atveria kelią likviduoti arba reorganizuoti "Leo LT".
"Naujieji įstatymai suteikia galimybę spręsti klausimą jau šiandien ir tai padaryti per trumpiausią laiką. Jeigu Vyriausybei pritrūks politinės valios, tos valios nepritrūks man. Jeigu Vyriausybė šitą klausimą išspręs nenaudingai valstybei ir pažeisdama viešąjį interesą, tuo klausimu užsiims Generalinė prokuratūra", – per spaudos konferenciją ryžtingai kalbėjo D.Grybauskaitė.
Šalies vadovė atmetė visuomeninių organizacijų siūlymą bandyti kreiptis į teismą ir siekti, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu. Esą pagal dabar galiojančius įstatymus sandoris negaliojančiu galėtų būti pripažintas tik Stokholmo arbitraže. Procesas truktų mažiausiai dvejus metus, per kuriuos "Leo LT" galėtų toliau investuoti ir gauti ES fondų lėšas. Prezidentė tikino negalinti to leisti.
Turto dalybų scenarijai
Gandai apie galimus turto pasidalijimo variantus tarp privataus akcininko ir valstybės, ardant "Leo LT", Vyriausybės kuluaruose sklando jau seniai. Viešai kalbėti apie tai, kiek valstybei kainuos nacionalinės energetikos bendrovės likvidavimas, šalies ir atitinkamų ministerijų vadovai vengė. Premjeras Andrius Kubilius ne kartą yra užsiminęs, kad "tai valstybei kainuos labai brangiai".
"Vyriausybės atstovai ir energetikos ministras pradėjo kalbėti apie rengiamą išsidalijimo paketą, bet konkretūs skaičiai nenurodyti, – kalbėjo teisininkas Kęstutis Čilinskas. – Aišku tai, kad Vyriausybė sieks didesnės įtakos bendrovėje, vadinasi, didins savo kapitalo dalį."
Tokią galimybę numato Seimo priimtos Atominės elektrinės įstatymo pataisos. Pagal jas Vyriausybė gali siekti valdyti daugiau kaip du trečdalius "Leo LT" akcijų, jeigu padaro piniginį ar turtinį įnašą.
K.Čilinsko teigimu, tokiomis pataisomis privačiai bendrovei "NDX energija" pakartotinai, be jokio pagrindo pripažįstama teisė į 38,3 proc. viso į "Leo LT" sudėto nacionalinio elektros energetinio kapitalo. Europos Komisija reikalauja iš Vyriausybės pagrįsti tuos procentus, tačiau Vyriausybė kol kas Komisijai įkainojimo dokumentų neduoda. Ko gero, pirmiausia bendrovė bus išskaidyta pagal tas proporcijas.
Pagal tikėtiną scenarijų, norėdama visiškai valdyti bendrovę, valstybė turimą 61,7 proc. akcijų dalį galėtų padidinti penkiais procentais, iki 66,7 proc. Privataus akcininko "NDX energija" dalis sumažėtų iki 33,3 proc.
"Padidinti kapitalą valstybė galėtų arba įnešdama atitinkamą sumą pinigų, o jų, be abejo, neturi, arba tam tikrą turtą", – galimybes nurodė K.Čilinskas.
Esą valstybės dalis "Leo LT" gali būti padidinta į kapitalą įnešant dvi elektrines – Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (HAE) ir Kauno hidroelektrinę. Valstybei priklausančiomis elektrinėmis "Leo LT" naudojasi ir šiuo metu, tačiau dabar elektrinės nėra įtrauktos į bendrovės kapitalą.
Koziris – popierinės investicijos
Prezidentei pasirašius Atominės elektrinės pataisas, kuriomis paliekamas galioti 2008-ųjų sandoris, anot K.Čilinsko, privačiai "Leo LT" dalininkei susiklostė gana palanki situacija.
"NDX energija" suskaičiuos, kiek ji vertina savąją dalį bendrovėje ir savo planuotą pelną būtent pagal sandorį. Tai yra jai priklausys 38,3 proc. dalis, nes, kol sandorio nepanaiko teismas, jis galioja, – konstatuoja teisininkas. – Vienas dalykų, kurį, matyt, prašys kompensuoti, – tai tariamos investicijos į tas dvi elektrines."
Kauno elektrine ir Kruonio HE naudotasi veltui, o sutartyse, pastebi K.Čilinskas, nėra numatyta jokių investicinių įsipareigojimų. Nenumatytos ten, anot jo, ir teisės privačiai bendrovei ką nors investuoti į elektrines. Sutartyje nustatyta tik valstybinės bendrovės "Lietuvos energija" teisė investuoti į elektrines.
"Privatus investuotojas tose elektrinėse pakeitė darbuotojus, kurie yra atsakingi už finansinius srautus. Kitaip sakant, užvaldė finansinius srautus ir dokumentų tvarkymą. Vadinasi, valstybė buvo visiškai nušalinta nuo valdymo", – pabrėžė K.Čilinskas.
Esą, jeigu sandoris būtų buvęs pripažintas negaliojančiu, tuomet iškart būtų patikrintos visos sutartys, sudarytos negaliojančio sandorio pagrindu. Dabar "NDX Energija", tęsia jis, gali sukrauti ant "Leo LT" išskaidymo derybų stalo šūsnis dokumentų, tariamai įrodančių, kad investuota buvo labai daug ir visa tai teks kompensuoti.
Naujo nusikaltimo užuomazgos
Galimybę kaip kompensaciją "NDX energijai", ardant "Leo LT", atiduoti minėtas dvi elektrines, specialistai vadina absurdu. Jeigu valstybė elektrines įneštų į kapitalą, privatus akcininkas gautų trečdalį jų kapitalo ir pajamų.
"Tai būtų dar didesnis nusikaltimas, nusikaltimo tęsinys", – nerimo neslepia K.Čilinskas ir nuogąstauja, kad elektrinės vis dėlto gali atitekti "Leo LT" kapitalui, nes Vyriausybė ir Prezidentė bendrovę nori likviduoti kuo greičiau.
"Likęs galioti sandoris yra kaip botagas privataus akcininko rankose – juo Vyriausybei, Prezidentei galima kelti reikalavimus. Dėl to Vyriausybė turi būti labai gera privačiam investuotojui ir gal dar kažkokią "dovanėlę" šalia minėtų 38,3 proc. akcijų duoti", – vertina K.Čilinskas.
Jeigu privatus investuotojas bus nepatenkintas Vyriausybės veiksmais, greit išskaidyti bendrovės nepavyks. Privatus investuotojas gali kreiptis į Stokholmo arbitražą ir reikalauti atlyginti nuostolių, kuriuos jis patiria, nes valstybė nesilaiko sutartyje numatytų įsipareigojimų.
Jeigu privačiam investuotojui pavyktų iš valstybės prisiteisti pinigų, tai būtų didelis smūgis ne tik finansams, bet ir politikų prestižui. K.Čilinskas įsitikinęs, kad jeigu sandoris būtų panaikintas, Vyriausybė šiandien turėtų kur kas daugiau galių.
Laukia sunkios derybos
Nepanaikinus sandorio, "Leo LT" turi visus teisinius argumentus spausti Vyriausybę ir valstybę. Ir toks spaudimas, anot K.Čilinsko, jau prasideda. Tai rodo rugsėjo 4-ąją planuojamo akcininkų susirinkimo darbotvarkė, kurios viena spunktų – "Dėl investicijų į ilgalaikį Kauno hidroelektrinės ir Kruonio HAE turtą". "Leo LT" likvidavimo klausimo, kurį pageidautų svarstyti valstybės vadovai, darbotvarkėje kol kas nėra.
"Ten vyks, vaizdžiai tariant, rimtas rankų laužymas. Negerai tik tai, kad visus kozirius rankose turi ne valstybė, bet privatus akcininkas", – svarsto K.Čilinskas.
"Leo LT" Bendrosios komunikacijos vadovė Aurelija Trakšelienė sako, kad akcininkų susirinkimo darbotvarkė, kurią galima rasti spaudoje skelbiamuose skelbimuose, nebūtinai yra galutinė – ji gali būti papildyta kitais klausimais prieš susirinkimą.
Svarstyti investicijų į minėtas elektrines klausimą nuspręsta, anot jos, nes "Leo LT" planuoja investuoti į šiuos objektus. Priede Nr. 3 prie sutarties dėl Nacionalinio investuotojo sukūrimo teigiama, kad investicijas į Kruonio HAE akcininkai svarsto tuomet, kai jos viršija 50 tūkst. litų ir kai jų bendra vertė per kalendorinius metus viršija 250 tūkst. litų. Tokie pat investiciniai apribojimai numatyti Priede Nr. 4 prie tos pačios sutarties, kuriame minimos investavimo į Kauno hidroelektrinę aplinkybės.
"Lietuvos energijos" atstovė ryšiams su visuomene Renata Gaudinskaitė, paklausta apie planuojamas investicijas į elektrines, atsakė, kad tokių duomenų teikti negalinti "pagal akcinių bendrovių įstatymą ir biržos reikalavimus".
Atstovė pridūrė, kad informacija apie investicijas į tinklo plėtrą ir priežiūrą yra vieša – audituoti duomenys skelbiami metinėje ataskaitoje. Joje nurodyta, kad 2008-aisiais elektrinėms modernizuoti skirta 56,6 mln. litų, tai yra trečdalis visų "Kauno energijos" metinių investicijų (159,8 mln. litų).
Elektrinės – gardus kąsnelis
Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, Kruonio HAE yra svarbi ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių elektros energetinei sistemai. Visų pirma dėl to, kad ši elektrinė gali užtikrinti sistemos rezervą ir pigios elektros gamybą per piką.
"Kruonio elektrinės vertė išaugs nutiesus elektros jungtis į Švediją ir Lenkiją bei pastačius Visagino atominę elektrinę. Šios elektrinės vertė su jos esamais ir numatomais plėsti pajėgumais tikrai augs, jos atiduoti į privačias rankas neketinama", – sakė A.Sekmokas. Ministras užtikrino, kad, likviduojant "Leo LT", Kruonio HAE ir Kauno hidroelektrinė "NDX energijai" neatiteks.
Šalies vadovė yra pareiškusi, kad Vyriausybė ketina kreiptis į prokuratūrą dėl sprendimo, kuris buvo priimtas steigiant "Leo LT" jai neatlyginamai perduoti Kruonio elektrinę. Šios įmonės pagal sutartį per dvejus metus nuo "Leo LT" įkūrimo turėjo būti perduotos valstybei už simbolinę 1 lito kainą.
Energetikas Jurgis Vilemas pastebi, kad Kruonio HE yra ypač patrauklus objektas investuotojams ir energetikos verslo atstovams. Esą valdyti tokia elektrinę yra lobis: naktį elektros energijos rezervai užpildomi supirkus energiją pigiai, o dieną ji parduodama rinkos kaina. "Ar gali būti geresnis pelno šaltinis?" – retoriškai klausė J.Vilemas.
Faktai apie Kruonio HAE
Vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse, sudėtingas inžinierinis hidrotechninis kompleksas, turintis dvi vandens saugyklas – aukštutinį ir žemutinį baseinus.
Kai energetinės sistemos apkrova maža ir yra daug pigios perteklinės energijos, KHAE agregatai, įjungti siurblio režimu, kelia vandenį iš Kauno marių į dirbtinį viršutinį baseiną, esantį 100 m aukščiau marių vandens lygio.
Kai viršutinis baseinas prisipildo, KHAE gali dirbti kaip įprasta hidroelektrinė, tiekdama į energetinės sistemos 330kV tinklą iki 900 MW galią daugiau kaip 12 valandų.
Energetinės sistemos apkrovai sumažėjus, hidroakumuliacinė elektrinė, naudodama kitų elektrinių gaminamą perteklinę elektros energiją, pumpuoja vandenį iš žemutinio vandens baseino – Kauno marių, į aukštutinį vandens baseiną – dirbtinį rezervuarą, taip sukaupdama (akumuliuodama) vandens potencinę energiją.
Esant energijos poreikiui sistemoje, hidroakumuliacinė elektrinė gamina elektros energiją – jos hidroagregatus suka iš aukštutinio baseino tekantis vanduo.
Statyti elektrinę nuspręsta 1967 m. Nuolatinės energetikos ugdymo komisijos posėdyje, ji baigta visiškai statyti 2000 m.
Šaltinis: Kruonio HAE
Faktai apie Kauno hidroelektrinę
Kauno hidroelektrinė yra didžiausia atsinaujinančius išteklius naudojanti elektrinė Lietuvoje. Pastatyta ant Nemuno vagos, 224 km nuo Nemuno žiočių.
Hidroelektrinės projektinis galingumas yra 90 MW (4 agregatai po 22,5 MW).
Po 1975 m. įvykdytos rekonstrukcijos elektrinės galia padidėjo iki 100,8 MW (4 agregatai po 25,2 MW).
Projektinė daugiametė elektros energijos gamyba – vidutiniškai 348,6 GWh per metus. Tiekia elektros energiją į 110 kV įtampos tinklą.
Vienai energijos kilovatvalandei pagaminti sunaudojama 22,1 m³ vandens.
Šaltinis: Kauno hidroelektrinė
Artūras Račas, Vienas iniciatyvinės grupės prieš "Leo LT" iniciatorių
Sprendimas atiduoti elektrines "NDX energijai" nebūtų nei teisingas, nei sąžiningas, nes jis iš esmės prieštarautų pagrindiniam tikslui – išardyti "Leo LT", nepažeidžiant visuomenės intereso.
Tai padaryti galima tikriausiai vieninteliu būdu – visoms sandorio šalims grįžtant į padėtį, buvusią iki "Leo LT" įsteigimo 2008 m. gegužę. Kiek man žinoma, "NDX energijai", šiandien valdančiai blokuojamą "Leo LT" akcijų paketą, nei Kruonio hidroakumuliacinė, nei Kauno hidroelektrinė nepriklausė. Tad, paisant visuomenės intereso, ir išardžius "Leo LT" neturėtų priklausyti.
Sprendimas perduoti "NDX energijai" minimas elektrines reikštų, kad VP grupė iš "Leo LT" uždirbo pelno iš valstybės, tai yra, visų mūsų. Mano požiūriu, tai būtų visiškai nepriimtina, o politikai, priėmę tokį sprendimą, iš esmės taptų VP dešimtuko bendrininkais.
Naujausi komentarai